Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-11-27 · Administracinė byla Nr. eI-3945-764/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-11-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-02-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-27
Bylos Nr.
eI-3945-764/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01868-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
V. S.
Advokatai
Dainis Ambraza
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3945-764/2017Proceso Nr. 3-61-3-01868-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Dainiui Ambrazaičiui,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovėms E. K. ir E. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateiktu skundu prašo: 1. panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-611(00659), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2018 m. balandžio 7 d., 2. palikti galioti 2016 m. balandžio 7 d. pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas su skundžiamu sprendimu nesutinka ir paaiškina, kad atvyko dirbti į Kazachstano Respublikoje veikiančios bendrovės „New Yorker Kazakhstan“ atstovybę Lietuvos Respublikoje ir tuo pagrindu jam 2016 m. balandžio 7 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7387947, galiojantis iki 2018 m. balandžio 7 d.

Pareiškėjas teigia, kad leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas iš esmės remiantis dvejomis sąlygomis, t. y. pateikti dokumentai neatitiko tikrovės ir pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, tačiau pareiškėjo manymu, atsakovas ginčijamame sprendime nenurodė, kokios aplinkybės pagrindžia leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, todėl skundžiamas sprendimas laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėjas mano, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog nebuvo pateiktas pranešimas Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl pareiškėjo komandiruotės ir paaiškina, kad iki šiol trukusios visos pareiškėjo komandiruotės nebuvo ilgesnės nei 30 d., pavasarį buvo suplanuota gerokai ilgesnė komandiruotė, todėl laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų apie tai buvo pranešta Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, kuris prieš ir po pranešimo, jokių pažeidimų nenustatė. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas mano, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas padarė tariamą pažeidimą ir priimti skundžiamą sprendimą.

Skunde pareiškėjas teigia, jog nepagrįstai atsakovas nustatė, kad bendrovės atstovybė nevykdo veiklos buveinės nustatytu adresu ir paaiškina, kad 2016 m. balandžio 7 d. buvo sudaryta paslaugų dėl patalpų nuomos sutartis, todėl tokie teiginiai prieštarauja pateiktiems dokumentams, o tai, kad bendrovė neturi iškabos su rekvizitais neleidžia daryti išvados, kad ji nevykdo veiklos.

Pareiškėjas teigia, kad nepagrįstai atsakovas remiasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir SODRA) pateikta informacija ir teigia, kad atstovybė neturi įdarbintų darbuotojų. Pareiškėjas nurodo, kad joks teisės aktas nenumato prievolės atstovybei įdarbinti Lietuvos Respublikos darbuotojus, nes bendrovės funkcijoms įgyvendinti pakanka bendrovės komandiruojamų darbuotojų į atstovybę. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas mano, jog tai, kad atstovybėje nėra įdarbinti darbuotojai, nereiškia, kad bendrovė nevykdo deklaruojamos veiklos.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką dirbti bendrovės „New Yorker Kazakhstan“ atstovybėje kaip vadovas, kai iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo užsienio valstybės įmonėje, registruotoje Kazachstano Respublikoje ir jo žinių reikėjo Lietuvos Respublikoje įsteigtoje bendrovės atstovybėje.

Atsakovo teigimu, buvo atliktas pareiškėjo leidimo laikinai gyventi patikrinimas ir nustatyta, kad bendrovės atstovybė jokios veiklos realiai nevykdo, ši atstovybė neturi įdarbintų darbuotojų, o Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui nebuvo pateiktas pranešimas apie komandiruotą darbuotoją į minėtą atstovybę.

Atsiliepime atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad iš skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku kokiomis faktinėmis aplinkybėmis yra pagrįstas priimtas sprendimas ir teigia, kad ginčijamame sprendime nurodytos visos faktinės aplinkybės, kurios leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų, nes bendrovės „New Yorker Kazakhstan“ atstovybėje pareiškėjas faktiškai nedirba ir ši atstovybė nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, atsakovas pažymi, kad visi patikrinimo metu gauti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo ketinimą dirbti Lietuvos Respublikoje ir atvykimo tikslas buvo kitas nei deklaruota.

Atsakovas, pasisakydamas dėl komandiruočių į Lietuvos Respubliką, pažymi, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina gyventi Lietuvos Respublikoje, o ne užsieniečiui, kuris periodiškai atvyksta į Lietuvos Respubliką. Leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei užsienietis gyvena kitoje užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius, todėl skunde išdėstytos aplinkybės, kad pareiškėjas ne gyvena Lietuvos Respublikoje, o atvyksta trumpoms komandiruotėms, tik patvirtina, jog pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, Lietuvos Respublikoje negyvena. Teismo posėdyje atsakovo atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-611(00659), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2018 m. balandžio 7 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 19 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad leidimo išdavimo pagrindas yra ketinimas užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Teikdamas prašymą pareiškėjas taip pat pridėjo: 2016 m. sausio 14 d. tarpininkavimo raštą tarp bendrovės „New Yorker Kazakhstan“ ir pareiškėjo, 2016 m. sausio 14 d. bendrovės įsakymą pareiškėjui eiti bendrovės atstovybės Lietuvos Respublikoje direktoriaus pareigas, pažymą apie gaunamas pajamas, 2016 m. sausio 19 d. papildomus paaiškinimus dėl bendrovės atstovybės vykdomos veiklos, bendrovės „New Yorker Kazakhstan“ 2010 m. gegužės 31 d. įstatus ir išrašą, 2015 m. lapkričio 30 d. „New Yorker Kazakhstan“ susirinkimo protokolą, kuriuo buvo įsteigta atstovybė Lietuvos Respublikoje, 2015 m. sausio 1 d. darbo sutartį, sudarytą tarp bendrovės „New Yorker Kazakhstan“ ir pareiškėjo.

Pareiškėjas, pagrįsdamas skundo argumentus taip pat pridėjo 2017 m. kovo 8 d. pranešimą Nr. 17/03/0801, kurį pateikė Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo komandiruotės pradžia yra 2017 m. gegužės 2 d., o pabaiga 2018 m. sausio 31 d., 2016 m. balandžio 7 d. paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp bendrovės „New Yorker Kazakhstan“ atstovybės ir UAB „IJ Solutions“ dėl patalpų naudojimo, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uoste vykstančių reisų sąrašą, bendrovės finansinės atskaitomybės už 2014 m. duomenis ir 2015 m. lapkričio 20 d. bendrovės visuotinį steigėjų susirinkimo protokolą.

Iš atsakovės byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos valdyba (toliau – Migracijos valdyba) atliko bendrovės atstovybės patikrinimą, kurio metu buvo siekiama patikrinti bendrovės „New Yorker Kazakhstan“ atstovybės vykdomą veiklą ir Migracijos valdybos darbuotojai, nuvykę adresu Lvovo g. 13C-5, kuriuo vykdoma bendrovės veikla, nustatė, kad minėtu adresu nėra bendrovės iškabos, o patalpose nedirba bendrovės darbuotojai. Buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie bendrovę ir nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio 8 d. buvo atleistas iš bendrovės atstovybės, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje nėra įrašų apie tai, ar pareiškėjas išvyko/atvyko iš/į Lietuvos Respubliką. Patikrinimo metu taip pat buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrių, kuris 2017 m. balandžio 7 d. raštu informavo, kad pranešimų apie pareiškėjo komandiravimą į Lietuvos Respubliką nėra gauta. Remiantis SODROS informacinės sistemos duomenimis matyti, kad už pareiškėją nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2016 m. balandžio 31 d. buvo mokama privalomoji įmoką, tačiau nuo 2016 m. balandžio 8 d. pareiškėjas buvo atleistas iš darbo. Byloje taip pat pateikti duomenys, patvirtinantys pareiškėjo judėjimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iš kurių matyti, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje buvo laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 2 d. iki 2014 m. kovo 4 d. ir nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. balandžio 8 d.

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai pagal Įstatymo 58 straipsnio 5, 6 punktus yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Remiantis Įstatymo 58 straipsnio 5 punktu, užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip trejiems metams dirbti užsienio valstybės įmonės atstovybėje, filiale ar įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, įsteigtoje (įsteigtame) Lietuvos Respublikoje, kaip vadovas arba kaip specialistas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo toje užsienio valstybės įmonėje ir jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, atstovybės ar filialo veiklai.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos aplinkybės, kurių pagrindu atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi. Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi.

Kriterijai, kurių pagrindu galima įvertinti įmonės fiktyvumą yra nustatyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 100 punkte. Veiksniai, dėl kurių gali atsirasti rimtas pagrindas manyti, kad įmonė įsteigta Lietuvos Respublikoje laikytina fiktyvia, yra: pateikti įmonės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad ši įmonė realiai vykdo veiklą (pavyzdžiui, įmonė už suteiktas paslaugas negauna pajamų, nevykdo jokių finansinių operacijų) (100.4 papunktis), įmonė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose, steigimo dokumentuose, nurodytai veiklai vykdyti (pavyzdžiui, neįrengtos darbo vietos, patalpos nepritaikytos prekių laikymui, nesudaryta patalpų nuomos sutartis) (100.6 papunktis), yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas įmonėje yra fiktyvus (pavyzdžiui, darbuotojų nebūna darbo vietose, įmonė neteikia Mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos (FR0572 forma) (100.9 papunktis), yra kitų požymių, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi (100.12 papunktis).

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Remiantis minėto straipsnio 1 dalies 13 punktu, leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu užsienietis išvyksta gyventi arba gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui panaikino, nes buvo pateikti duomenys, kurie neatitinka tikrovės. Pareiškėjas skunde ir papildomuose paaiškinimuose teigia, kad privalu vertinti ne tai, ar bendrovės buveinės nurodytu adresu yra iškaba apie bendrovę, bet ar bendrovė vykdo veiklą, nes tai, jog nuomojamų patalpų adresu nėra iškabos su bendrovės rekvizitais nereiškia, kad bendrovė nevykdo veiklos. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjas nėra pateikęs realių ir objektyvių duomenų, kad bendrovės atstovybė vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nepateikė nė vieno dokumento, kuris pagrįstų realiai vykdomą bendrovės atstovybės veiklą t. y. nėra pateikęs sudarytų paslaugų teikimo sutarčių su klientais, sąskaitų faktūrų, duomenų, patvirtinančių gaunamas nuolatines pajamas ar kitų dokumentų, įrodančių kad bendrovės atstovybė būtų teikusi paslaugas klientams ar realiai vykdžiusi bendrovės „New Yorker Kazakhstan“ įstatų 4 skyriuje nurodytą veiklą ir iš jos vykdymo bendrovė būtų gavusi nuolatines pajamas.

Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad nėra aktuali aplinkybė, jog nėra bendrovės atstovybės iškabos veiklos vykdymo buveinėje. Teismas pažymi, kad pagal Tvarkos aprašo 100.6 papunktį, vienas iš fiktyvios įmonės požymių yra tais, kad įmonė neturi tinkamų patalpų vykdomai veiklai vykdyti. Migracijos valdybos darbuotojai, nuvykę į bendrovės atstovybės buveinę nerado jokių požymių, patvirtinančių vykdomą veiklą.

Pareiškėjas skunde ir papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad buvo pateikęs pažymą ir informavo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrių dėl komandiruotės bei vadovaujasi Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymo „Dėl informavimo apie komandiruojamus darbuotojus tvarkos aprašo patvirtinimu“ nuostatomis. Šiuo atveju, Teismas pažymi, kad išduotam leidimui laikinai gyventi yra taikomos specialiosios teisės aktų nuostatos, kurių pagrindu yra vykdoma nuolatinė priežiūra dėl teisės aktų nuostatų laikymosi ir atitikimo specialioms leidimo išdavimo sąlygoms. Sutiktina su Migracijos departamento pozicija, kad leidimas laikinai gyventi yra išduodamas tam, kad užsienio šalies pilietis galėtų laikinai gyventi ir būti Lietuvos Respublikoje, tačiau šiuo atveju, įvertinus atsakovo pateiktus Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenis matyti, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje buvo vos kelias paras. Pareiškėjas skunde teigia, kad pateikti duomenys yra netikslūs, tačiau šių skunde išdėstytų aplinkybių nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje lankėsi dažniau, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini. Teismas taip pat atmeta pareiškėjo argumentus dėl komandiruotės ir informacijos apie ją pateikimo ir pažymi, kad buvo pateiktas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 2017 m. balandžio 7 d. raštas, kuris tvirtina, kad pranešimas iš bendrovės „New Yorker Kazakhstan“, kuriuo būtų komandiruojamas pareiškėjas, niekada nebuvo gautas. Teismas objektyvaus pagrindo abejoti oficialios institucijos raštu neturi.

Teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis bei laikotarpį, kurį pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikoje, pažymi, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 13 punktą, pagal kurį leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinamas, kai užsienietis išvyksta gyventi arba gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius.

Byloje pateiktais SODROS duomenimis taip pat matyti, kad pareiškėjas iš įmonės yra atleistas nuo 2016 m. balandžio 8 d. Nutraukus darbo sutartį, pareiškėjas turėjo informuoti Migracijos departamentą apie pasikeitusias aplinkybes. Pareiškėjo 2016 m. sausio 19 d. prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi taip pat yra nurodyta, kad nuo 2013 m. pareiškėjas dirba ir UAB „SW Retail Group“ projektų vadovu, tačiau pažymėtina, kad leidimas laikinai gyventi yra išduotas ne darbo šioje įmonėje pagrindu.

Atsižvelgus į šias aplinkybes ir tai, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių duomenų, patvirtinančių bendrovės „New Yorker Kazakhstan“ atstovybės realiai vykdomą veiklą, nėra informacijos, kad bendrovės atstovybės buveinėje yra įrengtos tinkamos patalpos įmonės darbuotojams vykdyti bendrovės veiklą, pareiškėjas nebūna Lietuvos Respublikoje ir yra pažeidęs įstatymo nustatytą terminą dėl buvimo užsienio valstybėje, taip pat yra atleistas iš bendrovės, kurios pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, Teismas konstatuoja, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo pateikti duomenys dėl bendrovės veiklos neatitinka tikrovės. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad atsakovas ginčijamame sprendime, remdamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 14 punktais ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7387947, galiojantį iki 2018 m. balandžio 7 d.

Pareiškėjas pateiktu skundu taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas skundžiamas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies išlaidų atlyginimą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundas atmestinas, pagrindo tenkinti minėtą prašymą, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 str. 4 d.,

nusprendė:

Pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Rasa Ragulskytė-MarkovienėMargarita Stambrauskaitė