Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Meilučio ir Marijaus Šalčiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltus padaręs:

nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje (2024-08-29 d. (duomenys neskelbtini)) ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė;

nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024-09-17 (duomenys neskelbtini)) ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė;

nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024-10-08 (duomenys neskelbtini)) ir jam paskirta 35 parų arešto bausmė;

nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024-10-21 (duomenys neskelbtini)) ir jam paskirta 35 parų arešto bausmė;

nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024-10-25 (duomenys neskelbtini)) ir jam paskirta 35 parų arešto bausmė;

nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 90 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 5 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant paskirtas švelnesnes bausmes, ir A. Š. paskirta subendrinta bausmė – 90 parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 60 parų arešto bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio arešto bausmės atlikimo pradžios.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuspręsta priteisti iš A. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 275,95 Eur, nukentėjusiojo D. R. naudai 76,54 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 499,43, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 279,45 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 230,55 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu A. Š. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 28 d. nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta subendrinta arešto bausmė ir ją pakeisti į viešuosius darbus. Nurodo, jog nusikalstamas veikas darė tam, kad gautų pinigų narkotinėms medžiagoms įsigyti, tačiau šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja ir jam viešųjų darbų bausmė būtų teisingesnė.

4. Atsiliepimu į A. Š. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra prašė skundą atmesti. Nurodė, jog A. Š. praeityje teistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, vagystės yra jo pasikartojančio nusikalstamo veikimo dalis. Teismas įvertinęs kaltinamojo A. Š. asmenybės pavojingumą, į tai, kad nors kaltinamasis yra jauno amžiaus, tačiau jo nusikalstamo elgesio istorija yra plati, jis įvardijo savo nusikalstamo elgesio motyvus – tuo laikotarpiu vartojo narkotines medžiagas, reikėjo pinigų jų vartojimui, reikėjo pinigų, todėl įvykdė šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Įvertino ir tai, kad kaltinamojo A. Š. teigimu, jis pakeitė gyvenimo būdą, nuo 2025 m. vasario 16 d. nevartoja narkotinių medžiagų, pradėjo gydytis priklausomybės ligą reabilitacijos centre, gydymas yra veiksmingas, ketina grįžti gydytis į reabilitacijos centrą, ketina ateityje dirbti ir dalimis grąžinti priteistus civilinius ieškinius. Pažymėjo jog nors A. Š. prašo jam paskirti viešųjų darbų bausmę, tačiau teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir paskyrė teisingą ir proporcingą arešto bausmę. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje nėra numatyta viešųjų darbų bausmė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

konstatuoja:

Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniu skundu neginčijamos apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, atliktas įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas ar kaltė dėl A. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniu skundu nuteistasis ginčija jam paskirtos bausmės individualizavimą, prašo nuosprendį pakeisti ir taikyti jam švelnesnę viešųjų darbų bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo A. Š. apeliacinio skundo, prokurorės atsiliepimo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurias pagrįstai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (5 nusikalstamos veikos) ir BK 215 straipsnio 1 dalį. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas parinko teisingas bausmių rūšis ir jų dydį, paskirtas bausmes pagrįstai subendrino tarpusavyje apėmimo būdu, paskirta galutinė bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

9. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu A. Š. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bei 5 dalies 5 punktu, skirta apėmimo būdu subendrinta 90 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė, t. y. bausmė, kurios dydis yra didesnis už arešto bausmės vidutinį dydį (už nusikaltimą arešto bausmė gali būti skiriama nuo 15 iki 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis), pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiama ir laisvės atėmimu iki 6 metų).

10. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, BK 61 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam ne didesnę kaip minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

11. Vertinant A. Š. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmių rūšis ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmes, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – tai, jog A. Š. padarė 5 baudžiamuosius nusižengimus ir vieną apysunkį nusikaltimą, taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – tai, kad jis teistas 24 kartus, kad nusikalstamų veikų padarymo metu vartojo narkotines medžiagas, jam reikėjo pinigų jų vartojimui, bei į tai, kad nuteistasis pakeitė gyvenimo būdą, nuo 2025 m. vasario 16 d. nevartoja narkotinių medžiagų, pradėjo gydytis priklausomybės ligą reabilitacijos centre, ir ketina grįžti gydytis į reabilitacijos centrą, ketina ateityje dirbti ir dalimis grąžinti priteistus civilinius ieškinius. Teismas atsižvelgė, jog yra nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis visiškai prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimas veikas, bei jog nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei tuo pagrindu skyrė nuteistajam arešto bausmes.

12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas paskirta galutinė subendrinta 60 parų arešto bausmė yra tinkamai individualizuota, nes ji atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus. Šiuo atveju A. Š. paskirtos galutinės arešto bausmės dydis yra didesnis už vidurkį, tačiau pažymėtina ir tai, kad BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sankcijoje yra numatyta ir laisvės atėmimo iki 6 metų bausmė, todėl nuteistajam paskirta švelnesnė – arešto bausmė nelaikytina per griežta, juolab minėtoje straipsnio dalies sankcijoje nėra numatyta viešųjų darbų bausmė, kurios savo apeliaciniu skundu prašo nuteistasis. Įvertinus nuteistojo asmenybę, tame tarpe tai, jog ankstesniais 24 nuosprendžiais paskirtos bausmės nuteistojo elgesiui jokios teigiamos įtakos nepadarė, kadangi jis vis pakartotinai nusikalsta, daro analogiškas nusikalstamas veikas, nedirba, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės ir jos dydžio, bei pagrindo švelninti skirtą bausmę neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, pobūdis, pasekmės, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, skirtų bausmių efektyvumas. Atsižvelgiant į tai, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams dėl bausmės ir jos dydžio pritaria iš esmės.

13. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl A. Š. skirtinos subendrintos bausmės rūšies ir dydžio, taip pat pažymi, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad jis teistas net 24 kartus, jam taikytos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, jis taip pat eilę kartų baustas administracine tvarka, byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, turi paskirtais nuosprendžiais neatliktų bausmių, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis jo atžvilgiu nagrinėjamos dar vienuolika baudžiamųjų bylų. Visos šios aplinkybės rodo A. Š. antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Šie nuteistąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieš tai taikytos bausmės jam jokios įtakos neturėjo, tačiau atsižvelgus į nuteistojo norą nebevartoti narkotinių medžiagų, gydytis priklausomybes ir atlyginti civiliniais ieškiniais priteistą žalą, jam pagrįstai skirta griežčiausia BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, tačiau ne griežčiausia BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Todėl dar labiau švelninti nuteistajam paskirtos bausmės nėra pagrindo, nes priešingu atveju nebūtų pasiekti įstatyme keliami bausmės tikslai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, ir skiriamos bausmės turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą ir nustatė teisingą jos dydį. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, A. Š. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka tiek nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir nuteistojo asmenybę, todėl nėra pagrindo keisti paskirtos bausmės rūšį ar dydį.

14. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto nuteistojo atžvilgiu taikymo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (arešto) ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Nagrinėjamu atveju nors yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir atidėti A. Š. paskirtos arešto bausmės vykdymą, tačiau pažymėtina, jog byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, kad nors apeliantas ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, tačiau jis anksčiau teistas net 24 kartus, iš jų daugiausiai už vagystes, taip pat ir eilę kartų baustas administracine tvarka, nedirba, byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, nes nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, jo atžvilgiu teismuose dar nagrinėjamos vienuolika baudžiamųjų bylų. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti asmuo ir teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir vėl įvykdė 6 naujas tyčines nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti A. Š. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nėra pagrindo. Taigi, A. Š. ankstesni teistumai, administraciniai baustumai ir aplinkybės, susijusios su jo asmenybe, požiūriu į savo elgesį ir siekį pasitaisyti, apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai.

15. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šiuo atveju konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas nuteistajam skyrė tinkamas bausmės ryšis, jų dydžius, kurias tinkamai subendrino, ir subendrintos bausmės keisti kita bausmės ryšimi remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi taip pat nėra pagrindo, nes atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamų veikų padarymą (daug kartų teistas, tame tarpe ir už tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, daug kartų baustas už administracinius nusižengimus), tai, kad po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, nesilaiko įstatymų, sistemingai daro administracinius nusižengimus ir tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, įvertinus veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nenustatyta skirtos nuteistajam bausmės vykdymo aiškaus prieštaravimo teisingumo principui ir jog tokiu būdu nebūtų pasiekti bausmės tikslai ir pažeistas visuomenės interesas.

16. Tuo pačiu pažymėtina, kad skiriamos bausmės tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už nusikalstamos veikos įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Todėl simbolinės, apelianto pageidavimus tenkinančios bausmės, paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

17. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, konstatuoja, kad 2025 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant A. Š. galutinę subendrintą bausmę nebuvo nustatyta, paskirtoji arešto bausmė nėra per griežta, keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo, todėl A. Š. apeliacinis skundas atmestinas ir 2025 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 28 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.