- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-02-26
- Bylos Nr.
- e1-279-537/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03928-2025-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
- 4.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui. Nustatyta, kad 2025 m. sausio 30 d., apie 13.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 3,07 promilių girtumas), žodinio konflikto metu, kambaryje, ranka sudavė tėvui A. M. į galvos sritį, o pastarajam išėjus į lauką, pastūmė į krūtinės sritį, dėl ko veidu griuvo ant žemės ir koją spyrė jam į nugaros sritį, taip smurtaudamas A. M. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2025 m. sausio 30 d., dienos metu, valandos tiksliai nepasakys, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) vienas vartojo alkoholį ir kažkuriuo momentu į kambarį užėjo tėtis A. M.. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, tačiau dėl ko – neatsimena, kurio metu ranka sudavė tėčiui į galvos sritį, tiksliai neatsimena, kiek smūgių sudavė. Tėvas išėjo iš kambario į lauką, o jis ėjo paskui, tiksliai neatsimena dėl girtumo, bet pargriovė tėvą ant žemės. Tėvui gulint ant žemės, koja spyrė, kiek kartų – neatsimena, į viršutinę kūno dalį, į kurias vietas pataikė ir kiek kartų –nepamena. Gailisi dėl savo veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamą veiką pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis.
Nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2025 m. sausio 30 d., po pietų (tikslaus laiko nepamena), sūnus buvo neblaivus. Būnant kieme, išgirdo kaip sūnus, būdamas kambaryje, kažką kambaryje garsiai rėkia. Atėjus į kambarį pažiūrėti, kas yra, sūnus iš karto pradėjo rėkti ant jo ir daugiau kaip du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jam į galvą. Dėl šių sūnaus veiksmų jis jautė fizinį skausmą. Sūnaus labai išsigando, todėl iš karto išėjo į lauką kviestis pagalbos. Norėjo eiti pas kaimynus. Jam einant kiemu, sūnus jį prisivijo, pargriovė ant žemės ir kojomis daug kartų spyrė į nugaros sritį, dėl ko irgi jautė fizinį skausmą.
A. M.pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas nurodyta, kad 2025 m. sausio 30 d., dienos metu, būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini) sūnus A. M. kambaryje daugiau kaip du kartus (tikslaus skaičiaus neatsimena) dešinės rankos kumščiu sudavė jam į galvą. Dėl šių sūnaus veiksmų jautęs fizinį skausmą. Po to, išėjęs į kiemą, kur sūnus pargriovė ant žemės ir kojomis daug kartų spyrė (kiek kartų nepamena) į nugaros sritį dėl ko irgi jautęs fizinį skausmą. Dėl įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Tarnybiniame pranešimas nurodyta, kad A. Š. nurodė, kad su šeima buvo svečiuose pas M. Š., gyvenantį (duomenys neskelbtini) kuris išvažiavo su reikalais, o ji buvo jo namuose. Apie 15.00 val. atėjo nepažįstamas senukas, kuris atrodė pasimetęs ir pasakė, kad jam reikalinga greitoji ir policija, nes jį sumušė žmona. Moteris nurodė, kad senukas neaiškiai pasakojo įvykio aplinkybes, todėl ji paskambino pagalbos numeriu ir operatorei pasakė tai ką jai nurodė senukas. Jai toliau bendraujant su senuku, šis pasakė, kad jį sumušė sūnus.
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta kad apžiūrėtas Karklų g. esantis gyvenamas namas, kambariai, virtuvė, tvarkingi, grumtynių pėdsakų name nematyti.
Asmens apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrimas A. M.. Asmuo lieso kūno sudėjimo, šviesių plaukų, ant veido barzda. Vizualiai apžiūrėjus asmens kūną, dešnėje priekinėje galvos dalyje (kaktoje) matomas paraudimas-nežymus nubrozdinimas. Tai pat dešinės pusės, akies apatinė dalis paraudusi. Ant A. M.dešinės pusės skruosto matosi paraudimas, bei nubrozdinimas. Asmens kairė ausis raudona. Daugiau vizualiai matomų sužalojimų ant asmens kūno nesimato.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino), padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes neabejotinai įrodyta, kad A. M. 2025 m. sausio 30 d., apie 13.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 3,07 promilių girtumas), žodinio konflikto metu, kambaryje, ranka sudavė tėvui A. M. į galvos sritį, o pastarajam išėjus į lauką, pastūmė į krūtinės sritį, dėl ko veidu griuvo ant žemės ir koją spyrė jam į nugaros sritį, taip smurtaudamas A. M. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis neprieštarauja procesas užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus, baigtas, tyčinis nusikaltimas, į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną sunkinančią aplinkybę. Taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – neteistas, nebaustas administracine tvarka, nedirbantis. Nėra duomenų apie įrašymą į psichiatrinio gydymo ir (ar) priklausomybės ligų gydymo įskaitą.
Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus prokuroro siūlomą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jo vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.
Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis – šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir už tai skirti 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra, įpareigoti viso bausmės vykdymo atidėjimo metu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kardomąją priemonę (įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo) palikti galioti, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Paaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas [pasirašyta elektroniniu parašu] Raimundas Krušinys