Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-05-23 · Administracinė byla Nr. I-3160-257/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-23
Bylos Nr.
I-3160-257/2018
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00672-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
R. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3160-257/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00672-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.1, 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 23 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,nedalyvaujant pareiškėjui R. Š.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Pareiškėjas R. Š. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 70). Skunde (b. l. 2–3) pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo laikomas nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2018 m. vasario 1 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, su 8–10 asmenimis, įskaitant jį, todėl leistina ploto norma buvo viršyta daugelį kartų, ypač atsižvelgiant į tai, kad kamerose buvo spintelės, stalas, dviaukštės lovos ir visų asmeniniai daiktai. Nebuvo galimybės laisvai judėti, trūko oro, svaigo galva, negalėdavo normaliai išsimiegoti, tapo irzlus, nervingas, neteko daug svorio. Kameroje Nr. 90 nuo 2018-01-11 iki 2018-02-01 kiekvieną naktį buvo priverstas miegoti su drabužiais. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija į žodinius skundus nereagavo, tiesiog perkeldavo iš vienos kameros į kitą. Kamerose buvo netvarkingi sanitariniai mazgai, ant grindų pakraščiuose pelėsis. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 70).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 63–68) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m² (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-04-06 pažymos Nr. 60/09-12799 Dėl R. Š., pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2017-06-19 iki 2018-02-01: kameroje Nr. 22 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 20,3 iki 4,06 m², kameroje Nr. 82 buvo laikomi 4–6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,72 iki 3,81 m², kameroje Nr. 97 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,51 iki 3,8 m², kameroje Nr. 90 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,65 iki 3,99 m².

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, „jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį” (žr. LVAT 2017-02-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.).

Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 m² (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), pažymi, kad Įsakymo 1.3.1 punkte reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau šiame įsakyme nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m² – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą, kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Įsakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m² viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiškėjas.

Įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą, atsakovas daro išvadą, kad skaičiuodamas pareiškėjui tekusį kameros plotą pagrįstai visą kameros plotą dalijo iš kameroje laikytų asmenų skaičiaus (LVAT 2016 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-912-520/2016).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turi būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03; LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-447-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, o ne konstatuojant atsakovo padarytus tesės pažeidimus (žr. LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017).

Matyti, kad pareiškėjui teko nuo 3,8 m² iki 20,3 m² gyvenamojo kameros ploto, kas leidžia daryti išvadą, jog visas pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Kartu pažymi, kad san. mazgas atitvertas iš visų pusių.

Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m.). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (žr. LVAT 2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu – nėra.

Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams

Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normų ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176 (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28), reikalavimais. Gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.).

Atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natūraliam apšvietimui Higienos normos nustatyti reikalavimai ginčo situacijoje netaikytini (žr. LVAT 2016 m. gruodžio 22 d., nutartis administracinėje byloje Nr. A-1908-261/2016).

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini.

Iš 2017-12-15 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-378 matyti, kad kamera Nr. 97 tvarkinga, tačiau matomas pelėsis.

Iš 2018-03-27 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-1339 matyti, kad kameroje Nr. 82 apšvieta, temperatūra tinkama. Galimybė vėdinti patalpas sudaryta, pelėsio nėra.

Iš 2017-03-13 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-55 matyti, kad kameroje Nr. 22 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė tinkama. Galimybė vėdinti patalpas sudaryta, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra, pelėsio nėra.

Kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė. Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Pridedama 2017 m. atliktų ūkio skyriaus darbų suvestinė.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Pareiškėjo R. Š. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-04-06 pažyma Nr. 60/09-12799 Dėl R. Š. (b. l. 23–28), iš kurios matyti, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2017-06-19 iki 2018-02-01 (216 dienų). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 216 dienų nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 216 dienų pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 m² daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m², erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 97 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,77 m²) teko nuo 3,55 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,44 m² (kameroje 4 asmenys), 5,92 m² (kameroje 3 asmenys), 8,89 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 22 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 19,20 m²) teko nuo 3,84 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,80 m² (kameroje 4 asmenys), 6,4 m² (kameroje 3 asmenys), 9,60 m² (kameroje 2 asmenys), 19,20 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 82 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 20,68 m²) teko nuo 3,45 m² (kameroje 6 asmenys) iki 4,14 m² (kameroje 5 asmenys), 5,17 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 90 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 18,13 m²) teko nuo 3,67 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,53 m² (kameroje 4 asmenys), 6,04 m² (kameroje 3 asmenys). Taigi, pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 32–35) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės.

Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas

Pareiškėjas skunde nurodo, jog kamerose grindys betoninės, kurių išplauti neįmanoma, ant grindų pakraščiuose pelėsis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., b. l. 57–60) nustatyta, kad buvo patikrinta kamera Nr. 22, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2017-06-19 iki 2017-08-28. Kameroje Nr. 22 dirbtinė apšvieta atitiko reglamentuojamą Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 dydį – 200 lx., oro temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, santykinės oro drėgmės vertė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Taip pat patikrinimo akte konstatuota, kad galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta.

Nustatyta, jog kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra. Ant kameros lubų ir sienų vizualiai matomo pelėsio nenustatyta.

Švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi švariai, specialiai jiems skirtose patalpose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Patalynė, darbuotojų teigimu, keičiama 1 kartą per savaitę po kalinamųjų nusiprausimo duše.

Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įrašas 2017 m. vasario 14 d.

Patikrinimo metu patikrintos bendrojo naudojimo vietos ir jose esantys įrenginiai, pasimatymų kambarys, švarių skalbinių laikymo patalpa. Nustatyta, kad įrenginiai ir inventorius švarūs. ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai jiems skirtose uždarose spintose bendrojo naudojimo patalpose.

ŠTI kamerose dezinfekcija atliekama „Sokrena“ 2 proc. tirpalu pagal gamintojo naudojimo instrukciją ir registruojama patalpų ir objektų atliekamos dezinfekcijos registravimo žurnale. Asmenims išvykus iš kamerų, organizuojamas pagrindinis valymas ir baigiamoji dezinfekcija. Minkšto inventoriaus nukenksminimas vykdomas dezinfekcijos kamerose ir registruojama žurnale.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 4 d., b. l. 51–53) konstatuota, kad organizuojant ŠTI laikomų asmenų apgyvendinimą atsižvelgiama į suimtųjų įpročius, t. y. nerūkantieji laikomi atskirai nuo rūkančiųjų.

Švariems ir nešvariems skalbiniams transportuoti naudojami atskiri ženklinti vežimėliai. Skalbimo priemonės naudojamos pagal paskirtį.

Žemesnės instancijos teismas

Sanitarinėje švarykloje įrengtos dezinfekavimo kameros pakrovimo pusė nuo iškrovimo pusės atskirta pertvara su durimis dezinfekuotojui. Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas pildomas: nurodoma dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo parašas. Dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos „Mikrobac forte“ 2 proc. dezinfekcinės priemonės valomuoju tirpalu. Dušinėms, persirengimo patalpoms, sanitariniams įrengimams valyti ir dezinfekuoti naudojami autorizuoti boicidai.

ŠTI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Gyvenamąsias patalpas tvarkyti skiriami jose gyvenantys asmenys. Patikrinimo metu kamerų Nr. 97, Nr. 90 patalpos tvarkingos. ŠTI laikomiems asmenims skirtos valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai) laikomi bendrojo naudojimo patalpose tam skirtose vietose ir gyvenamosiose patalpose. Soda ir ūkinis muilas išduodamas esant poreikiui.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad kamerose Nr. 97, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2017-11-30 iki 2018-01-08, ir Nr. 90, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2018-01-11 iki 2018-02-01, yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas). Išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta galimybė visose tikrintose kamerose.

ŠTI laikomiems asmenims galimybė nusiprausti duše pagal įstaigoje nustatytą tvarką sudaroma ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami po nusiprausimo duše. ŠTI laikomi asmenys turi teisę naudotis mokamomis skalbimo paslaugomis. Asmeninių apatinių ir viršutinių drabužių centralizuotam skalbimui sudaryta sutartis su skalbykla UAB „Juvidė“.

Žemesnės instancijos teismas

ŠTI patalpų nuolatinį nariuotakojų ir graužikų stebėjimą ir naikinimą pagal 2016 gegužės 13 d. sudarytą sutartį Nr. T16/258 47/08-37 atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Profilaktiniai darbai atliekami periodiškai: paskutinį kartą profilaktiniai darbai atlikti 2017 m. lapkričio 17 d.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. kovo 27 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-1339 (patikrinimas atliktas 2018 m. kovo 21 d., b. l. 54–56) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 82, kurioje pareiškėjas periodiškai buvo nuo 2017-09-04 iki 2017-09-18, nuo 2017-09-21 iki 2017-10-23, nuo 2017-10-26 iki 2017-11-30. Nustatyta, kad oro temperatūra ir dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta, kamerose vizualiai matomų pelėsių nėra.

ŠTI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Gyvenamąsias patalpas tvarkyti skiriami jose gyvenantys asmenys. Patikrinimo metu kameros Nr. 82 praustuvai buvo tvarkingi. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai) aprūpinti. Valikliai išduodami esant poreikiui.

Žemesnės instancijos teismas

Dušinių, prausyklų patalpos tvarkingos, valymas ir dezinfekcija atliekama kasdien: atliktas valymas ir dezinfekcija registruojami žurnale. Viena sanitarinės švaryklos dušinė buvo užimta, kitoje patikrinimo metu ant sienos pritvirtintuose dozatoriuose skysto muilo, skirto ŠTI laikomiems asmenims, buvo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Iš atsakovo atstovo pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad buvo patikrintos visos kameros, kuriose buvo pareiškėjas. Iš patikrinimo aktų matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta, o tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Nei viename patikrinimo akte nėra užfiksuota, kad kamerose būtų betoninės grindys, kurių išplauti neįmanoma.

Pareiškėjo naudai vertintina ta aplinkybė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 (16.3.187. 6.12) konstatuota, jog kamerose Nr. 97, Nr. 90 yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas). Kamera Nr. 90 buvo remontuojama 2017 m. kovo mėn. (Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-12-29 pažyma Nr. 62/08-2, b. l. 36–38) – nuvalytos lubos, užtepta hidroizoliacija, perdažytos lubos, perdažyti nutrupėję sienų plotai, pašalintas perteklinis gultas, perkeltas į laisvą vietą stalas, taburetės.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 patvirtintą Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planą 2016–2017 m. (b. l. 42–50) ir 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą 2018-2018 m. (b. l. 39-41).

Taigi, iš pareiškėjo skundo ir atsakovo atstovo pateiktų dokumentų matyti, kad kitų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose netvarkingi sanitariniai mazgai. Pareiškėjas nesukonkretino ir nenurodė, kuo netvarkingi sanitariniai mazgai ir kokie, bei kaip jam dėl to pasireiškė neturtinė žala. Esant tokiam nekonkrečiam teiginiui, teismas negali dėl jo pasisakyti. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-06-01 pažymos Nr. 62/08-168 San. mazgo zonų kamerose lentelės (b. l. 30-31) matyti, kad san. mazgų pertvarų aukštis kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, nuo 1,83 iki 2,28 m., todėl san. mazgai įrengti tinkamai. Juo labiau, pareiškėjas nenurodė nei privatumo pažeidimo, nei nemalonių kvapų ir kt. sanitariniuose mazguose.

Taip kaip teismas negali pasisakyti dėl pareiškėjo teiginio, kad kameroje Nr. 90 nuo 2018-01-11 iki 2018-02-01 kiekvieną naktį buvo priverstas miegoti su drabužiais. Pareiškėjas nesukonkretino ir nenurodė, dėl ko buvo priverstas miegoti su drabužiais, ir kaip jam dėl to pasireiškė neturtinė žala. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose nėra užfiksuota, jog pareiškėjo nurodytoje kameroje Nr. 90 be pelėsio būtų užfiksuoti kiti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas perpildytose kamerose po 8–10 asmenų, tačiau iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-04-06 pažymos Nr. 60/09-12799 Dėl R. Š. (b. l. 23–28) matyti, kad kamerose buvo ne daugiau kaip 6 asmenys (kartu su pareiškėju).

Nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų ir pareigūnų veiksmų skundėsi Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai, kas leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo.

Dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo organizavimo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo galimybės laisvai judėti, trūko oro, svaigo galva, negalėdavo normaliai išsimiegoti,

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtinta suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, kurioje nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl numatytos tvarkos pakeitimo, negalėjimo išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūriniuose renginiuose, nėra. Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, svaigo galva, tapo irzlus, nervingas. neteko daug svorio.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 20) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, žalingi įpročiai: rūkymas, alkoholis, nurodytos traumos, operacijos. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje neteko daug svorio. Iš asmens sveikatos istorijos nuorašo matyti, kad pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas svėrė 85 kg, o iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus išvyko į bausmės atlikimo vietą sverdamas 87 kg, taigi, pareiškėjo teiginys dėl svorio netekimo yra nepagrįstas.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. balandžio 6 d. pažymos Nr. 61/04-577 (b. l. 29) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-06-19 iki 2018-02-28 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir pareigūnų veiksmų nesikreipė.

Pareiškėjo argumentas, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija į žodinius skundus nereagavo, tiesiog perkeldavo iš vienos kameros į kitą, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir subjektyvus. Juo labiau, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-04-06 pažymos Nr. 60/09-12799 Dėl R. Š. (b. l. 23–28) matyti, kad pareiškėjas per 216 dienų, išbūtų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, buvo keturiose kamerose: 22 kamera (71 diena), Nr. 82 (83 dienos), Nr. 97 (40 dienų), Nr. 90 (22 dienos),

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.

Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad įvertinus kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 216 dienų pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimą, teismas nustatė, kad pareiškėjui visas 216 dienų nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, tačiau pareiškėjo naudai vertintina ta aplinkybė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 (16.3.187. 6.12) konstatuota, jog kamerose Nr. 97, Nr. 90 yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas). Šiose kamerose pareiškėjas buvo 62 dienas. Kitų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nenurodo, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 150 Eur. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 3000 Eur neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Š. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui R. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė