- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-1027-436/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Birutė Bobrel, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- R. V. R.
- Trečiasis asmuo
- notarė R
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4822-530/2008 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui R. V. R., tretysis asmuo notarė R. L., dėl grąžintinos paskolos sumos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo nustatyti, kad paskolos gavėjos R. K. grąžintinos paskolos suma paskolos davėjui R. V. R. pagal 2001 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį, registro Nr. 1-RL-6387, yra 11685,65 Lt, pagal 2001 m. lapkričio 16 d. paskolos sutartį, registro Nr. 1-RL-6505, yra 23371,31 Lt, pagal 2001 m. gruodžio 3 d. paskolos sutartį, registro Nr. 1-RL-6825, yra 11685,65 Lt, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno miesto 1-ajame notarų biure šalys sudarė tris paskolos sutartis, pagal kurias ieškovė pasiskolino iš atsakovo viso 80000 Lt: pagal 2001 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį ieškovė pasiskolino iš atsakovo 20000 Lt, pagal 2001 m. lapkričio 16 d. paskolos sutartį – 40000 Lt, pagal 2001 m. gruodžio 3 d. paskolos sutartį – 20000 Lt. Vėliau atsakovas paskolų grąžinimo terminą pratęsė iki 2008 m. sausio 30 d. Paskolų grąžinimas buvo užtikrintas hipoteka, įkeičiant ieškovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – prekybos paviljoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įkeitimu užtikrintos prievolės dydis yra 80000 Lt. Ieškovė nurodė, kad nei pagal vieną sutartį ji nėra grąžinusi paskolos atsakovui. Neginčijamą paskolų dalį ji atsakovui norėjo grąžinti, tačiau atsakovas pinigų iš jos nepriėmė ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Minėtų sutarčių 2 punktas numatė, kad „Šalys susitaria, jog skolos suma yra siejama su lito ir JAV dolerio santykio kursu 1:4, kuris oficialiai nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, sutarties pasirašymo metu. Skolos grąžinimo metu pasikeitus lito ir JAV dolerio santykiui, paskolos gavėja privalo grąžinti paskolos davėjui atitinkamai didesnę ar mažesnę sumą“. Ieškovė ginčija ir nesutinka su atsakovo prašoma išieškoti iš jos 80000 Lt suma, nes pareiga grąžinti paskolas jai atsirado 2008 m. sausio 31 d., o buhalterinis lito ir JAV dolerio santykis tą dieną buvo 1:2,3370. Todėl ieškovė mano, kad ji turėtų grąžinti atsakovui pagal 2001 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį 11685,65 Lt, pagal 2001 m. lapkričio 16 d. paskolos sutartį - 23371,31 Lt, pagal 2001 m. gruodžio 3 d. paskolos sutartį - 11685,65 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, priteisė iš R. K. 30,95 Lt teismo turėtų išlaidų, įteikiant byloje dalyvaujantiems asmenims procesinius dokumentus, valstybės naudai. Teismas nustatė, jog byloje kilo ginčas dėl tarp šalių pasirašytų sutarčių 2-ojo punkto aiškinimo, prievolės įvykdymo termino atsiradimo ir grąžintinos sumos atsakovui nustatymo. Sutarčių 4 p. numatė, jog paskolos gavėja įsipareigoja grąžinti paskolos sumą pagal visas tris paskolos sutartis iki 2001 m. gruodžio 10 d. Byloje duomenų apie tai, kad notarine tvarka patvirtintos sutartys būtų buvusios pakeistos ar papildytos notarine forma, kaip to reikalauja CK 6.183 str. 3 d., nėra. Todėl teismas sprendė, jog ieškovei pareiga grąžinti skolą – 80000 Lt, atsirado suėjus sutartyje numatytam terminui, tai yra 2001 m. gruodžio 10 d. Taip pat teismas nustatė, kad sutarties 2-o p. sąlyga atsirado, siekiant išvengti nuostolių dėl galimo oficialaus valiutos kurso keitimosi, tai patvirtino tretysis asmuo notarė R. L.. Ieškovei pagal paskolos sutartis buvo paskolinti litai ir ji įsipareigojo grąžinti atsakovui paskolos sutartimi numatytas sumas litais. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad grąžintina suma privalo būti paskaičiuota pagal buhalterinį lito ir JAV dolerio santykį, kadangi pakeitus bazinę valiutą Lietuvoje nuo 2002 m. vasario 2 d., prievolė pagal paskolos sutartis jau turėjo būti įvykdyta, ieškovei sutartimi prisiimti įsipareigojimai grąžinti skolą atsirado nuo 2001-12-10, kai tuo metu oficialus lito kursas parinktos bazinės valiutos atžvilgiu buvo 1:4. Atsakovo prierašus paskolos sutarčių nuorašuose, teismas vertino kaip kreditoriaus sutikimą iki tam tikros datos nereikalauti prievolės įvykdymo priverstine tvarka, pareiškiant reikalavimą išieškoti paskolos sumą iš įkeisto turto. Be to, atsakovas 2007 m. gruodžio mėn. prierašuose nurodė sumą, kurią kaip jis teigė posėdžio metu, ieškovė privalo grąžinti. Iš į bylą pateikto pažymėjimo apie hipotekos registre įregistruotą dokumentą (b. l. 18-21) teismas nustatė, jog prievolės pagal paskolos sutartis užtikrinimui ieškovė įkeitė turtą, prievolės dydis 80000 Lt, prievolės pabaiga nurodyta 2002-01-10. Duomenys apie hipotekos panaikinimą, pakeitimą ar prievolės įvykdymo termino pratęsimą, pažymėjime nefiksuoti. Todėl teismas sprendė, jog ieškovei pasiskolinus iš atsakovo 80000 Lt (be palūkanų) skola jam turėjo būti grąžinta tokio pat dydžio ir tokia pat valiuta, kokia ir buvo gauta, nes priešingu atveju, grąžinus atsakovui pinigų mažiau, negu buvo paskolinta, būtų pažeisti CK 1.5 straipsnio 4 dalyje numatyti principai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, nustatyti grąžintinos paskolos sumą - 46742,61 Lt, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka dėl šių motyvų:
1. Teismo nurodyta aplinkybė, kad pagal paskolos sutartis buvo paskolinti litai ir, kad paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti atsakovui paskolos sutartimi numatytas sumas litais, yra nepagrįsta. Būtent paskolos sutarčių 2 ir 4 punktuose šalys nenurodė, kokia valiuta bus grąžinamos paskolos. Be to šalys, įrašydamos į sutartį 2 punktą, išreiškė savo valią dėl didesnės ar mažesnės sumos grąžinimo, pasikeitus lito ir JAV dolerio santykiui. Tikrieji sutarties šalių ketinimai buvo grąžintinų paskolų sumą susieti su JAV doleriu taip, kad už grąžinamą sumą litais būtų galima įsigyti tokį patį kiekį JAV dolerių, ir kartu pasiskirstyti riziką dėl valiutų verčių santykio pasikeitimo. Priešingu atveju, tokios sąlygos įrašymas būtų netikslingas ir neefektyvus ekonomine prasme. Be to, aiškinant paskolos sutarties 2 punkto nuostatos prasmę, reikšmingi ir tekste įrašyti žodžiai „didesnę ar mažesnę sumą“. Atsakovo motyvas, kad 2 punkto sąlyga buvo siekiama apsisaugoti nuo lito devalvavimo ar revalvavimo, yra nepagrįsti, nes paskolos sutarties sudarymo metu tam nebuvo realių prielaidų.
2. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad paskola privalėjo būti grąžinta 2001 m. gruodžio 10 d., kai lito ir JAV dolerio santykis buvo 1:4. Atsakovas pratęsė sutartį iki 2008 m. sausio 30 d., todėl pareiga grąžinti paskolą atsirado 2008 m. sausio 31 d. ir tą dieną lito ir JAV dolerio santykis buvo 1:2,3370. Nors teismas atsakovo prierašus paskolos sutarčių nuorašuose vertino kaip kreditoriaus sutikimą iki tam tikros datos nereikalauti prievolės įvykdymo priverstine tvarka, tačiau sutikimas nereikalauti yra tolygus sutarties pratęsimui. Paskolos sutartyse prierašą savo ranka darė pats paskolos davėjas, vadinasi jis davė leidimą paskolą grąžinti 2008 m. sausio 30 d. Atsakovas neatsiuntė nei vieno pranešimo grąžinti skolą, galiausiai, nuo 2001 m. gruodžio 10 d. bet kada galėjo kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, tačiau to nedarė, ir pirmą kartą kreipėsi į Hipotekos skyrių tik 2008 m. gegužės 5 d.
3. Teismo motyvas, kad paskolos davėjas darydamas įrašą nurodė kokią pinigų sumą privalo grąžinti paskolos gavėja, neatitinka tikrovės, nes esant ne vienai sutarčiai, taip buvo įvardintas tik paskolos sutarties pavadinimas.
4. Atsakovas nesikreipė į ieškovę dėl sutarties sąlygų pakeitimo, nors CK 6.228 straipsnyje nustatyta, jog šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė pagal visas tris paskolos sutartis įsipareigojo 80000 Lt skolą grąžinti iki 2001 m. gruodžio 10 d. Prievolės įvykdymas 80000 Lt sumai buvo užtikrintas hipoteka. Hipotekos ir įkeitimo lakštai buvo patvirtinti notaro. Hipotekos lakšte nustatytas 2002 m. sausio 11 d. terminas nuo kada kreditorius gali reikalauti vykdyti įsipareigojimą. Notarinės formos sutartys niekada nebuvo nutrauktos, pakeistos ar papildytos nei notarine, nei bet kokia kita forma. Taip pat, notarine forma nebuvo patvirtinti ir jokie pasikeitimai hipotekos bei įkeitimo lakštuose po sutartyse nustatyto skolos grąžinimo termino pabaigos. Iš sutarčių tekstų matyti, kad atsakovui grąžinamų paskolos sumų perskaičiavimas siejamas su sąlyga, kad sutarties pasirašymo dieną galiojantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas oficialus JAV dolerio ir lito kursas po to galimai bus pasikeitęs. Ieškovė nepagrįstai nurodo buhalterinį lito ir JAV dolerį santykį, nes tokios sąvokos nėra paskolos sutartyse. Nepaisant to, kad ieškovė pagal paskolos sutartis įsipareigojo skolą grąžinti iki 2001 m. gruodžio 10 d., LR Vyriausybė 1994 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 213 buvo nustačiusi, kad bazinė valiuta yra JAV doleris, o oficialus lito kursas – 4 litai už 1 JAV dolerį. Minėtas nutarimas buvo pripažintas netekusiu galios LR Vyriausybės 2002 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 157, kuriuo buvo nustatyta, kad nuo 2002 vasario 2 d. bazinė valiuta yra euras. LR lito patikimumo įstatymo 3 str. ir LR pinigų įstatymo 4 str. numato, kad oficialus lito kursas nustatomas pasirinktos bazine valiutos atžvilgiu. Todėl jau nuo 2002 m. vasario 2 d. nebėra nustatinėjamas oficialus lito ir JAV dolerio santykio kursas. Atsakovo nuomone, kadangi pareigos grąžinti skolą atsiradimo metu oficialus lito ir JAV dolerio santykis nebuvo pasikeitęs, todėl ir sutarčių 2 punkte numatyta sąlyga neatsirado ir negalėjo būti vykdoma. Paskola buvo suteikta ir turi būti grąžinama litais (CK 6.873 str. 1 d., 6 d.). Atsakovas nurodo, kad iki šiol jam ieškovė nėra grąžinusi jokio pinigų sumos pagal paskolos sutartis, kas akivaizdžiai įrodo ieškovės nesąžiningumą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo notarė R. L. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal patvirtintas paskolos sutartis ieškovė pasiskolino iš atsakovo 80000 Lt ir apie tai patvirtino savo ranka padarytu įrašu paskolos sutartyse, taipogi šio fakto nei ginčija, nei neigia. Ieškovė įsipareigojo paskolos davėjui grąžinti tokią pačią pinigų sumą. Paskolos sutartys pasibaigė 2002 m. sausio 10 d., tačiau pati ieškovė pripažįsta, jog paskolų dar negrąžinusi ir nepateikė jokių įrodymų, jog paskolų grąžinimo terminas būtų pratęstas ar atidėtas. Paskolos sutartis yra dvišalis sandoris, kuris šiuo atveju buvo užtikrintas ir hipotekos sutartimi. Todėl visi sutarties pakeitimai ir papildymai turėjo būti sudaryti ir pasirašyti abiejų šalių bei patvirtinti notaro. Šalys tokių susitarimų nesudarė ir įrodymų, jog toks susitarimas buvo ketintas sudaryti, nepateikė. Vadinasi reikalavimo teisė atsirado sutarties pagrindu 2002 m. sausio 11 d. ir nuo tada atsakovas galėjo, tačiau neprivalėjo reikalauti grąžinti skolą. Jokio įspėjimo ar pranešimo pateikti skolininkui apie skolos reikalavimą įstatymas kreditoriui nenumato. Paskolos sutartyje aiškiai nuodyta, kad paskola suteikia ir turi būti grąžinama litais. Šalių sudarytoje paskolos sutartyje JAV doleriai, kaip valiuta, minimi tik tiek, kiek tai susiję su oficialiu lito ir JAV dolerio kursu, jeigu šis kursas pasikeistų. Teismas nustatė, jog prievolės pabaiga yra 2002-01-10 ir tuo metu oficialus lito ir JAV dolerio kursas nebuvo pasikeitęs. Notarės nuomone, ieškovė nepagrįstai ilgai naudojasi be atlygio jai suteikta paskola, nei karto nemėgino savo prievolės įvykdyti bent iš dalies, o naudodamasi savo teisėmis ginčija sandorius ir tuo siekia nepagrįstai praturtėti.
Šalies argumentai
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, 2008 m. gruodžio 17 d. ieškovė pateikė pareiškimą, kuriuo prašoma priimti jos atsisakymą nuo ieškinio bei apeliacinio skundo ir civilinę bylą nutraukti, grąžinti 75 procentus jos sumokėto žyminio mokesčio. Pareiškimą ieškovė prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Taip pat pareiškime nurodoma, kad ieškovei žinomos ieškinio ir apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
CPK 140 straipsnio pirma dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.
Nagrinėjamoje byloje ieškovės R. K. rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridėtas prie bylos, pareiškime taip pat nurodoma, kad ieškovei žinomos ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie ieškovės veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl ieškovės ieškinio atsisakymas priimtinas (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).
Ieškovei atsisakius ieškinio ir atsisakymą teismui priėmus, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 23 d. sprendimas panaikinamas, o civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovei R. K. grąžinama 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį (b.l. 5), bei 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (b.l. 93) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovei atsisakius ieškinio ir atsisakymą teismui priėmus bei bylą nutraukus, ieškovės atsisakymo apeliacinio skundo nagrinėjimas netenka prasmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Ieškovės R. K. ieškinio atsisakymą priimti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą Nr. 2-4822-530/2008 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui R. V. R., tretysis asmuo notarė R. L., dėl grąžintinos paskolos sumos nustatymo nutraukti.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti iš valstybės biudžeto ieškovei R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1051,71 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt vieną litą, 71 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį pagal 2008 m. vasario 12 d. įmokos mokėjimo kvitą AB bankas Hansabankas.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti iš valstybės biudžeto ieškovei R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1051,71 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt vieną litą, 71 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą pagal 2008 m. birželio 16 d. įmokos mokėjimo kvitą AB bankas Hansabankas.