Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J., Valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotai atstovei I. B., išnagrinėjusi A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J., būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Bendrovė) vadovas, žinodamas, kad įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir turi 19 434,08 Eur (2016-10-28, t. y. operatyvaus patikrinimo baigimo dienai) mokestinę nepriemoką VMI, nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tokiu būdu pažeisdamas kreditoriaus teises ir padarydamas žalą kreditoriui – valstybei, t. y. per tikrinamą laikotarpį vykdė atsiskaitymus su prekių tiekėjais bei mokėjo už suteiktas paslaugas. Tokiais veiksmais J. N. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo eiliškumą, pagal kurį skolininkas, neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Šiais veiksmais A. J. N. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdyje VMI atstovė I. B. palaikė pareikštą prašymą, prašė pripažinti administracinėn atsakomybėn traukiamą A. J. N. kaltu dėl kreditorių teisių pažeidimo. Pabrėžė, jog asmuo nerodė jokios iniciatyvos bendradarbiauti su VMI, elgėsi piktybiškai. Pastarasis buvo supažindintas su operatyvaus patikrinimo pažyma, žadėjo atvykti į VMI pasirašyti skolos grąžinimo grafiką, tačiau to nepadarė, mokestinės nepriemokos nelikvidavo, susidarė nemaža delspinigių suma.

Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. N. savo kaltę pilnai pripažino. Įmonei vadovauja nuo 2014 m. gruodžio mėn. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2015 m. sausio mėn., ji nedidėjo, tačiau pripažįsta, kad ir nesumažėjo. Įmonėje trūksta pinigų, nuo 2016 m. lapkričio mėn. su įmone neatsiskaitė užsakovas UAB „Vilmanto statybos“, pastarųjų skola – 10 000 Eurų. Kuomet gaus šiuo pinigus, juos perves VMI. Neneigia, kad esant pinigų mokėjo darbuotojams atlyginimus, pirko darbų vykdymui būtinas medžiagas, nuomojosi įrenginius. Neatsikaičius su darbuotojais, neperkant medžiagų, įmonė nebūtų galėjusi vykdyti veiklos (užsiimti statybos darbais). Pripažįsta buvęs nepakankamai iniciatyvus, nenuvyko į VMI, nepasirašė skolos grąžinimo grafiko. Ketino teikti prašymą VMI, bet taip ir neparuošė dokumentų. Dėl susidariusios situacijos gailisi.

2016-11-04 rašytiniame paaiškinime J. N. nurodė, jog susidariusią skolą žada grąžinti palaipsniui, mokant mėnesinius mokėjimus, prašo skolos grąžinimą išdėstyti 2 metams, nurodė, jog prašymą pateiks per dvi savaites, t. y. iki 2016-11-18 (b. l. 77).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas (duomenys neskelbtini) vadovas J. N. nesilaikė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, numatytos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, tokiais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI, kaip kreditorės teises, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio l dalyje,

Motyvuojamoji dalis

J. N. kaltė padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Iš teismui pateikto mokesčių informacinės sistemos išrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) 2017-01-01 dienai buvo suėję mokėjimo terminai už mokestines prievoles, kurias sudaro mokestis už aplinkos teršimą, gyventojų pajamų mokestis, nekilnojamojo turto mokestis, pelno mokestis bei pridėtinės vertės mokestis, bendrai 19 458,70 Eur sumai (įskaitant delspinigius) (b. l. 12). (duomenys neskelbtini) mokestinės prievolės (sumos, laikotarpiai) detalizuotos teismui pateiktose lentelėse (b. l. 13-23). 2016-11-28 VMI Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08) FR1042-8544 nurodyta, jog siekiant nustatyti bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams vykdymą pagal 2016-10-18 Operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-7595, 2016-10-26 pradėtas operatyvus patikrinimas, kuris baigtas 2016-11-28. Bendrovė VMI prie FM 2016-10-24 raštu Nr. (23.1-08) RNA-32413 informuota apie nuo 2016-10-26 numatomą atlikti operatyvų patikrinimą. Bendrovės vadovas pasirašytinai supažindintas su 2016-11-28 Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-8544 (8-9 priedai). 2016-10-18 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės ir savivaldybės biudžetams buvo 20 757,44 Eur. Išnagrinėjus bendrovės avanso apyskaitas nustatyta, kad likutis pas atskaitingą asmenį R. T. 2015-09-01 buvo 0,00 Eur, per laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2016-09-30 atskaitingam asmeniui išduota 14006,94 Eur, išleista 14006,94 Eur, 2016-09-30 likutis pas atskaitingą asmenį 0,00 Eur. Šiomis lėšomis mokėti mokesčiai Sodrai (12 350,80 Eur) ir kt. 2015-09-01 likutis pas atskaitingą asmenį A. J. N. buvo 252,49 Eur, per laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2016-09-30 atskaitingam asmeniui išduota 5 540,65 Eur, išleista – 5 483,23 Eur, 2016-09-30 likutis pas atskaitingą asmenį 3 09,91 Eur. Atskaitingas asmuo gautais pinigais apmokėjo su Bendrovės veikla susijusias išlaidas, sumokėjo tiekėjams už prekes. Nurodytu laikotarpiu 2 328,19 Eur sumokėta UAB „Senukų prekybos centras“ (naujas pavadinimas UAB „Kesko senukai Lithuania“), 1 748,02 Eur sumokėta UAB „Setta Vilnius“ ir kt. Pagal kasos knygos išrašą už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2016-09-30 matyti, kad kasos pajamos buvo 55 906,05 Eur, išlaidos 56 218,04 Eur. Kasos likutis 2016-01-01 buvo 64,41 Eur, kasos likutis 2016-09-30 buvo 376,40 Eur. Iš pateiktų kasos ir banko sąskaitos dokumentų matyti, kad didesnę įplaukų dalį bendrovė gavo per kasą, kurias per atskaitingą asmenį panaudojo atsiskaitymams su darbuotojais, tiekėjais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Nustatyta, jog bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (b. l. 26-28). Teismui pateiktas (duomenys neskelbtini) kasos knygos išrašas (b. l. 29-43), išrašas patvirtinantis (duomenys neskelbtini) vykdytus atsiskaitymus su įvairiomis įmonėmis bei fiziniais asmenimis (UAB „Setta Vilnius“, UAB „Senukų prekybos centras“, UAB „Gasta“, UAB „Makveža“, UAB „Ermitažas“ ir kt.) (b. l. 44-67). Taip pat teismui pateikti mokesčių informacinės sistemos išrašai dėl (duomenys neskelbtini) įsiskolinimų už mokestines prievoles 2015-09-01, 2015-11-01, 2016-01-01, 2016-04-01, 2016-08-01, 2016-11-01, kurie patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) visais nurodytais laikotarpiais turėjo įsiskolinimus už mokestines prievoles (b. l. 68-76).

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Pažymėtina, kad nuo 2013-10-01 įsigaliojo CK 6.930¹ straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrovė, 2016-10-28 turėdama 19 434,08 Eur mokestinę nepriemoką VMI, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, kadangi operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, jog per tikrinamą laikotarpį vykdė atsiskaitymus su tiekėjais už suteiktas prekes bei paslaugas. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas J. N. neneigė padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą, sutiko nesilaikęs įstatymo nuostatų dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos. Pastarasis, žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų mokestinei nepriemokai padengti, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, (duomenys neskelbtini), nesant pirmos eilės atsiskaitymų, t. y. atsiskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, privalėjo mokėti atsiskaitymus antrąja eile, t. y. atsiskaitymus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, o patenkinusi šiuos reikalavimus, bendrovė trečiąja eile turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus ir tik po to ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, t. y. mokėti lėšas tiekėjams. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nurodyta atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeisti, kadangi buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija. Esant tokiam Bendrovės direktoriaus neveikimui, buvo pažeisti kreditoriaus – VMI interesai.

Tad, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu yra nustatyti visi ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, dėl ko administracinėn atsakomybėn traukiamas J. N. baustinas.

Teismas, spręsdamas J. N. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas nuosavybei), atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama J. N. asmenybė (aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis, byloje duomenų apie tai, kad pastarasis anksčiau buvo baustas už analogiškus ar kitos rūšies pažeidimus, nepateikta), teismo posėdyje nurodė dirbantis ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir kitoje įmonėje, taip gauna senatvės pensiją. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskiriant J. N. baudą, jos dydį nustatant kiek mažesnį už ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytos baudos vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos ATPK 30⁶ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 900 (vieno tūkstančio devynių šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį (A6.-1047-932/2017) ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.