- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-2545-640/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-06543-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- R. Č.
- Ieškovas
- G. G.
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto atsakovės R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. patikslintą ieškinį atsakovei R. Č. dėl nesąžiningo preliminarios sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 2010-11-15 ieškovas su atsakove sudarė Preliminariąją sutartį, kurioje atsakovė įsipareigojo sudaryti su ieškovu pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl dviejų žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo už 340 000,00 Lt kainą. Ieškovas, patvirtindamas sutarties sudarymą, sumokėjo atsakovei 10 000,00 Lt avansą. 2010-12-06 atsakovės atstovas A. C. ieškovui telefonu pranešė, kad Preliminarioji sutartis nutraukiama. Ieškovas, nesutikdamas su Preliminariosios sutarties nutraukimu, kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl jos nesąžiningų veiksmų, tačiau, atsakovė į ieškovo pateiktas pretenzijas nereagavo. Tačiau, netrukus po Preliminariosios sutarties nutraukimo susipažinus su VĮ „Registrų centras“ vieša informacija, ieškovas sužinojo, jog minėti žemės sklypai buvo parduoti tretiesiems asmenims Arūnui, Dariui ir M. G.. Ieškovo nuomone šios aplinkybės įrodo, kad atsakovė atsisakė parduoti žemės sklypus ieškovui, kadangi ketino juos parduoti tretiesiems asmenims už galimai didesnę kainą nei su ieškovu sudarytoje Preliminariojoje sutartyje. Ieškovas prašo teismą pripažinti, kad 2010-11-15 Preliminarioji dviejų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis atsakovės R. Č. iniciatyva buvo nutraukta nesąžiningai, priteisti iš atsakovės 225,60 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-7, 1 tomas).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-03-19 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino 2010-11-15 Preliminariosios sutarties nutraukimą atsakovės R. Č. iniciatyva nesąžiningu, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Nurodė, kad po 2010-11-15 Preliminariosios sutarties pasirašymo ieškovas užsakė UAB „Turto spektras“ sklypų įvertinimą (įvertinimas parengtas 2010-11-26), kreipėsi į banką dėl paskolos suteikimo (2010-12-01 bankas priėmė sprendimą suteikti paskolą) bei 2010-12-06 informavo atsakovę apie banko sprendimą suteikti paskolą, t.y. ieškovas savo veiksmais nuosekliai siekė pagrindinės sutarties sudarymo. Teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog Preliminariosios sutarties pasirašymo metu atsakovė neketino sudaryti pagrindinės sutarties su ieškovu, todėl atsakovės nesąžiningumas Preliminariosios sutarties pasirašymo metu laikomas neįrodytu (CPK 178 str.). Vertindamas atsakovės atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, teismas ieškovo kaltės nenustatė. Taip pat nurodė, kad ieškovo teiginiai, jog atsakovė ginčo sklypus pardavė D. G. ir A. G. už didesnę nei 340 000,00 Lt sumą (dėl šios kainos buvo suderėta ieškovo ir atsakovės sudarytoje Preliminarioje sutartyje) bylos duomenimis nepatvirtinti, todėl šioje dalyje atsakovės nesąžiningi veiksmai laikomi neįrodyti (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Preliminariąją sutartį šalys numatė teisę bet kuriai sutarties šaliai, grąžinus avansą pardavėjai (atsakovei), atsisakyti šios sutarties be jokių baudinių sankcijų (CK 6.223 str. 4d.). Teismas sprendė, jog tokia sutarties sąlyga leido bet kuriai šaliai atsisakyti sutarties, tačiau toks atsisakymas turėjo būti įgyvendinamas tik sąžiningų veiksmų pagrindu, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo. Įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas pripažino, jog 2010-11-15 Preliminarioji dviejų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis atsakovės R. Č. iniciatyva buvo nutraukta nesąžiningai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė sutiko su ieškinio reikalavimų dėl 225,60 Lt (už kurą) tiesioginių nuostolių priteisimo ir šią sumą ieškovui sumokėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė R. Č. apeliaciniu skundu (b.l. 37-40, 2 tomas), prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį. Nurodo, kad po preliminarios sutarties tarp šalių pasirašymo (2010 m. lapkričio 15 d.) iki gruodžio 1-2 d. praėjo savaitė, nes realiai praėjo dvi savaitės. Taip pat pabrėžtina, kad pats teismas pripažino preliminarios sutarties šalių teisę atsisakyti nuo sutarties, todėl visiškai nėra suprantama, kodėl teismas sprendė, kad R. Č. veiksmai po preliminarios sutarties, kurioje įtvirtinta teisė bet kuriuo momentu atsisakyti šios sutarties, pasirašymo prasilenkė su sąžiningumo kriterijais, kadangi ji bendravo su kitais potencialiais žemės sklypų pirkėjais bei planavo galimus sandorius. Nurodė, kad teismas nustatė, kad tik 2010 m. gruodžio 6 d. G. G. informavo R. Č. apie banko sprendimą suteikti jam paskolą, taigi sprendimo atsisakyti nuo preliminarios sutarties momentu (gruodžio 1-2 d.) R. Č. nežinojo apie tokį banko sprendimą. Mano, kad R. Č. pareiga sudaryti pagrindinę sutartį egzistavo tik iki to momento, kai ji priėmė sprendimą atsisakyti nuo preliminarios sutarties. Taip pat nurodo, kad iš 2010 metų kalendoriaus matyti, kad 2010 metų gruodžio 3 d. ir gruodžio 4 d. buvo išeiginės dienos, taigi G. G. buvo informuotas apie atsisakymą nuo sutarties faktiškai per vieną darbo dieną. Taigi, R. Č., informuodama G. G. per įmanomai trumpą ir protingą laiką elgėsi akivaizdžiai sąžiningai, todėl teismo išvada visiškai nepagrįsta. Tokiu būdu, byloje nėra įrodymų, kad R. Č. apgaudinėjo, klaidino G. G. ar elgėsi kitaip nesąžiningai. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į preliminarios sutarties sąlygą bet kada atsisakyti nuo preliminarios sutarties (t.y. nesudaryti pagrindinės sutarties), bei į tai, kad tik 2010 m. gruodžio 6 d. G. G. informavo apie banko sprendimą suteikti jam paskolą, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad R. Č. gruodžio 1-2 d. atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai ir yra dėl to kalta. Todėl šiuo atveju negali atsirasti R. C. pareiga atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu (b.l. 44-48) į apeliacinį skundą atsakovo G. G. atstovas advokatas M. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus m. 1 apylinkės tiesmo sprendimą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nors ginčo šalys pagal Preliminariąją sutartį turėjo teisę vienašališkai atsisakyti pagrindinės sutarties sudarymo, tačiau toks atsisakymas turėjo būti įgyvendintas tik sąžiningų veiksmų pagrindu, be to, toks atsisakymas turėjo būti motyvuotas ir pagrįstas visais atvejais, tačiau to šiuo atveju nebuvo. Nurodo, kad Ieškovas tinkamai vykdė Preliminariąją sutartį, kas patvirtino rimtą Ieškovo ketinimą sudaryti su atsakove pagrindinę žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį. Taip pat ginčo šalys Preliminariosios sutarties sudarymo metu aiškiai susitarė, kad Ieškovas už perkamus žemės sklypus su atsakove atsiskaitys gavęs Nordea Bank Finland Plc finansavimą. Nurodo, kad atsakovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios būtų leidusios jai abejoti Ieškovo finansiniu pajėgumu. Taip pat nurodo, kad už atsakovei priklausančius žemės sklypus, kurie pagal Preliminariąja sutartį turėjo būti parduoti Ieškovui, naujieji žemės sklypų pirkėjai A. G. ir D. G. tik iš dalies atsiskaitė grynaisiais pinigais. Iš byloje esančių pirkimo – pardavimo sutarčių matyti, kad žemės sklypai buvo parduoti šiems asmenims už 330.000 Lt kainą, iš kurios tik 116.000 Lt buvo sumokėta grynais pinigais, o 214.000 Lt – per banką. Nurodo, kad šis neginčijamas faktas paneigia atsakovės teiginį, kad ji sudarė sandorį su A. ir D. G., nes jie atsiskaitė iš karto ir grynais pinigais. Atsakovė žemės sklypus A. G. ir D. G. pardavė 10.000 Lt pigiau nei kad būtų mokėjęs Ieškovas, nors susitikimų ir derybų su ieškovu metu atsakovė buvo kategoriška ir aiškiai nurodė kainos jokiais būdais nemažinsianti, todėl ieškovas logiškai ir pagrįstai mano, kad tarp atsakovės bei A. G. ir D. G. sudarytose pirkimo – pardavimo sutartyse yra nurodytos tikrovės neatitinkančios kainos. Nurodo, kad tiek atsakovės, tiek Ieškovo teisė atsisakyti nuo pagrindinės sutarties sudarymo buvo nustatyta atsižvelgiant į tai, kad Preliminariosios sutarties sudarymo metu atsakovė dar nebuvo tikra, ar suspės laiku pabaigti Ieškovo siekiamų įsigyti žemės sklypų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procedūrą. Nurodo, kad atsakovės samprotavimai, kad pagal Preliminariąją sutartį ji bet kada galėjo atsisakyti sudaryti su ieškovu pagrindinę sutartį, prieštarauja derybas dėl sutarties sudarymo vedančių šalių abipusei pareigai elgtis sąžiningai, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose. Šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo ir kitos šalies teisėtų lūkesčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2011).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad teismo sprendimas yra prieštaringas, nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas konstatuodamas atsakovės nesąžiningumą rėmėsi tik vieninteliu motyvu, jog atsakovė paėmė rankpinigius 10000 Lt gruodžio 1-2 dienomis ir tik gruodžio 6 d. informavo ieškovą, kad atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, grąžindama jam pinigus.
Kolegija nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu ir nurodo, kad teismas nuosekliai išdėstė savo argumentus dėl atsakovės elgesio vertinimo preliminarios sutarties sudarymo momentu bei po sutarties sudarymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog preliminarios sutarties sudarymo momentu atsakovė veikė nesąžiningai ieškovo atžvilgiu, tačiau vertindamas tolimesnius atsakovės veiksmus, t.y. veiksmus po preliminarios sutarties sudarymo, konstatavo, jog ji elgėsi nesąžiningai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais bei išvadomis, todėl jų nekartoja.
Atmestinas apeliantės argumentas, jog nepaisant preliminarios sutarties sudarymo su ieškovu, ji neprarado teisės bet kada atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, grąžinant avansą, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti jos nesąžiningumo. Be to, apie ieškovui suteiktą banko paskolą atsakovė nežinojo priimdama sprendimą nutraukti preliminarią sutartį.
Byloje nustatyta, kad šalys 2010-11-15 sudarė preliminarią dviejų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. sudaro sandorį, kurio pagrindu šalims atsirado tam tikros teisės bei pareigos. Šiuo atveju atsakovei kilo pareiga parduoti ieškovui žemės sklypus, tai šalys įtvirtino sutartyje. Šalys sutartyje numatė terminą iki kada įsipareigoja – atsakovė sutvarkyti dokumentus, o ieškovas gauti banko finansavimą (iki 2011-04-15). Atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį šalis turi teisę, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tačiau esminę reikšmę turi tai, ar šalis, atsisakiusi sudaryti sutartį, veikė sąžiningai kitos šalies atžvilgiu. Kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime nurodytu argumentu, jog šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo ir kitos šalies teisėtų lūkesčių. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu, ar atsakovė atsisakydama sudaryti pagrindinę sutartį elgėsi ieškovo atžvilgiu sąžiningai. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino atsakovės veiksmus po preliminarios sutarties sudarymo ir nurodė, jog atsakovė elgėsi nesąžiningai. Iš bylos matyti, kad atsakovė dar esant galiojančiai preliminariai sutarčiai paėmė iš kito potencialaus pirkėjo rankpinigius ir tik po to informavo ieškovą, jog atsisako sudaryti pagrindinę sutartį bei grąžino jam avansą. Pažymėtina, kad pagrindinę žemės sklypų pardavimo sutartį su kitu pirkėju atsakovė sudarė vos po dviejų dienų nuo atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį su ieškovu. Be to, atsakovės atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį nebuvo motyvuotas pagrįstais argumentais, nes ieškovas savo įsipareigojimus buvo įvykdęs ir termino, nustatyto preliminarioje sutartyje, nebuvo praleidęs. Todėl nereikšminga yra apeliantės nurodyta aplinkybė, jog ji priimdama sprendimą atsisakyti sudaryti sutartį, nežinojo apie tai, kad ieškovui yra priimtas sprendimas suteikti banko paskolą. Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą, pagal CPK 93, 98 str. ieškovo naudai iš apeliantės priteistina ieškovo patirtos išlaidos, advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikė prašymą priteisti 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro advokato išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b.l. 52-55, 2 tomas). Kolegija vadovaudamasi Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakmu Nr.1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio mažina priteistinų išlaidų dydį iki 1275 Lt (Rekomendacijų 8.11 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės R. Č. 1275 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovo G. G. naudai.