- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-25
- Bylos Nr.
- AN2-478-485/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00085-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Pažeidėjas
- V. O. Š.
- Kategorijos
- 1.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. O. Š. atstovo advokato S. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimo V. O. Š. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. O. Š. 2019 m. sausio 6 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2018 m. lapkričio 18 d., apie 15 val. 58 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo transporto priemonę – automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai alkotesteriu nustatytas 1,14 promilės neblaivumas, kas atitinka lengvą neblaivumo laipsnį, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) vartus. Įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir vartais. Šiais savo veiksmai V. O. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14, 127 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu V. O. Š. pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, ir pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį jai paskirta 10 eurų bauda, pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį – 300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo momento, pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį - 1 200 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo momento. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, V. O. Š. paskirta galutinė nuobauda – 1 200 eurų bauda su specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones - atėmimu 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo momento.
3. Administracinėn atsakomybės patrauktos V. O. Š. atstovas advokatas S. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimą, prašo minėtą nutarimą panaikinti dalyje, kurioje teismas pripažino V. O. Š. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Šalies argumentai
3.1. Skunde V. O. Š. atstovas advokatas nurodo, kad eismo įvykio dieną administracinėn atsakomybėn patraukta V. O. Š., būdama neblaivi, vairavo transporto priemonę. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, prieš jos vairuojamą automobilį važiavo kitas automobilis, kuris nesitraukė iš kelio, ir dėl to V. O. Š. pasuko į dešinę pusę ir atsitrenkė į kelkraštyje buvusį statybinį luitą. Šalia statybinio luito buvo namo vartai, kurių, V. O. Š. įsitikinimu, ji nekliudė. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas tik formaliai ir visiškai nepagrįstai nusprendė, kad teismo posėdžio metu V. O. Š. išsakytos abejonės dėl to, ar vartai buvo apgadinti eismo įvykio metu, yra teismo išsamaus ir nešališko vertinimo neverta gynybinė versija. Tokiu būdu teismas tiesiogiai nevertino ir neanalizavo byloje esančių objektyvių įrodymų – įvykio vietos schemos ir įvykio vietos nuotraukų, kurios, skundo autoriaus teigimu, paneigia vartų apgadinimo eismo įvykio metu galimybę.
3.2. Skunde taip pat nurodoma, kad nors eismo įvykį matęs liudytojas P. M. paaiškino matęs, kaip V. Š. vairuojama transporto priemonė trenkėsi į namo vartus, tačiau minėtas liudytojas nebuvo apklaustas bylos nagrinėjimo metu, nebuvo įvertinta, iš kur ir kiek toli P. M. stebėjo eismo įvykį, ar jis objektyviai galėjo pamatyti, ar automobilis iš tiesų trenkė į vartus, ar visgi galėjo sąžiningai klysti. Kartu apeliantas atkreipė dėmesį, kad eismo įvykio metu pažeidėja buvo neblaivi, patyrė rimtų sužalojimų, todėl negalėjo būti tikra, ar ji atsitrenkė į vartus. Protokolą surašiusi pareigūnė A. A. nustatė, kad įvykio metu buvo apgadinti vartai, todėl toks pareigūnės vertinimas darė poveikį ir pačiai V. O. Š. – pasitikėdama pareigūnės vertinimu ji su tuo sutiko. Visgi, bylą tiriantis pareigūnas bei teismas privalėjo išsamiai ištirti byloje esančius įrodymus ir objektyviai įvertinti jų įrodomąją vertę.
3.3. Skunde akcentuojama, kad apgadinimų ant vartų buvimo faktas nėra įrodymas aplinkybės, kad vartai buvo apgadinti būtent nagrinėjamo eismo įvykio metu. Tuo labiau, kad nustatyti vartų apgadinimai ir automobilio apgadinimai neatitinka vienas kito: automobilio apgadinimai yra ženkliai didesni bei vartų; ant vartų nėra dažų likučių; ant vartų esančio apgadinimo aukštis nenustatytas; nenustatyta kokia automobilio dalimi galėjo būti pramušta vartuose matoma skylė; vartuose esantis skardos įlenkimas akivaizdžiai padarytas statmenai atsitrenkus į vartus, be to, įlenkimas yra akivaizdžiai siauresnis nei automobilio plotis; įvykio metu nuo kairės vartų pusės atvažiavęs automobilis, atsitrenkęs į vartus, iš inercijos būtų sustojęs į dešinę nuo vartų apgadinimo, tačiau įvykio schema rodo, kad automobilis vartų apgadinimo vietos nepravažiavo ir buvo 1,7 m atstumu nuo vartų; neužfiksuotas jokios automobilio palikto slydimo žymės; neužfiksuotos jokios rastos galimai nuo automobilio atitrūkusios detalės; nenustatytas vartų savininkas, todėl nepaneigta versija, kad nuotraukose matomi vartų apgadinimai egzistavo dar iki šio eismo įvykio dienos. Visgi, šių objektyvių duomenų, parodančių automobilio kontakto su tvora nebuvimą, teismas nevertino, vadovavosi išimtinai subjektyviomis liudytojais apklaustų pareigūnų nuomonėmis. Tokiu būdu, byloje nesant duomenų, kad eismo įvykio metu galėjo įvykti fizinis kontaktas tarp O. V. Š. automobilio ir kiemo vartų, nutarimo dalis dėl jos pripažinimo padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas A. B. prašo palikti galioti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. V. O. Š. atstovo advokato S. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
7. ANK 423 straipsnio 3 dalyje inter alia numatyta atsakomybė asmeniui už tai, kad jis, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis) padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių ar kito turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi, asmenį traukiant atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina nustatyti jo neblaivumo faktą, neblaivumo laipsnį ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo) faktą.
8. Iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimo matyti, kad V. O. Š. buvo nubausta pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 422 straipsnio 5 dalį, 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji, būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (alkotesteriu nustatytas 1,14 promilės neblaivumas), nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į namo vartus, taip apgadindama automobilį ir vartus.
9. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje ginčo, kad V. O. Š. įvykio metu (2018 m. lapkričio 18 d., apie 15 val. 58 min.) buvo neblaivi, nėra. Teismo posėdžio metu pažeidėja pripažino faktą, kad ji automobilį vairavo, būdama neblaivi. Paaiškino, kad prieš jos vairuojamą automobilį važiavo kitas automobilis, kuris nesitraukė iš kelio, todėl ji pasuko į dešinę pusę ir atsitrenkė į kelkraštyje buvusį statybinį luitą. Šalia buvusių vartų nekliudė. Gali būti, kad nuo automobilio ar statybinio luito kas atskilo. Automobilio kairės pusės priekinis ratas trenkėsi į statybinį luitą, dėl ko susilankstė automobilio ratlankis ir priekinis sparnas, priekinis stiklas sutrupėjo. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, kad ji, būdama neblaivi, vairavo automobilį, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino vairuojamą automobilį. Tačiau, anot pažeidėjos, daugiau joks svetimas turtas sugadintas nebuvo, todėl prašo jos veiką kvalifikuoti tik pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, o nutarimo dalį dėl jos kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, panaikinti, nesurinkus byloje patikimų ir objektyvių įrodymų, kad V. O. Š. eismo įvykio metu apgadino (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo vartus. Tačiau su šiais apeliacinio skundo teiginiais aukštesnės instancijos teismas nesutinka.
10. Susipažinus su pažeidėjos atstovo apeliaciniu skundu bei visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga, darytina išvada, kad V. O. Š. veiksmai pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti teisingai. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas nustatė, jog V. O. Š., vairuodama transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino ne tik savo vairuojamą transporto priemonę, bet ir kitiems asmenimis priklausantį turtą – vartus. Nors apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad tiriant administracinį nusižengimą nebuvo nustatytas ir apklaustas apgadintų vartų savininkas, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad šią aplinkybę teismas siekė nustatyti, užklausė atitinkamų duomenų policijos įstaigą (b. l. 95) ir, gavus atsakymą, kad policijos įstaiga apie vartų savininką duomenų neturi (b. l. 98), priėmė skundžiamą nutarimą. Apeliantei ši teismo nutarime nustatyta vartų apgadinimo aplinkybė buvo žinoma, dėl jos pasisakyta ir apeliaciniame skunde.
11. Pažymėtina ir tai, kad veikos kvalifikavimui pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį teisinės reikšmės neturi padarytos žalos dydis, žalos dydžio apskaičiavimas, pakanka tik nustatyti kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimo (apgadinimo) faktą, o šiuo nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta – nustatyta, kad V. O. Š. būdama neblaivi ir vairuodama kelių transporto priemonę, jos nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio bei atsitrenkė į namo vartus, taip juos apgadindama.
12. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad V. O. Š. automobilis eismo įvykio metu su kiemo vartais nekontaktavo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad vartų apgadinimai yra V. O. Š. sukelto eismo įvykio padarinys, tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra jokio pagrindo. Iš byloje esančio eismo įvykio plano (b. l. 8) matyti, kad jame užfiksuota transporto priemonės padėtis po eismo įvykio. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad transporto priemonė atsitrenkė į statybinį bloką, tačiau minėtame eismo įvykio vietos plane duomenų apie važiuojamoje kelio dalyje ar šalikelėje esanti statybinį bloką nėra. Priešingai nei nurodyta skunde, šiame plane taip pat fiksuotos padangų žymės, kurios tiesiasi tvoros apgadinimų kryptimi, kas suponuoja, jog transporto priemonė su vartų paviršiumi kontaktavo slysdama. Iš byloje esančių fotonuotraukų taip pat matyti provėžos šalikelėje, kurios tiesiasi tvoros link (b. l. 104). Be to, eismo įvykį matęs liudytojas P. M. taip pat patvirtino, kad moters vairuotas automobilis trenkėsi į skardinę tvorą (b. l. 9). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šiais liudytojo rašytiniais paaiškinimais nesivadovauti nėra pagrindo, kadangi administracinių nusižengimų kodekso nuostatos neįpareigoja kiekvieną liudytoją apklausti bylos nagrinėjimo teisme metu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodinėjimas nėra beribis procesas, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, jog naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Nagrinėjamu atveju abejoti rašytiniais liudytojo P. M. paaiškinimas apie eismo įvykio aplinkybes teismui nebuvo pagrindo, todėl jis pagrįstai teismo posėdyje liudytojo papildomai neapklausė. Iš byloje esančių rašytinių parodymų matyti, kad liudytojas nurodė automobilio spalvą, jį vairavusį asmenį, jo vilkimus drabužius, važiavimo kryptį, todėl abejoti liudytojo nurodytomis aplinkybėmis dėl susidūrimo su skardine tvora, kuris, be abejo, turėjo sukelti ir garsą, nėra pagrindo.
13. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad V. O. Š. parodymais vadovautis kaip nuosekliais ir patikimais nėra jokio pagrindo. Tiek V. O. Š., tiek kartu eismo įvykyje dalyvavęs jos vyras J. Š. pirminiuose paaiškinimuose nurodė, kad V. O. Š. vairuota transporto priemonė atsitrenkė į medį (b. l. 10, 11). Visgi, vėlesniame paaiškinime V. O. Š. nurodė naujas aplinkybes, t. y. kad ji atsitrenkė į akmeninį luitą, dėl ko sustojo, vėliau vėl pradėjo važiuoti, nes negalėjo atitraukti kojos nuo greičio pedalo, kur vėl atsitrenkė į kitą metalinį luitą. Pažeidėja kartu patvirtino, kad atskilusi detalė kliudė plieninės dangos tvoros mažą dalį, tačiau bandys susitarti (b. l. 12). Šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas svetimas turtas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ant tvoros atsiradę apgadinimai neatitinka transporto priemonės apgadinimų, visgi, aptarti parodymai leidžia teigti, kad transporto priemonė kontaktavo su keliais objektais, todėl ir konstatuoti mašinos apgadinimai yra didesni nei tvorai padaryta žala. Peržiūrėjus eismo įvykio vietoje fiksuotas nuotraukas, matyti, kad automobilio salone yra išsipylę šviesios spalvos dažai, jų matoma ir transporto priemonės išorėje, taip pat, panašios spalvos dažai matomi ir ant apgadintos tvoros, o tai tik patvirtina teismo įsitikinimą, kad kontaktas tarp V. O. Š. vairuotos transporto priemonės ir apgadintos tvoros iš tiesų buvo. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu teisingai V. O. Š. veiką kvalifikavo kaip kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitam asmeniui priklausančio turto apgadinimą, ir pagrįstai jos veiksmus kvalifikavo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.
14. Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai buvo ištirti ir įvertinti tinkamai, įrodymų vertinimą reglamentuojančios ANK normos nebuvo pažeistos. Nutarime išsamiai aprašyti visi byloje surinkti įrodymai, pateiktas jų teisinis vertinimas, išvados dėl V. O. Š. kaltės argumentuotos ir pagrįstos. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimas atitinka pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimus, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
V. O. Š. atstovo advokato S. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.