Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nutarimo V. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė : I.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Institucija) pareigūnas V. Č. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51¹⁴ straipsnio 2 dalį už tai, jog 2010 m. sausio 11 d. nustatyta, kad jis, būdamas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės Vr. Č. sutuoktiniu, iki nurodyto termino, t. y. iki 2009 m. gruodžio 8 d., neįvykdė pakartotinio privalomo nurodymo Nr. VR-14.2.-172 (2009-11-17), kuriuo buvo įpareigotas pašalinti tinklinę tvorą iš Gilužio ežero pakrantės apsaugos juostos, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Institucija nesutinka su apylinkės teismo argumentais, jog V. Č. atsakomybėn traukiamas nesant išspręstam klausimui dėl reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi nei 2009 m. rugsėjo 4 d. privalomasis nurodymas, nei 2009 m. lapkričio 17 d. pakartotinis privalomasis nurodymas nebuvo apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jie turi būti vykdomi. Atkreipia dėmesį, kad neišspręstas ginčas ne dėl nurodymų teisėtumo ir pagrįstumo, o dėl 2009 m. rugsėjo 4 d. nutarimo pagal ATPK 55 straipsnio 1 dalį ir ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalį bei dėl 2009 m. rugsėjo 4 d. privalomojo nurodymo neįvykdymo laiku pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį. Akcentuoja, kad privalomasis nurodymas buvo duotas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktu (o ne 3 punktu, kaip nurodė apylinkės teismas).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas tenkintinas. V. Č. kaltinamas padaręs teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalyje, kuri nustato administracinę atsakomybę už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Iš šios normos lingvistinės konstrukcijos matyti, jog būtina ir pakankama sąlyga asmens persekiojimui pagal minėto straipsnio 2 dalį pradėti yra aplinkybė, jog jam kartą buvo duotas ir nustatytu terminu neįvykdytas analogiško turinio privalomasis nurodymas, kuris nėra panaikintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta ginčo tvarka. Teigti, kad į aptariamos veikos sudėtį yra įtrauktas kvalifikuojantis požymis – asmens baustumas – taip, kaip šią teisinę kategoriją apibrėžia ATPK 36 straipsnis, nėra jokio pagrindo, nes asmens nubaudimas pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį gali neturėti jokių bendrų sąsajų su kito (vėlesnio) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimo dalyku. Kitaip tariant, pakartotinai duotu privalomuoju nurodymu laikytinas tik tas individualus teisės aktas, kuriuo konstatuojamos tapačios pažeidimo faktinės aplinkybės ir asmeniui nustatomas naujas terminas pirma duoto reikalavimo įvykdymui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-7514/2010). Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai dėl asmens nubaudimo pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį klausimo neišnagrinėjimo, nėra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl privalomojo nurodymo teisėtumo. Šių nurodymų apskundimui numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo23 straipsnio ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta ginčo tvarka (žr. nutartį byloje Nr. N575-7514/2010). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad šia tvarka būtų pasinaudota ir privalomasis nurodymas būtų buvęs apskųstas. Bylų, kuriose sprendžiama asmens atsakomybės dėl ATPK atskiruose straipsniuose numatytų pažeidimų, nagrinėjimo dalykas yra ne privalomojo nurodymo teisėtumas, o asmens kaltės padarius tam tikrą veiką klausimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą netinkamai išaiškinęs ir pritaikęs teisės normas, todėl toks teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nutarimą V. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.