- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- 1S-264-478/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00894-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- V. V.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria patvirtintas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. LK-39 taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. V. nuteistas 2012 m. lapkričio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2011 m. gruodžio 23 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gruodžio 23 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2021 m. kovo 12 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 1 metai 9 mėnesiai 11 dienų. Marijampolės pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. Nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas sprendžiamas ketvirtą kartą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi patvirtintas Komisijos 2021 m. kovo 12 d. nutarimas, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutartyje padaryta išvada, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas, todėl kliūčių jį patvirtinti nėra, kadangi nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Ramutis Mickus skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – nuteistajam V. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, nusikaltimo pavojingumą, likusią bausmės dalį, savo sprendimą motyvavo išskirtinę reikšmę suteikdamas nuteistąjį teigiamai apibūdinantiems duomenims, todėl nepagristai nusprendė patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą Nr. LK-39 taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą. Svarbu įvertinti tai, kad šis teistumas V. V. nėra pirmasis, V. V. praeityje yra teistas 3 kartus, o šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą – nužudymą. V. V. būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai sunkėja. Jam praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis pažeidė vykdymo sąlygas. Šios aplinkybės patvirtina, kad už ankstesnių nusikaltimų darymą skirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, nei taikyta probacija teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, todėl, prokuroro vertinimu, tokios asmenybės pataisos procesas laisvėje, t. y. paleidus lygtinai, yra sunkiai įgyvendinamas.
4.2. Prokuroras skunde teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į socialinio tyrimo išvados duomenis, kad V. V. problemų sprendime, pasekmių apgalvojime kartais iškyla sunkumų dėl prognostinių įgūdžių stokos, impulsyvumo. Be to, nuteistasis laisvėje vartodavo alkoholį, paskutinį nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Aplinkybė, kad V. V. nebaustas už alkoholio vartojimą pataisos namuose, neeliminuoja galimybės, jog išėjęs į laisvę jis vėl grįš prie šio žalingo įpročio. Pasak prokuroro, šių duomenų visuma vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nevartos alkoholio ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad V. V., turėdamas tikslą būti paleistas iš įkalinimo įstaigos anksčiau laiko, negeba laikytis režimo reikalavimų – nuteistasis baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos negalioja, tačiau tai rodo, jog nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekliai nukreipta vien teigiama linkme. Nuteistojo pozityvus elgesys ir pastangos pasitaisyti nebuvo nuoseklios, todėl, pasak skundo autoriaus, jis vis dar laikytinas asmeniu, net bausmės atlikimo metu linkusiu pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir nesugebančiu paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą nuteistasis V. V. prašo prokuroro skundo netenkinti, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
6. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
7. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, lygtinį paleidimą taikantys subjektai gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
9. Aukštesnysis teismas, įvertinęs prokuroro skundo argumentus ir išanalizavęs bylos nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei apylinkės teismo nutarties motyvus konstatuoja, kad apylinkės teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, lygtinio paleidimo laikotarpiu laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Nuteistasis V. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, svarbu įvertinti ir tai, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, kad V. V. priklauso žemos rizikos grupei. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistojo V. V. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 48 balų (pirminio vertinimo metu 2019 m. gegužės 7 d.) iki 37 balų (2021 m. vasario 3 d. vertinimu metu). Iš nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų 20 balų vertintini kaip statiniai ir 17 balų atitinka dinaminius veiksnius, kas leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog nuteistajam koreguojant savo elgesį yra reali galimybė šiuos balus žymiai sumažinti. Svarbu pažymėti, jog iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, rizikos balai nuosekliai mažėjo ir buvo vertinama 37 balais pagal OASys vertinimo metodiką, tačiau nuo ankstesnio (2020 m. rugpjūčio 8 d.) iki dabartinio (2021 m. vasario 3 d.) vertinimo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nepakito. Nustatyta aplinkybė dėl bausmės atlikimo metu nekintančios nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos neleidžia spręsti, jog nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
11. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis, atsižvelgiant į bausmės atlikimo trukmę bei tai, kad šiuo metu nuteistajam nustatomi dinaminiai veiksniai, t. y. tokie, kuriuos savo teigiamu elgesiu jis dar gali sumažinti, sudaro net 17 balų, yra akivaizdus patvirtinimas, kad viso bausmės atlikimo metu V. V. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
12. Nors praeityje nusikaltimo, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau tiek, kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad V. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio metu buvo atimta žmogaus gyvybė, anksčiau jis teistas keturis kartus, pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 22 metų, o pirmą kartą teistas 24 metų. Nuteistajam antro teistumo metu teismas buvo skyręs bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau nuteistasis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, todėl buvo pasiųstas į laisvės atėmimo vietą atlikti laisvės atėmimo bausmės. Bausmės vykdymo atidėjimas, kaip ir anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nuteistojo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė, teigiamos įtakos pozityviems jo elgesio pokyčiams neturėjo, atvirkščiai, jo nusikaltimai tik sunkėjo. Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad toks nuteistojo pasikartojantis elgesys rodo, jog nuteistasis nėra linkęs keisti savo gyvenimo būdo, linkęs nepaisyti visuomenėje nustatytų taisyklių, o tai kelia pagrįstas abejones probacijos veiksmingumu.
13. Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. V. neatliktos bausmės dalis (1 metai 9 mėnesiai 11 dienų), kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
14. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistąjį V. V. teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurios nurodytos Socialinio tyrimo išvadoje, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sutinkama su tuo, kad nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, įstaigoje organizuojamuose renginiuose, įgijo vidurinį išsilavinimą ir vairuotojo autošaltkalvio profesiją, įgijo autokrano vairuotojo, staliaus, siuvėjo ir batsiuvio specialybes, lankė AA grupę, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi, tačiau paminėtos aplinkybės negali būti vertinamos kaip besąlygiškas įpareigojimas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo pastangos bausmę atlikti tinkamai buvo įvertintos pataisos įstaigoje, nuteistasis V. V. nuo 2018 m. gruodžio 28 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Tačiau kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, net ir po ilgo laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpio nuteistajam vis dar nustatoma visa eilė kriminogeninių veiksnių, t. y.: ankstesni nusikaltimai; piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis; mąstymas ir elgesys. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, V. V. problemų sprendime, pasekmių apgalvojime kartais iškyla sunkumų dėl prognostinių įgūdžių stokos, impulsyvumo. Nuteistasis laisvėje vartodavo alkoholį, paskutinį nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nors nuteistasis pripažįsta ir sutinka, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos dabartinio nusikaltimo padarymui, tačiau nuteistajam laisvėje susidūrus su adaptacijos sunkumais (darbo neradimas, pinigų stygius, emociškai sunkios situacijos), šis veiksnys gali aktyvuotis. Aplinkybė, kad V. V. nebaustas už alkoholio vartojimą pataisos namuose, neeliminuoja galimybės, jog išėjęs į laisvę jis vėl grįš prie šio žalingo įpročio. Šių duomenų visuma vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nevartos alkoholio ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
15. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktos bylos duomenis taip pat nustatyta, jog nuteistasis V. V. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu buvo paskatintas 8 kartus, o nubaustas drausmine tvarka 2 kartus už pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – atsisakė gyventi jam administracijos paskirtame būryje. Nors drausminės nuobaudos negaliojančios, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengia elgtis nepriekaištingai. Paklusimas reikalavimams yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, prokuroras teisingai skunde nurodė, jog nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nei Komisija, nei apylinkės teismas tinkamai neįvertino visų lygtiniam paleidimui taikyti reikšmingų aplinkybių, o padaryta išvada, kad išėjęs į laisvę V. V. laikysis įstatymų ir nenusikals, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Todėl prokuroro skundas tenkinamas, o apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, naikinama kaip nepagrįsta. Vien tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdė jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei turi gyvenamąją vietą, neturi ieškinių bei paskolų, neturi sunkumų dėl socialinių ryšių palaikymo su artimaisiais, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, o nuteistąjį bei jo elgesio pažangą bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. balandžio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. LK-39 taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.