Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-679-1036/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-30
Bylos Nr.
1-679-1036/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36726-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Kaltinamasis
V. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-679-1036/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36726-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5.2
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorams Linui Gružui, Sigitui Jankauskui, kaltinamajam V. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. A. (V. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011 m. vasario 18 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams; 2) 2011 m. balandžio 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 3) 2013 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį galutine subendrinta laisvės atėmimo 2 metams 4 mėnesiams bausme, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. 2017 m. liepos 20 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,82 promilės etilo alkoholio).

Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną jis nevairavo. Su draugu, automobiliu Renault Megane, kuris priklauso P. K., nuvažiavo prie Gilužio ežero, vartojo alkoholį. Vairavo draugas A., tikslesnių jo duomenų nežino. Prie ežero susitiko su savo mergina, vaiku, močiute ir seserimi. Prie ežero pabuvo, pasimaudė. Jo draugas močiutę su vaiku nuvežė į Pilaitę. Tada paėmė jo merginą su vaikais ir nuvažiavo iki Platiniškių prie sesės namų. Su draugu dar išvažiavo pasivažinėti. Grįžus draugas sesei atidavė daiktus, automobilio raktus ir išvažiavo. Automobilio nerakino. Jis nuėjo prie draugų, su kuriais išgėrė degtinės, alaus. Tada atėjo jo mergina ir pradėjo ant jo šaukti. Jis supyko, atsisėdo į mašiną ir užmigo. Automobilio dokumentai ir raktai tuo metu namuose buvo. Greitai atvažiavo du policijos ekipažai, liepė pūsti į alkotesterį, uždėjo antrankius ir išvežė, pridavė kraują. Tuo metu jis buvo automobilyje, vairuotojo sėdynėje. P. D. nepažįsta, nežino, kodėl jis nurodo, kad būtent jis vairavo automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. A. savo kaltės nepripažino, tačiau kaltinamas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje įrodyta kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis V. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai dienos nepamena, buvo vasara, karštas oras. Ji, kaltinamojo sesuo, abiejų vaikai, močiutė buvo prie ežero. Po darbo su draugu, kurio vardo nežino, atvažiavo V. A.. Jie atvažiavo jos tėvo automobiliu Renault Megane. Nuvežė visus pas V. A. sesę į Platiniškes, kur jie visi buvo išsodinti, o V. A. su draugu kažkur dar nuvažiavo. Kai grįžo, draugas V. A. sesei atidavė automobilio dokumentus, raktus. V. A. liko kieme, ji supyko, išėjusi į kiemą V. A. papurtė, jis nugriuvo į gėles. V. A. dėl girtumo net paeiti negalėjo. Nesupranta kaip V. A. atsirado automobilyje. Antrą kartą išėjusi į kiemą pamatė policijos pareigūnus, buvo dar kažkoks vaikinas, kuris rašė pasidėjęs ant policijos automobilio. P. D. nepažįsta.

Liudytojas P. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai datos nepamena, bet gali pasakyti, kad patruliuojant gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje važinėja neblaivus pilietis. Kadangi buvo arčiausiai prisijungė prie iškvietimo. Atvykus prie daugiabučio, tiksliai kaimo pasakyti negali, ten arba (duomenys neskelbtini), rado tamsiame automobilyje, vairuotojo vietoje sėdintį neblaivų asmenį, automobilio rakteliai buvo spynelėje. Buvo liudytojų, kurie matė kaip tas žmogus važinėja po gyvenvietę. Keturi ar penki adekvatūs ir blaivūs asmenys patvirtino, kad būtent tas asmuo vairavo, jie sekė jam iš paskos. Paaiškinimus raštu paėmė iš vieno ar dviejų asmenų. Vairuotoją iš automobilio ištraukė, įsodino į tarnybinį automobilį, alkotesteriu patikrino neblaivumą. Tuo metu jau buvo atėjusi ir neblaivi moteris, kuri trukdė dirbti. Moteris rėkė, kad automobilis priklauso jos tėvui. Iš automobilio spynelės jis ištraukė raktelius ir perdavė tai moteriai. Asmuo buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą, vėliau į komisariatą. Asmuo elgėsi ramiai, prie priklausomybės ligų centro pripažino, kad vairavo automobilį neblaivus.

Liudytoja A. P. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad susiskambino su A. S. ir susitarė su vaikais susitikti prie ežero. Po darbo automobiliu Renault tamsios spalvos prie ežero atvažiavo brolis (V. A.) su draugu. Draugo vardo nežino. Vairavo draugas, jis ir išvežiojo visus. Juos parvežė į Platiniškes. Iš automobilio išlipo ji, A., ir vaikai, o V. A. su draugu dar kažkur nuvažiavo. Kai jie sugrįžo, ji nuėjo pasiimti daiktų, rankšluoščių. Pasiėmusi daiktus, pasiėmė ir automobilio raktus, automobilį paliko atrakintą. Ji nuėjo namo. V. A. nuėjo prie šašlykus kepančių žmonių. Tas draugas išvažiavo, su kuo ir kur nežino. Pro virtuvės langą pamatė atvažiavusius du policijos ekipažus. Pirma į kiemą išėjo A., vėliau ir ji. Kai ji išėjo V. A. jau sėdėjo policijos automobilyje. Ji manė, kad policininkai paims mašiną, pasakė policininkams, kad automobilis A., tėčio. Automobilio raktus jai atidavė draugas, o ne policijos pareigūnai.

Liudytojas V. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio aplinkybes pamena blogai. Gali pasakyti, kad patruliavo su kolega P. K. Gavo pranešimą, kad gatve važinėja galimai neblaivus vairuotojas. Jei neklysta žmonės, kurie apie tai pranešė jam važiavo iš paskos. Pranešėjai juos (policininkus) pasitiko ir nurodė, kur automobilis nusuko. Kieme rado automobilį, o jame miegantį žmogų. Žmogaus veido nepamena, bet turbūt tai kaltinamasis. Nepamena ar automobilio rakteliai buvo automobilyje, ar durys buvo atrakintos. Jo rašytame tarnybiniame pranešime užfiksuota tiksliausia informacija. Buvo atėję dvi moterys, iš kurių viena buvo neblaivi. Vienai iš moterų perdavė automobilio raktelius. Kiek pamena buvo trys vaikinukai, kurie pranešė apie įvykį.

Liudytojas P. D. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad vakare su draugais važiavo žvirkeliu. Iš priekio pamatė automobilį, kuris slinkosi prie jo vairuojamo automobilio. Jis su savo automobiliu vis labiau slinkosi prie kelkraščio. Nusprendė pažiūrėti kas taip važinėja. Apsisuko, pamatė tą patį automobilį jau sustojusį. Prisivijo, automobilis buvo sustojęs pravažiavęs T formas sankryžą ant žolės. Nusprendė iškviesti policijos pareigūnus. Paskambinus policijos pareigūnams, nurodė to automobilio valstybinius numerius. Su pareigūnais kalbėjo 15-20 minučių iki jų atvykimo. Gyvenvietėje pamatė tą automobilį užsukusį į kiemą. Kieme automobilyje matė tą patį vyriškį, kurį matė vairuojantį. Posėdžių salėje sėdi tas žmogus, kurį matė sėdintį automobilyje. Įvykio aplinkybes prisiminė geriau kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo P. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas P. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. liepos 20 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) jis kartu su draugais važinėjo vairuojamu automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), prie senos mokyklos, jie pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojas staigiai keitinėjo važiavimo kryptį ir po kelią „vinguriavo“. Susilyginus su „Renault“ automobiliu, jis pastebėjo, kad už šio automobilio vairo sėdi apie 35-40 metų amžiaus stambaus kūno sudėjimo vyras. Be vairuotojo automobilyje daugiau asmenų nebuvo. Automobiliui „Renault“ kuriam laikui sustojus, jis iškvietė policiją. Kol telefonu kalbėjosi su pareigūnais, kelioms minutėms iš akiračio buvo „pametęs“ automobilį „Renault“. Tačiau vėliau, važiuojant link vietos, kur paskutinį kartą šį automobilį matė, jis pastebėjo šį automobilį (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme. Automobilyje, vairuotojo vietoje buvo likęs sėdėti jo vairuotojas. Pastarasis buvo prisisegęs saugos diržu ir miegojo. Po kiek laiko atvažiavę policijos pareigūnai automobilio „Renault“ vairuotoją sulaikė. Tuo metu prie automobilio „Renault“ pribėgo kažkokia mergina, kuri pradėjo ant vairuotojo rėkti. Kaip suprato, ji galėjo matyti, kad jis girtas vairavo automobilį „Renault“ (b.l. 14).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo E. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas E. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė aplinkybes, kurios iš esmės analogiškos nurodytoms P. D. (b. l. 16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybosaa Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2017 m. liepos 20 d., 23.55 val. paimtame V. A. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,82 promilės etilo alkoholio (b. l. 23).

Automobilis "Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso (registruotas) P. K., gim. (duomenys neskelbtini). (b. l. 4; 5).

VšĮ "Emprekis" suteiktais duomenimis, vidutinė automobilio "Renault Megane“ (1999-2000 m. gamybos) kaina Lietuvoje yra 970 Eur (su PVM) (b. l. 7).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Žemesnės instancijos teismas

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta įrodyta, kad V. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje rasta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,82 promilės etilo alkoholio). Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Liudytojas P. D., tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai ir aiškiai nurodė aplinkybes, prie kurių pamatė pavojingai vairuojantį automobilį, nurodė, kad tame automobilyje buvo tik vienas asmuo, kaip vėliau pažino tai buvo kaltinamasis V. A. Liudytojas P. D. kaltinamąjį aiškiai identifikavo, nurodė, kad tai tas pats asmuo, kuris vairavo pavojingai manevruojantį autmobilį, apie šį faktą pranešė policijos pareigūnams, iki pareigūnams atvykstant tą automobilį sekė, iš akiračio buvo pametęs tik akimirkai. Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir kartu su liudytoju P. D. buvęs E. R.. Teismas pažymi, kad liudytojo P. D. parodymai iš esmės sutampa su liudytojų P. K., V. M. parodymais, kurie nurodė, kad patruliuojant buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją. Nuvykus pagal gautą pranešimą rado automobilį Renault, kurio vairuotojo sėdynėje sėdėjo kaltinamasis V. A. Nors patys vairavimo fakto nematė, tačiau įvykio liudytojai (pranešėjai) nurodė, kad būtent kaltinamsis vairavo automobilį. Sugretinus nurodytų liudytojų parodymus, juos palyginus vienus su kitais, akivaizdu, kad parodymai sutampa netgi detalėse, jų visuma sudaro vientisą loginę grandinę ir yra pakankami V. A. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.

Kartu teismas pažymi, kad kaltinamojo V. A. parodymai apie tai, kad jis transporto priemonės nevairavo, o tik į ją įsėdo pamiegoti, nėra pagrįsti kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, todėl teismas juos vertinina tik kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vertindamas liudytojų A. P. ir A. S. parodymus teismas pažymi, kad jie yra nenuoseklūs, prieštarauntys kitiems teisiamojo posėdžio metu ištirtiems įrodymams. Pirmiausiai teismas akcentuoja, kad pačių liudytojų A. P. ir A. S. parodymai prieštarauja tarpusavyje, be to jos yra kaltinamajam artimi žmonės (sugyventinė ir sesuo), todėl teismas juos laiko nepatikimais ir vertina kaip siekį padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Taigi, pagal teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas kaltinamojo V. A. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl bausmės

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad V. A. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė kaltinamajame akte nurodyta nebuvo, kaltinimas šioje dalyje bylą nagrinėjant teisme pakeistas nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe. Taigi, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nesunkaus nusikaltimo pobūdį, į jų padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta V. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skiriant konkrečią bausmę humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamasis praeityje taistas tris kartus, du kartu už sunkių nusikaltimų padarymą (b. l. 34-45), šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Individualizuojant bausmę svarbu akcentuoti, kad V. A. yra baustas ir administracine tvarka, tačiau paskirtų administracinių nuobaudų nemoka, savo elgesio kritiškai nevertina. Nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas, administracinių pažeidimų (nusižengimų) darymas, rodo jo nenorą laikytis įstatymų ir visuotinai priimtino elgesio taisyklių, keisti savo elgesį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, gali būti pasiekti paskiriant sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jos dydį parenkant artimą įstatyme numatytam vidurkiui.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2017 m. liepos 21 d. (b. l. 25-27).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam V. A. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusikalstama kėlė didelį pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nusikalstamą veiką padarė, būdamas teistas. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kilusios pasekmės, kaltinamojo asmenybė, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam tris metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. V. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje padarė naudodamas transporto priemonę Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilis Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso P. K. (b. l. 5). Vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akte nurodyta, kad automobilio Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaina yra 970 eurų (b. l. 7). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę - automobilio Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 970 eurų.

Procesiniai klausimai

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais,

nusprendė:

V. A. (V. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteisti 50 (penkiasdešimties) parų areštu, bausmę atliekant arštinėje.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinam sulaikyme nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2017 m. liepos 21 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną, prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu V. A. (V. A.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (tris) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis V. A. (V. A.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 970 (devynis šimtus septyniasdešimt) eurų.

V. A. (V. A.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas