Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.1; 1.2.3.2.2; 1.2.3.2.3; 2.3.2.2; 2.3.6.4.5 ; 2.1.8

2014 m. vasario 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Algirdo Gapučio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km., Pasvalio rajone, LR pilietė, išsituokusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, turinti 9 klasių išsilavinimą, neteista, kaltinama pagal LR BK 129 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. turėdama išankstinę tyčią nužudyti naujagimį, 2013 m. balandžio 4 d. apie 3val. Panevėžyje, buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje pagimdžiusi gyvą, išnešiotą ir subrendusį vyriškos lyties naujagimį, iš karto po gimdymo įdėjo naujagimį į pirkinių maišelį tarp rankšluosčio ir politileninės skiautės, užlenkdama maišelį ir pakišo jį po vonia, nuo ko, naujagimiui veidu remiantis į rankšluostį, dėl sumažėjusio oro kiekio jis mirė nuo mechaninės asfiksijos (uždusimo), tokiu būdu tyčia nužudė mažametį savo vaiką dėl kūdikystės esantį bejėgiškos būklės, tai yra padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 129 str. 2 d.1 p., 2 p.,3 p.

Kaltinamoji R. J. kalta neprisipažino. Nurodė, kad 2012 m. gruodžio mėnesį pajuto vaisiaus judesius, todėl įtarė, kad gali būti nėščia. Iki to laiko nesuprato, kad laukiasi, nes jautėsi gerai, sirgo mėnesinėmis. Savo sugyventiniui apie nėštumą nesakė todėl, kad jo bijojo, jis pastoviai girtavo, prieš ją smurtavo. Aplinkiniams irgi neigė esanti nėščia, nes bijojo, kad apie tai jie praneš jos sugyventiniui, nes girdėjo jį sakant kitiems, kad užmuš ją, jei ji pastos, o ji tuo metu jau buvo nėščia. Apie jos nėštumą žinojo tik draugė D. ir vaikai. 2013 metų vasarį sugyventinis pradėjo dirbti kitame mieste, tuomet ji planavo eiti pas gydytojus, tačiau nebespėjo. Įvykio dieną sugyventinis išvažiavo dirbti, o naktį jai pasidarė bloga, nuėjo į vonią, ėmė svaigti galva, ji nukrito, nugara atsitrenkė į vonią ir toliau nieko nepamena. Tokie priepuoliai jai yra buvę ir anksčiau. Kad gimdė, nepamena. Kaip vaikelis atsidūrė maišelyje, nežino. Vonioje iki įvykio galėjo būti paliktas IKI maišelis, nes ketino jį išplauti. Vaikas mirė, nes ji dėl užėjusio priepuolio nesugebėjo jo išsaugoti. Tą naktį į vonią ėjo du kartus. Pirmą kartą nuėjus pasidarė bloga, prarado sąmonę. Dukra A. išgirdusi trenksmą atėjo pažiūrėti kas nutiko ir rado ją gulinčią, todėl padėjo nusigauti iki lovos. Skaudėjo visą kūną, nes trenkėsi į vonią. Sužalojimai specialisto išvadoje neužfiksuoti, nes ją tyrė praėjus savaitei po įvykio, sužalojimai jau buvo išnykę. Medikų kviesti neprašė, nes buvo neorientuota. Prašė kviesti draugę D.. Maždaug po pusantros valandos vėl ėjo į vonią, atsisėdusi ant klozeto vėl prarado sąmonę. Atvažiavusi draugė iškvietė greitąją, vaikams ji liepė sutvarkyti namus, nes vonia buvo kruvina. Ligoninėje sakė, kad persileido, prarado vaiką, manė, kad persileido kai sėdėjo tualete, tačiau gydytojai pasakė, kad ji pagimdė, o ne persileido. Paskutiniais mėnesiais jos nėštumas jau matėsi, tačiau sugyventinis nesuprato ir neužčiuopė, kad ji nėščia. Manė, kad turėjo gimdyti balandžio pabaigoje. Vaikelio laukė, buvo paruošusi jam kūdikio kraitelį. Viso buvo pastojusi aštuonis kartus. Jos ūgis 175 cm, svoris 52 kg.

Liudytoja D. P. parodė, kad su R. J. bendravo artimai, matė ir žinojo, kad R. J. laukiasi, klausė jos apie tai, tačiau pastaroji savo nėštumą kategoriškai neigė. Nors R. J. jai teigė, kad jos santykiai su sugyventiniu yra geri, tačiau ji matė, kad R. J. sugyventinio, kuris visada būdavo išgėręs ir agresyvus, bijo, jam nuolaidžiauja. Maždaug prieš savaitę iki įvykio ji, girdint R. J. sugyventiniui, buvo užsiminusi, kad R. J. galimai pagimdys sūnų, tačiau iš sugyventinio reakcijos suprato, kad apie R. J. nėštumą jis nieko nežino. Anksčiau ji R. J. yra atidavusi savo vaikų išaugtų rūbų, tačiau šiuo atveju rūbų nedavė. 2013-04-04 apie 9 val. iš R. J. gavo SMS žinutę, kuria ji prašė nuskausminamųjų, rašė, kad jai blogai. Pamanė, kad ji pagimdė. Nuvykus rado ją lovoje, jos veidas buvo geltonas. Pagalvojo, kad ji persileido. Apie gimdymą R. J. nesakė. Matė, kad tuolete ant kilimo yra šiek tiek kraujo. R. J. dukra A. sakė, kad naktį rado mamą gulinčią koridoriuje. Iškvietė greitąją, nors R. J. tam prieštaravo. Atvykę medikai pasakė, kad vežają ją į ligoninę. Išeidama R. J. vaikams apie vonios tvarkymą nieko nesakė. Būdama namuose iš R. gavo žinutę, kad pareigūnai rado kūdikį. Po įvykio R. pasakojo, kad jai pasidarė bloga, ji išgriuvo tuolete ir nieko nepamena kas įvyko. Minėjo, kad sugyventiniui apie nėštumą nebuvo sakiusi, nes jis visą laiką girtas, todėl bijojo jo reakcijos. Jos telefone R. įvardinta H., tai jos sena pravardė. Nežino, ar R. anksčiau turėjo persdileidimų tik yra pasakojusi, kad jos buvęs vyras uždusino vaiką, ją subadė. R. yra negerianti, labai rūpinasi vaikais.

Liudytoja L. K. parodė, kad su R. J. kaimynės, bendrauja du metus, santykiai draugiški. Su jos sugyventiniu taip pat bendrauja. Jis draugiškas, tikrai kiekvieną dieną negeria. Nematė, kad jis muštųsi. Numaniusi apie R. J. nėštumą, klausė jos apie tai, tačiau ji neigė. Klausė ir sugyventinio, tačiau R. supyko, todėl ta tema nebekalbėjo. Iš sugyventinio reakcijos suprato, kad jam tai ne naujiena, nes kiek žino, kiti jo taip pat klausė apie R. J. nėštumą. Jis reagavo ramiai. Nežino, kodėl ji slėpė nėštumą. 2013-04-04 R. J. paskambino ir pasakė, kad jai pasidarė silpna, todėl ją išvežė į ligoninę, prašė pažiūrėti vaikus. Vėliau atvyko policija, sakė, kad nori pabendrauti su vaikais, klausė jų apie kraują, kraustė konteinerius. Jai pasakė, kad įvyko gimdymas, klausė ar ji nieko nežinanti. Vėliau matė išnešant lavonėlį, kalbėjo su kaimynais, visi įtarė, kad R. J. buvo nėščia.

Liudytoja B. P., parodė, kad ji kaip gydytoja ginekologė, bendravo su kaltinamąją kaip paciente, atvežta į ligoninę. Ji sakė, kad jai gali būti dviejų mėnesių nėštumas, nenorėjo gultis į ligoninę, tačiau dėl nukraujavimo ir sveikatos būklės nepajėgė atsisakyti būti hospitalizuojama. Atlikus abraziją suprato, kad pacientė turėjo išnešiotą nėštumą, kažkur turi būti vaisius ir placenta ir tai tikrai nebuvo kelių mėnesių nėštumas, tačiau pacientė tai neigė. Tai buvo komplikacijų po gimdymo gydymas. Kitą dieną pacientės būklei pagerėjus, ji buvo išleista namo. Kaip gydytoja gali pasakyti, kad tokio sudėjimo moteriai neįmanoma pagimdyti, kad aplinkiniai nematytų nėštumo. Vėliausiai nuo 18 nėštumo savaitės ji turėjo justi vaisiaus judesius, virš 37 savaičių – jau išnešiotas nėštumas. Nėščiajai priepuoliai galimi dėl sunkių nėštumo komplikacijų - nėštumo toksikozės, kuri sukelia eklampsijos priepuolius, pasireiškiančius traukuliais, aukštu kraujospūdžiu, tinimu, būna pakitimai kraujyje, šlapime. Tai reanimacinių priemonių reikalaujanti būklė, nepraeinanti per 5 minutes. Nepanašu, kad kaltinamajai buvo priepuolis. Jos bendra būklė buvo vidutinio sunkumo. Jos darbo praktikoje nėra buvę tokių neaiškių priepuolių, dėl kurių moteris netektų sąmonės ir neatsimintų, kad pagimdė. Būdama be sąmonės ji negalėjo pagimdyti, nes tai gimdyvės fizinių pastangų reikalaujantis procesas ir sąmonės netekimo atveju daromas Cezario pjūvis. Šiai pacientei buvo tik mažakraujystė, sąlygota pakartotino gimdymo, dėl ko sunkiau traukiasi gimda ir dėl gimdos hipotonijos buvo gausesnis pogimdinis nukraujavimas. Normalių mėnesinių nėštumo metu nebūna.

Liudytoja I. V. parodė, kad dirbant operatyvinėje vyko į ligoninę ir bendravo su kaltinamąja, kuri teigė naktį pasijutusi blogai, vonioje netekusi sąmonės, pamenanti kaip pradėjo kraujuoti vonioje, o ryte jos draugė iškvietė medikus, kurie ją pristatė į ligoninę. Ji pasakojo, kad norėjo eiti pas ginekologą dėl mėnesinių užsilaikymo, apie nėštumą ir gimdymą nesakė. Teigė, kad atsigavusi vonioje matė kraujo klaną, dukra padėjo viską sutvarkyti. Apžiūrint butą jame buvusių nepilnamečių vaikų klausė, ar nėra kruvinų daiktų, tuomet mergaitės nuvedė prie konteinerių, kur rado kruvinus skudurus, kilimėlį, todėl paskambino ekspertams, kurie po vonia rado į maišą įdėtą kūdikio lavonėlį. Mergaitės sakė, kad kruvinus daiktus liepė išmesti mama.

Liudytojas J. J. parodė, kad kaip pareigūnas vyko į ligoninę ir bendravo su R. J. pagal gautą pranešimą, kad ji galimai slėpė gimdymą. Ji aiškino, kad buvo 2 mėn. nėščia ir persileido. Su tyrėja ir eksperte vyko pas R. J. į namus. Ekspertė po vonia rado kūdikio lavonėlį, įkištą į maišelį. Jis tuo metu bendravo to buto virtuvėje su vaikais. Vyriausias 16- metis sūnus nurodė nieko nematęs, nepastebėjęs, kad motina nėščia. Mergaitės sakė, kad naktį girdėjo triukšmą ir matė nugriuvusią mamą. Bute kraujo lyg ir nebuvo, konteineriuose rado išmestą kruviną taką, kurį sakėsi išmetusios mergaitės, po namų valymo.

Liudytoja A. U. parodė, kad ikiteisminio tyrimo byloje dalyvaujant vaiko teisių apsaugos atstovei, apklaususi kaltinamosios vaikus. Išaiškino jiems teisę neduoti parodymų prieš mamą. Sūnus parodymus duoti atsisakė, mergaites apklausė joms sutinkus. Mergaitės aiškino supratusios, kad mamai atsitiko persileidimas. Jos šnekėjo apie didelį mamos pilvą, suprato, kas yra nėštumas, nes pamena kaip mama vaikščiojo su tokiu pilvu, o po to gimė sesė. Kažkuriai mergaitei motina buvo sakiusi, kad yra nėščia. Mergaitės, ypač A., viską pasakojo labai sklandžiai. Jos teigė nemačiusios kūdikio, negirdėjo jo riksmo. Sakė, kad vonios kilimą suvyniojo jos. Viską užrašė taip, kaip pasakojo mergaitės. Protokolus mergaitėms perskaitė vaikų teisių atstovė, po to jos protokolus pasirašė. Jų parodymai užrašyti teisingai.

Liudytoja V. A. parodė, kad dalyvavo kaltinamosios dukros A. J. apklausoje. Liudytojai buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų, bet ji sutiko būti apklausta. Apklausos metu jai buvo užduoti klausimai, mergaitė atsakinėjo. Ji logiškai pasakojo apie nėštumą, suprato, kas tai yra. Tvirtina, kad jos parodymai užfiksuoti būtent tokie, kaip ji pasakojo.

Liudytoja M. M. parodė, kad kaip vaikų teisių apsaugos specialistė dalyvavo tyrėjai A. U. apklausiant M. J.. Mergaitę atlydėjo patėvis. Jai buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų, bet ji norėjo juos duoti. Kalbėjo išsamiai, noriai, klausimus mergaitei uždavė tyrėja ir ji. Tiek liudytoja tiek ji po protokolu pasirašė, patvirtindamos jų teisingumą.

Liudytoja M. J. teisiamojo posėdžio liudyti atsisakė, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

2013-04-26 nepilnametės liudytojos M. J. apklausos protokole užfiksuoti jos parodymai, kad 2013 m. sausį pastebėjo padidėjusį mamos pilvą, suprato, kad mama nėščia, nes toks jos pilvas buvo kai ji laukėsi sesės U.. Su mama apie jos nėštumą nekalbėjo, kalbėjo tik su sesėmis A. ir E.. Matė namuose atsiradusius du maišus su kūdikio rūbais. Maždaug po Velykų patėviui išvažiavus į darbą, sekantį rytą jai mama su A. pradėjo pasakoti apie tai, kad mama 3 val. nakties vonioje parkrito, pradėjo kraujuoti ir jai įvyko persileidimas – t.y. ji neteko kūdikio. Vonioje matė kruviną kilimą ir klozetą. Apie 9 val. atvykusi mamos draugė D. iškvietė greitąją pagalbą, kuri mamą išvežė. Ji su broliu T. ir A. sutvarkė vonios kambarį, jame buvusį kruviną kilimą išmetė į šalia namų buvusį konteinerį. Po pietų atvyko policijos pareigūnai, klausė, kur buvo kraujo, ar negirdėjo kūdikio riksmo, tačiau ji kūdikio verksmo negirdėjo. Kitą dieną grįžusi mama sakė, kad jų vonioje rado negyvą kūdikį. Kaip jis ten galėjo atsirasti, mama apie tai jai nepasakojo. Ji tik sakė, kad griuvo, susitrenkė galvą ir prarado atmintį, kas toliau atsitiko neatsimena. Nepamena, kad vonioje būtų laikomas maišelis su užrašu IKI, nes tokius maišelius laikydavo virtuvės spintelėje ( b.l. 92-93).

Liudytoja A. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad parodymų nenori duoti, tačiau tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

2013-04-26 nepilnametės liudytojos A. J. apklausos protokole užfiksuoti jos parodymai, kad mėnesį iki įvykio pastebėjo padidėjusį mamos pilvą, suprato, kad ji laukiasi, nes toks mamos pilvas buvo, kai ji laukėsi sesės U.. Paklausus mamos ji atsakė, kad laukiasi vaikelio, daugiau apie tai nesišnekėjo. Matė, kad R. (J.) su mama kalbėjosi apie nėštumą. Namuose atsirado naujų kūdikio rūbelių. 2013-04-03 naktį pabudo nuo garso, lyg kažkas sunkus būtų nukritęs. Atidariusi savo kambario duris tarpduryje tarp vonios ir koridoriaus pamatė ant grindų gulinčią ir dejuojančią mamą. Priėjusi prie mamos pastebėjo, kad jos kojos, chalatas, naktiniai, šlepetės kruvini. Padėjo mamai nueiti iki lovos ir atsigulti. Tuo metu buvo 3 valanda nakties. Mama sakė, kad nesupranta kas atsitiko, išbėjo daug kraujo, paprašė vandens ir išvalyti vonios kambaryje kraują, kad atėję brolis ar sesės neišsigąstų. Ji išplovė koridoriuje ties vonios durimis kraują, klozeto ir kilimo nevalė ir atsigulė prie mamos. Už 15-20 minučių mama vėl atsikėlė iš lovos, užsidarė vonioje, po minutės vėl išgirdo kritimo garsą. Vonioje pamatė ant grindų sėdinčią mamą, jos galva buvo atremta į vonią. Ji buvo be sąmonės, nereagavo. Pakvietė brolį, su kuriuo mamą nutempė į lovą, ji atsigulė šalia. Apie 6 val., mama nubudusi pasakė, kad jai bloga, paskambino draugei D., kuri atvyko už pusvalandžio ir netrukus mama išvažiavo į ligoninę, sutvarkyti vonios neprašė. Brolio prašymu vonioje buvusį kilimą išmetė į konteinerius šalia namo, nes jis buvo purvinas, vonios netvarkė. Jokio maišelio su užrašu „Iki“ vonioje nėra mačiusi. Po pietų į namus atvyko policijos pareigūnai, paklausė, kada mamai prasidėjo kraujavimas. Vėliau iš kaimynės sužinojo, kad pareigūnai jų vonios kambaryje atrado negyvą kūdikį. Ji suprato, kad mama galėjo pagimdyti naktį kūdikį. Ji naktį jokio kūdikio verkimo negirdėjo. Kad mama pagimdė kūdikį, jai nesakė (b.l.84-85).

Iš 2013-04-04 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, vonios kambaryje po vonia, prie pat rytinės sienos, apie 50 cm. nuo šiaurinės sienos buvo rastas rusvos spalvos pirkinių maišelis su užrašu “Iki”, nuplyšusia rankenėle, kuriame tarp drėgnų kruvinų rankšluosčių rastas vyriškos lyties naujagimio lavonas. Kūnas atvėsęs, sustingęs visose raumenų ir sąnarių grupėse. Virkštelė nenukirpta, neužspausta, jos kitame gale išlikusi placenta. Šalia rasta plastikinė tualetinio popieriaus pakuotė. Apžiūrint šalia namo esančius konteinerius juose rasti: kilimas su rusvos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują ir šlapias į kraują panašiu skysčiu suteptas kilpinis rankšluostis ( b.l. 3-15). Daiktų - kilimo, rankšluosčio, krepšio ir popierinės skiautės apžiūra užfiksuota protokoluose ( b.l. 16-19,42-46).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad naujagimis gimė gyvas, išnešiotas ir subrendęs. Naujagimis mirė nuo mechaninės asfikcijos (uždusimo) dėl sumažėjusio oro kiekio. Į tai nurodo skystas tamsus kraujas, taškinės kraujosruvos širdies ir plaučių paviršiuje, vidaus organų pilnakraujystė, smegenų pabrinkimas, esant lavonui “Iki” pirkinių maišelyje, veidu remiantis į rankšluostį. Tikėtina, kad naujagimis galėjo pragyventi iki vienos valandos po gimimo. Labiausiai tikėtina, kad gimdymas vyko natūraliu būdu. Naujagimio kūne mechaninių sužalojimų nenustatyta. Virkštelė, jungianti naujagimį su placenta, neatidalinta, virkštelėje jokių mechaninių sužalojimų nenustatyta (b.l. 27-29).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. J. buvo nėščia, nėštumas galėjo trukti 37-42 savaites. R. J. gimdė prieš kelias- keliolika valandų iki pristatymo į Panevėžio ligoninę, labiausiai tikėtina natūraliu būdu. Tikėtina, kad gimdymas nebuvo priešlaikinis ir įvyko natūraliu būdu. R. J. kūne mechaninių sužalojimų nenustatyta (b.l. 32-33).

Iš medicininio pažymėjimo matyti, kad R. J. 2009 metais buvo diagnozuotas depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo epizodas (bl.168).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad R. J. šiuo metu psichikos sutrikimų neturi. Veikos padarymo metu ir šiuo metu ji galėjo suvokti savo veiksmų pavojingumą ir juos valdyti. R. J. galėjo suvokti pavojingos savo nusikalstamos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus. Su R. J. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir ji gali dalyvauti ir būti apklausiama teisme. R. J. atsižvelgiant į jos psichinio išsivystymo lygį bei individualius psichoiginius ypatumus galėjo suprasti įvykio aplinkybes ir duoti apie jas parodymus. R. J. atsižvelgiant į jos psichinio išsivystymo lygį bei individualius psichologinius ypatumus galėjo teisingai suvokti bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti apie jas parodymus. Nusikalstamos veikos padarymo metu jos elgesiui įtakos turėjo esami asteninio plano asmeniniai ypatumai (psichasteniškumas, nepasitikėjimas, socialinė introversija, pastovus stresas, emocinis bei fizinis diskomfortas, depresinė būsena). R. J. įvykio padarymo metu fiziologinio afekto būsenoje nebuvo. R. J. įvykio padarymo metu buvo daugiau depresinėje su nepakankamai tipiškais fiziologiniam afektui būdingais požymių elementais būsenoje ( b.l. 179-182).

Ekspertė R. M. parodė, kad byloje kaip teismo psichologė atliko R. J. ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Nustatė, kad R. J. įvykio metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. Fiziologiniam afektui būtinos trys stadijos, tai staigus gilus susijaudinimas ir staigi reakcija į stresą, žmogus praranda sąmonę, po to nieko nepamena. Šiuo atveju R. J. nebuvo giliai susijaudinusi, prisimena atskirus momentus. Ji neminėjo, kad vaikas atsidūrė maišelyje, tik minėjo, kad naktį patyrė persileidimą, patyrė galvos traumą, nes galva trenkėsi į sieną, kažkuriuo metu prarado sąmonę, buvo išvežta į ligoninę. Galima manyti, kad nuo galvos traumos, trenkiantis į sieną ji galėjo trumpam prarasti sąmonę, tačiau iš kaltinamosios parodymų teismui gali paaiškinti, kad kaltinamoji sąmoningai planavo kūdikio uždusinimą jau slėpdama nėštumą, jos būsena nebuvo nulemta gimdymo, kūdikis nebuvo planuojamas ar laukiamas. Depresinės būsenos ji galimai buvo jau iki įvykio. Yra duomenų, kad depresiją ji gydėsi ir anksčiau. Tiriama kaltinamoji suprato ekspertizės tikslą, viską pasakojo nuosekliai, po to pasakė, kad ne viską prisimena, matėsi, kad ji išgyvena. Depresinė būsena kažkiek gali turėti įtakos asmens aplinkos suvokimui, įtakoti elgesį – būna prislopintas, lėčiau reaguoti į aplinką, uždaresnis. Savo praktikoje nėra susidūrusi, kad moteris nužudytų kūdikį įtakoje būsenos, iššauktos paties gimdymo.

Iš R. J. asmens duomenų matyti, kad ji turi 5 vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b.l. 157-158).

Iš Panevėžio teritorinės ligonių kasos pateiktų duomenų matyti, kada, kiek ir kokių asmens sveikatos priežiūros paslaugų nuo 1999-01-06 iki 2013-05-10 suteikta R. J.. Iš pažymos matyti, kad po paskutinio gimdymo, įvykusio (duomenys neskelbtini), pas medikus dėl nėštumo iki įvykio - 2013-04-04, R. J. nesikreipė (b.l. 97-104).

Iš LR VĮ Panevėžio miesto poliklinikos pažymos matyti, kad R. J. 2013-04-23 dienai buvo užsiregistravusi pas šeimos gydytoją I. Š. ir akušerį ginekologą A. A. (b.l. 108).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. J. pateikė ištaisytą priėmimo pas gydytoją taloną, kuriame nurodytas atvykimo laikas 04 mėn. 13 d. (b.l. 151, 152).

Iš liudytojos D. P. mobilaus ryšio telefono apžiūros protokolo matyti R. J., įvardinta „H“, 2013-04-04 D. P. rašė žinutes: 08.14 nurodė, kad pasijuto blogai, naktį išgriuvo, A. ją pakėlė visą kruviną, prašo vaistų nuo skausmo. 18.49 panešė, kad rado vaisių, būtų buvęs berniukas, tikisi jos pagalbos, nurodo, kad neišgyvens, jaučiasi lyg mirusi (b.l. 58-68).

Tai, kad naujagimio lavonas su neatidalinta virkštele ir placenta buvo rastas kaltinamosios buto vonios kambaryje įdėtas į pirkinių maišelį kartu su drėgnais kruvinais rankšluosčiais, o maišelis rastas pakištas po vonia iki pat galinės sienos, taip pat tai, kad, kaip parodė teisme apklausta liudytoja gydytoja ginekologė B. P., kad natūralus gimdymas gimdyvei esant nesąmoningai neįmanomas, o R. J. kūdikį pagimdė natūraliai, visiškai paneigia kaltinamosios versiją, kad gimdymo metu ji buvo be sąmonės ir gimusio kūdikio nematė – jei taip būtų buvę, R. J. nei būtų galėjusi natūraliai pagimdyti, nei pagimdytą naujagimį įdėti į maišelį ir jį pakišti po vonia. Šios aplinkybės rodo, kad R. J. taip elgėsi sąmoningai. Tai patvirtina ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvada, kad veikos padarymo metu R. J. galėjo suvokti savo veiksmų pavojingumą ir juos valdyti. Teismo medicinos specialisto išvada neginčijamai įrodyta, kad R. J. pagimdė išnešiotą, subrendusį ir gyvą kūdikį, o mirė jis praėjus labai trumpam laikui– ne daugiau kaip valandai po gimdymo, nuo mechaninės asfikcijos – dėl to, kad būdamas pirkinių maišelyje veidu rėmėsi į rankšluostį. Tai rodo, kad R. J. pagimdyto kūdikio mirties priežastimi buvo kaltinamosios tyčinis akivaizdžiai naujagimio gyvybei pavojingas elgesys – iš karto po gimdymo jo įdėjimas į maišelį, kur jis, veidu atsirėmęs ( ar atremtas) į ten buvusį rankšluostį, užduso. Kadangi visuotinai žinoma, taip pat ir iki nagrinėjamo įvykio 5 vaikus pagimdžiusiai ir juos paauginusiai kaltinamajai, kad žmogaus naujagimis yra visiškai bejėgis ir jis be pašalinės pagalbos išgyventi neturi jokios galimybės, juo labiau įdėtas į pirkinių maišelį ir pakištas po vonia. Aplinkybę, kad kaltinamoji nesiruošė auginti gimusio kūdikio, o ruošėsi nusikaltimui iš anksto, akivaizdžiai rodo ir jos elgesys iki gimdymo – savo nėštumą, net ir esant akivaizdžiai matomiems požymiams, kuriuos pastebėjo ir kaltinamosios mažametės dukterys, R. J. neigė pokalbiuose tiek su savo artima pažįstama D. P., tiek su kaimyne L. K., būdama nėščia į jokią gydymo įstaigą nėštumo stebėjimui nesikreipė, nors, kaip matyti iš Ligonių kasos pažymos, iki tol prieš visus ankstesnius gimdymus tai darydavo, prasidėjus gimdymui taip pat nesikreipė į gydymo įstaigą, o po gimdymo kilus komplikacijoms, pagalbos ieškojo vėlgi ne gydymo įstaigoje, o prašė savo pažįstamos D. P. atvežti skausmą malšinančių tablečių, nesutiko su D. P. pasiūlymu vykti į ligoninę. Liudytoja B. P. nurodė, kad R. J ., kuriai buvo nustatytas išnešiotas nėštumas teigė, kad ji nėščia tik apie du mėnesius, nenorėjo gultis į ligoninę, tačiau nepajėgė atsisakyti būti hospitalizuojama ir buvo gydoma dėl gimdymo sukeltų komplikacijų. Toks R. J. elgesys iki ir po gimdymo aiškiai rodo, kad ji įdėdama ką tik pagimdytą savo naujagimį į pirkinių maišelį ir pakišdama jį po vonia veikė tiesiogine tyčia, norėdama ir kryptingai siekdama naujagimio mirties. Aplinkybė, kad R. J. apie savo nėštumą paklausta buvo užsiminusi savo tuo metu dar 13 metų neturėjusiai dukrai A., visų aukščiau aptartų įrodymų kontekste sprendžiant R. J. kaltės klausimą yra visiškai nereikšminga, nes R. J. buvo sukūrusi legendą apie persileidimą, kuria mėgino įtikinti net ir gydytoją ginekologę. Tokiu būdu, aukščiau aptartų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu visiškai įrodyta R. J. kaltė tyčia nužudžius savo pačios ką tik pagimdytą kūdikį (dėl mažametystės esantį bejėgiškos būsenos asmenį) ir jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus.

Kaltinamosios R. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę R. J. teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, BK 41 str. apibrėžtą bausmės paskirtį, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, motyvus, tikslus ir kitas reikšmingas aplinkybes:

R. J. tiesiogine tyčia padarė baigtą labai sunkiems nusikaltimams priskiriamą nusikalstamą veiką, sukėlusią neatitaisomas pasekmes, anksčiau neteista, administracine tvarka bausta už tėvų valdžios nepanaudojimą dėl to, kad jos vaikai buvo padarę veikas, turinčias administracinės teisės pažeidimų požymių, tačiau nuobaudos, suėjus ATPK 36 straipsnyje numatytiems terminams nebegalioja, gyvenamojoje vietoje charakterizuojama teigiamai, yra tik 9 klasių išsilavinimo, gyvena kartu su sugyventiniu, kuris dirba komandiruotėse ir, kaip nurodė liudytoja D. P., dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, jų tarpusavio santykiai pakankamai įtempti. R. J. augina 5 vaikus, vienai dukrai yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (b.l. 95), ryšys su vaikais labai stiprus (liudytojos D. P. parodymai). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu nustatyta, kad nusikalstamam R. J. elgesiui įtakos turėjo asteninio plano (bendro fizinio ir psichinio silpnumo, bejėgiškumo) asmenybiniai ypatumai (nepasitikėjimas, socialinė introversija (uždarumas), pastovus stresas, emocinis ir fizinis diskomfortas, depresinė būsena).

Visos šios aplinkybės rodo, kad R. J. motyvą padaryti nagrinėjamą nusikaltimą nulėmė susiklosčiusių santykių šeimoje ir jos pačios asmenybinių ypatumų visuma, nors iš esmės R. J. nėra linkusi daryti teisės pažeidimus, todėl, kolegijos nuomone, šiuo atveju bausme turi būti siekiama tik nubausti R. J. už jau padarytą nusikaltimą ir paveikti ją, kad ateityje vėl nenusikalstų.

Vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuri geriausiai padėtų pasiekti bausmės tikslus. BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kolegijos nuomone yra aiškiai per griežta ir ji nagrinėjamu atveju nebūtų teisinga, o bausmės paskirtis visiškai galėtų būti įgyvendinta tik paskyrus savo dydžiu švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę (BK 54 str. 3 d.).

Kadangi šioje byloje nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios R. J. buvo skirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinis registravimasis policijos įstaigoje, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamoji šias kardomąsias priemones būtų pažeidusi, iki nuosprendžio įsiteisėjimo jų keisti nėra jokio pagrindo.

Kadangi byloje esantys daiktiniai įrodymai – pirkinių maišelis, rankšluostis, kilimas yra menkaverčiai ir kaltinamoji nepageidavo, kad jie būtų jai grąžinti, todėl jie, kaip ir naujagimio lavono kraujo pavyzdys, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nubausti ją laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinį registravimąsi policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. J. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Daiktinius įrodymus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.