- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2006-01-11
- Bylos Nr.
- 1A-74/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Elena Vainienė (pirm.), Regina Gaudutienė, Valdimaras Bavėjanas
- Nuteistasis
- M. M.
- Advokatai
- Leonora Vasiliauskienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. (už 22.00 val. padarytą veiką) laisvės atėmimu 3 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. (už 22.20 val. padarytą veiką) laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d.d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš M. M. priteista 1000 Lt J. M. neturtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. nuteistas už tai, kad seksualiai prievartavo mažametę, t.y. 2004 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną, apie 22 val.., (duomenys neskelbtini), M. namuose, įspaudęs savo varpą tarp suspaustų J. M. kojų, prieš jos valią, pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės, tenkino lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu su mažamete J. M. , gim. (duomenys neskelbtini).
Be to, jis nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną, apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), M. namuose, įspaudęs savo varpą tarp suspaustų J. M. kojų, prieš jos valią, pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės, tenkino lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu su mažamete J. M. , gim. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Nuteistasis M. M. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti jo bylą ir nuteisti jį už vien nusikaltimą. Mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą. Jis prisipažino santykiavęs su J. M. , tačiau ne du kartus kaip nustatė teismas, o vieną kartą. Jis ir savo prisipažinime nurodė, kad dėl girtumo neatsimena ką padarė. Mano, kad jei kas ir buvo, tai buvo girto nevališki judesiai, už kuriuos jis negalėjo atsakyti. Be to, jo kaltė grindžiama tik mažamečių liudytojų parodymais. Išgertuvių matu jis buvo susipykęs su vaikais, todėl mano, kad vaikai jį gali apkalbėti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. M. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė siūlė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti tęstiniu nusikaltimu ir panaikinti bausmių subendrinimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Apeliantas skunde teigia, jog jis galėjo būti nuteistas tik už vieno nusikaltimo padarymą. Nors įvykio naktį buvęs labai girtas ir kas įvyko nepamena, tačiau pripažįsta, kad galėjo atlikti seksualinio prievartavimo veiksmus, tačiau tik vieną kartą.
Kolegijos nuomone, apygardos teismas ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus duomenis ir įvertino įrodymus nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų. M. M. pagrįstai pripažintas kaltu seksualiai prievartavęs mažametę. Jo kaltė įrodyta nukentėjusiuosius, liudytojų V. M., D. M. bei R. L., S. D. parodymais. Nukentėjusiosios mažametės J. M. brolis V. M. miegojęs vienoje lovoje su nukentėjusiąja, parodė, kad nubudęs matė, kaip girtas M. M. buvo nusimovęs kelnes ir maždaug 20 minučių laikotarpyje du kartus buvo užgulęs sesutę – J. M. , judėjo. Pirmą kartą, jo manymu, sesuo nenubudo, tik sumurmėjo ar sudejavo, antrąkart – nubudo, pradėjo verkti ir užsimovusi kelnes užlindo jam- broliui už nugaros, o vėliau jie abu nuėjo miegoti prie pečiaus. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad M. M. tenkino lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu su mažamete J. M. du kartus 20 minučių laikotarpyje. Apygardos teismas nustatęs šias aplinkybes padarė išvadą, kad M. M. veikė esant atskiroms tyčioms ir todėl abi veikas vertino atskirais nusikaltimais. Tačiau tokia teismo išvada nepagrįsta jokiais įrodymais ir prieštarauja nustatytoms aplinkybėms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 ,,Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 17 p. išaiškinta, kad jei asmuo per tam tikrą laiko tarpą kelis kartus lytiškai santykiauja arba kelis kartus tenkina lytinę aistrą su tuo pačiu nukentėjusiuoju prieš jo valią esant vieningai tyčiai, keli lytiniai santykiavimai arba keli lytinės aistros tenkinimo veiksmai vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Kolegijos nuomone, M. M. nusikalstama veika susideda iš tapačių veiksmų, esant vieningai tyčiai ir siekiant vieningo rezultato, todėl laikytina tęstiniu nusikaltimu. Iš bylos duomenų matyti, kad M. M. buvo labai girtas, gulėjo vienoje lovoje su mažamete nukentėjusiąja J. M. ir jos broliu. Maždaug 20 minučių laikotarpyje jis du kartus buvo užgulęs nukentėjusiąją ir atliko tapačius veiksmus – įspraudęs savo varpą tarp suspaustų nukentėjusiosios kojų, tenkino lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu su ta pačia nukentėjusiąja. M. M. teigia, kad dėl girtumo neatsimenąs kas įvyko. Kolegija įvertinusi aplinkybes, kad tarp M. M. atliktų veiksmų buvo gana trumpas laiko tarpas abiem atvejais jis siekė vieningo tikslo – lytinės aistros tenkinimo, su ta pačia nukentėjusiąja, daro išvadą, kad jis veikė vieninga tyčia. Tokia M. M. nusikalstama veika kvalifikuotina pavieniu nusikaltimu pagal BK 150 str. 4 d. ir jam bausmė skirtina už vieną nusikalstamą veiką.
Apeliantas skunde nepagrįstai abejoja mažamečių liudytojų parodymais. Tiek nukentėjusioji J. M., tiek liudytojai V. M. ir D. M. yra mažamečiai, tačiau ši aplinkybė nedaro jų parodymų abejotinais. Visi jie buvo apklausiami laikantis BPK 186 str. numatytų nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumų. Teismas nuosprendyje analizavo jų parodymus ir nenustatė aplinkybių, dėl kurių kiltų abejonių jų objektyvumu. Nors apeliantas teigia buvęs susipykęs su vaikais ir dėl to jie galėjo apkalbėti, tačiau byloje duomenų patvirtinančių tai, nenustatyta. Iš R. M. parodymų matyti, kad M. M. nekonfliktavo su vaikais, buvo draugiškas. Vaikai jo elgesiu niekada nesiskundė. Kolegija iš bylos duomenų nenustatė apelianto apkalbėjimo padarius nusikalstamą veiką fakto.
Kadangi kolegija kvalifikuoja apelianto nusikalstamą veiką vienu nusikaltimu pagal BK 150 str. 4 d. ir už šio nusikaltimo padarymą skiria jam bausmę, apygardos nuosprendžio rezoliucinėje dalyje naikinamas BK 63 str. 1, 4 d.d. taikymas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,
nusprendžia:
Šiaulių apygardos teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nuosprendį pakeisti:
M. M. nusikalstamą veiką, padarytą 2004 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną 22-22 val. 20 min., kvalifikuoti tęstiniu nusikaltimu pagal BK 150 str. 4 d. ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Panaikinti bausmių subendrinimą pagal BK 63 str. 1, 4 d.d.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.