- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-14
- Bylos Nr.
- 1-63-721/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Kaltinamasis
- M. M.
- Nukentėjusysis
- G. R.
- Advokatai
- Adomas Jonauskas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
dalyvaujant prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, kaltinamajam M. M., kaltinamojo gynėjui advokatui Adomui Jonauskui, nukentėjusiajai G. R.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. pagrobė svetimą turtą o būtent: laikotarpyje nuo 2022 m. lapkričio 1 d., 11.00 val., iki 2022 m. lapkričio 3 d., 10.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš gyvenamojo namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), iš baltos spalvos metalinės ,,Rafaelo“ saldainių dėžutės, buvusios miegamojo kambario medinėje spintelėje, pagrobė svetimą G. R. priklausantį turtą: keturis su įvairiais ornamentais auksinius žiedus, bendros 2000 eurų vertės; keturis siaurus auksinius vestuvinius žiedus bendros 1200 eurų vertės; du 5 cm pločio vestuvinius žiedus, bendros 1400 eurų vertės; du auksinius žiedus su didelėmis raudonos spalvos akutėmis, ir aplink akutes esančiais įvairiais raštais, bendros 1000 eurų vertės; auksinį žiedą su iškritusia akute 300 eurų vertės; plataus pynimo auksinę grandinėlę 500 eurų vertės; keturkampių formos pynimo auksinę grandinėlę 500 eurų vertės; keturkampių formų pertrauktą auksinę grandinėlę 400 eurų vertės; dvi plonas auksines grandinėles bendros 400 eurų vertės; auksinį pakabuką - kryželį 100 eurų vertės; auksinį pakabuką su gintaru 300 eurų vertės; keturias auksines apyrankes bendros 1000 eurų vertės; auksinius auskarus su raudonos spalvos akutėmis 300 eurų vertės; auksinius auskarus su rūtos šakelėmis 200 eurų vertės; auksinius auskarus su gintarinėmis akutėmis 300 eurų vertės; bižuterinius geltono metalo užspaudžiamus auskarus su gėlių ornamentais 15 eurų vertės, tuo G. R. padarydamas viso 9915 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis M. M. teisiamajame posėdyje kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo pabaigoje ar spalio mėnesį grįžęs iš užsienio, jis nuomojosi kambarį G. R. gyvenamajame name. Jis gyveno namo antrame aukšte, atskirame kambaryje. Tiksliai laiko nepamena, bet galėjo būti 2022 m. lapkričio 1 d. – 2022 m. lapkričio 3 d., būdamas name, norėjo pasikrauti telefoną, todėl, palipęs laiptais į antrą aukštą, užėjo į pirmą kambarį, ieškojo prailgintuvo, nes rozetės buvo prie televizoriaus, toli nuo lovos. Tame kambaryje jis prailgintuvo nerado, bet nuo po kaire puse nuo įėjimo buvusios spintos jis paėmė papuošalus. Papuošalai nebuvo sudėti į dėžutę, jie buvo tiesiog paberti ant spintos. Tiksliai neprisimena, kokie papuošalai ten buvo. Žiedai buvo, bet kiek jų buvo tiksliai nepamena. Buvo vestuvinis auksinis žiedas, vienas storesnis žiedas buvo, bet 5 cm pločio žiedas negalėjo būti. Dviejų auksinių žiedų su raudonomis akutėmis nebuvo, buvo tik vienas toks. Nepamena, ar buvo auksinis žiedas su iškritusia akute. Nebuvo plataus pynimo auksinės grandinėlės. Keturkampio formos pynimo auksinė grandinėlė plona buvo. Jis paėmė dvi grandinėles. Ar paėmė dvi plonas auksines grandinėles nepamena. Jis pripažįsta paėmęs nuo spintos viską kas buvo priduota jo vardu ir rasta lombarde, daugiau nieko neėmė. Kiti papuošalai paliko ant spintos. Pasiėmęs papuošalus, nuvažiavo į Mažeikių centrą juos parduoti. Papuošalus pridavė lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini). Lombarde papuošalus pridavė savo vardu. Kokią sumą gavo lombarde už papuošalus nebeprisimena, berods apie 400 eurų už viską. Prie bažnyčios jis pardavė netikro aukso auskarus R. L. už 5 eurus. Niekur kitur papuošalų jis nepardavinėjo. Su nukentėjusiąja G. R. po šios vagystės nebuvo susitikęs, nes buvo išvykęs į užsienį. Kai teismas nustatys tikslų nukentėjusiajai padarytos žalos dydį, jis sutinka tartis su nukentėjusiąja dėl padarytos žalos atlyginimo. Jis nesutinka 9915 eurus atlyginti, nes tiek papuošalų ten nebuvo ir už tokią sumą tikrai jis jų nepavogė, sutinka atlyginti tiek, kiek iš tiesų padarė žalos. Jis sutinka atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą dalimis.
Nukentėjusioji G. R. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 1 d. išvažiavo į Mosėdžio kapines, o M. M. liko jos namuose. M. buvo jos pažįstamas, iš gailesčio jam leido gyventi savo name. Jos kambarys antrame aukšte buvo užrakintas. Tame kambaryje sekcijoje už durelių, metalinėje saldainių dėžutėje dovanų maišelyje buvo jos papuošalai - auksiniai dirbiniai ir bižuterija. Norint paimti šiuos daiktus reikėjo jų ieškoti. Pačioje sekcijoje dar buvo smulki grandinėlė, kurią buvo prieš metus nusipirkusi – ji buvo nepaliesta. Ji buvo atskirai padėta į indą. M. paėmė visus papuošalus, kurie buvo sudėti vienoje vietoje. Visi tie daiktai, kuriuos prokuroras paminėjo skaitydamas kaltinamąjį aktą, ir buvo pavogti. Grįžusi iš Mosėdžio, tą patį vakarą ji nieko įtartino nepastebėjo, nematė, kad kažko trūksta. Grįžusi rado praviras savo kambario duris, bet tada pamanė, kad išvažiuodama, užmiršo jas uždaryti. Ji dar ilgai nebūtų ieškojusi savo papuošalų, jei ne vyriškis, kuris priėjo prie jos turgelyje, kai ji savo daržoves pardavinėjo, ir paklausė, ar M. pas ją gyvena ir ar kartais nėra jos apvogęs, nes jis matė, kaip M. pardavinėją „auksą“. Tas vyras matė M. prie lombardo pardavinėjantį „auksą“, sakė, kad matė kaip M. išsinešė visą krūvą pinigų – 500 eurų. Vyriškis su M. girtavo ir sakė, kad vaišino M.. Ji pradėjo ieškoti savo daiktų maždaug 2022 m. lapkričio 15 d. Tada M. jau buvo išvažiavęs. Ji pamena, kad lapkričio 1 d., kai buvo išvažiavusi iš miesto, M. jai paskambino ir paklausė „kaip einasi, ar viskas gerai kelionėje“. Dabar supranta, kad taip jis rūpinosi, kad ji negrįžtų namo. M. įėjo į jos kambarį, pasiėmęs raktą ir atsirakinęs kambario duris. Raktas nuo jos kambario buvo visada vienoje vietoje pasikabintas laiptinėje. Kai grįžo pirmos dienos vakare, M. nebuvo namuose. Antros dienos vakare M. buvo trumpam pasirodęs, o trečią dieną išvažiavo. 2022 m. lapkričio 3 d. vakare, kai ji grįžo iš turgelio, M. nebebuvo. M. visada išvykdamas palikdavo daiktų, o šį kartą išvykdamas nepaliko nieko. Pavogti juvelyriniai dirbiniai buvo nupirkti skirtingu laiku, vieni buvo naujesni, kiti senesni, kai kurie buvo iš jos jaunystės ir net mamos palikimas. Buvo ir sutrūkinėjusių grandinėlių. Pavogtų dirbinių vertę ji nustatė pagal analogiškų ar panašių dirbinių kainas parduotuvėje šiai dienai. Paskutinį kartą ji pirko nestorą auksinę grandinėlę ir mokėjo 180 eurų, maždaug taip vertino ir panašias dingusias. Kažkiek papuošalų jai yra grąžinta. Jai gražinti 5 aukso dirbiniai ir vienas bižuterijos daiktas. Grąžintus papuošalus ji vertina 1000 eurų. Ji civilinio ieškinio byloje nereiškė, nes mano, kad iš M. nieko negali gauti, jis nieko neturi, bet teismo prašo iš M. M. jos naudai priteisti nors 2000 eurų.
Liudytoja Ž. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad dirba lombarde kasininke - priėmėja, priima daiktus, juos patikrina, įvertina. Padidinamuoju stiklu tikrina priduodamus gaminius, ar tikras auksas. Nustačius, jog juvelyrinis dirbinys auksinis, jį pasveria ir įvertina pagal nustatytus kriterijus, vertinimo lentelę. Po to su klientu pildoma sutartis, į sutartį įrašoma kokie dirbiniai priduodami, jų svoris, praba, kaina ir galutinė suma. Į sutartį taip pat įrašomi kliento, kuris priduoda juvelyrinius dirbinius, asmens duomenys pagal jo pateiktą asmens dokumentą. Asmens tapatybę tikrinama visuomet, patikrinamas pasas, pažiūrima nuotrauką. Į sutartį įrašomas ir kliento asmens kodas. Asmens atvykimo laikas nėra fiksuojamas, žurnale nerašo laiko kada klientas atnešė dirbinius, į žurnalą rašomai juvelyrinių dirbinių pavadinimai, taip pat įrašomas sutarties numeris. M. M. į lombardą ateidavo ir ankščiau, apsižvalgydavo, kartais atnešdavo kokį daiktą, kuri net nepriimdavo, jis nebuvo net vertinamas. Po to, kai atnešė tuos auksinius dirbinius daugiau atėjęs nebebuvo.
Liudytojas M. P. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad šio konkretaus atvejo neatsimena, pats lombarde nedirba ir juvelyrinių dirbinių nepirko. Jis verčiasi lombardo veikla, kuri yra pakankamai rizikinga. Lombarduose nustatyta tvarka su klientais pasirašoma sutartis, jis perskaito sutartį, žino kokius įsipareigojimus prisiima, sutartį pasirašo. Sutartyje išaiškinta, kad klientas turi užtikrinti, kad parduodamas nevogtas daiktas. Savo veiklos jis nedraudžia, šiuo atveju išmokėta tam tikra suma asmeniui yra jo veiklos nuostolis. Šiuo atveju jis pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nereiškė. Aukso dirbinius, kuriuos į lombardą pridavė kaltinamasis, jis pats atidavė policijos pareigūnams.
Liudytoja R. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad šių metų lapkričio mėnesio pradžioje, jai paskambino pažįstamas T. D., kuris apie 41 metų amžiaus, kuris paaiškino, kad jo draugas M. M. turi parduoti auksinius auskarus, po ko ji sutiko su T. D. draugu susitikti. Ji su T. D. draugu, kiek žino M. M., kurio kontaktinių duomenų neturi, susitiko prie Mažeikių mieste esančios parduotuvės ,,Žalia stotelė“. Buvo vakaro metas, tamsu. Jis turėjo du auskarus ir teigė, kad jie auksiniai. Norėjo už juos 20 eurų. Kadangi buvo tamsu, ji patikėjo ir sumokėjo 20 eurų M. M.. Jai pasiteiravus iš kur jis gavo minėtus auskarus, šis neatsakė. Grįžusi namo pastebėjo, kad auskarai yra netikro aukso ir 20 eurų tikrai neverti, dėl to juos pasidėjo į stalčių. Dėl nupirktų auskarų pareiškimo nerašys, žala jai mažareikšmė, su T. D. draugu buvo susitikusi pirmą kartą, jau tuomet pirkdama turėjo mintį, kad auskarai gali būti vogti, dėl to sutinka juos atiduoti, kad jie grįžtų pas tikrąjį savininką ar savininkę. (1.t., b.l. 73-74)
Informaciniame pranešime apie įvykį ROIK 0122000696770 užfiksuota, kad į Mažeikių rajono policijos komisariatą kreipėsi G. R., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dėl vagystės, kurios metu ji patyrė turtinę žalą ( 1 t., b. l. 17-18).
2022 m. lapkričio 25 d. G. R. protokole - pareiškime užfiksuota, kad laikotarpyje tarp 2022 m. lapkričio 1 d. ir 2022 m. lapkričio 3 d., tikslaus laiko nurodyti negali, iš jos namų adresu (duomenys neskelbtini), iš medinėje spintelėje buvusios metalinės dėžutės buvo paimti įvairūs aukso dirbiniai, tai yra grandinėlės, pakabukai, žiedai. Dėl iš namų be žinios paimtų aukso dirbinių, G. R. įtaria asmenį, kuris nuo 2022 m. rugsėjo 25 d. iki 2022 m. lapkričio 3 d. gyveno pas ją namuose. Tai yra jos senas pažįstamas M. M., gimęs (duomenys neskelbtini). Viso buvo paimta apie 100 gramų svorio auksinių dirbinių, gal ir daugiau, tiksliai nepamena. Padarytą žalą vertina apie 3000 eurų. Prašo iš jos auksą pavogusį asmenį nubausti įstatymų numatyta tvarka ir įpareigoti atlyginti patirtą žalą (1 t., b. l. 20-23).
Iš 2022 m. lapkričio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas esantis (duomenys neskelbtini), pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini), jame esantys objektai ir baltos spalvos, metalinė dėžutė, joje esantys objektai. Nurodoma, kad name įsilaužimo pėdsakų nėra (1 t., b. l. 24-26).
Iš 2022 m. gruodžio 6 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja R. L. savanoriškai pateikė aukso spalvos bižuterinius auskarus (1 t., b. l. 96).
Iš 2022 m. gruodžio 13 d. reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB ,,B“ direktorius M. P. pateikė 3,37 g. auksinį žiedą; 4,59 g. auksinį žiedą; 5,4 g. auksinį žiedą; 3,71 g. auksinį žiedą; 0,73 g. auksinį pakabuką; 2,76 g. auksinį pakabuką su akmeniu, kuriuos į lombardą pristatė M. M. (1 t., b. l. 92-95).
Iš 2023 m. sausio 19 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi auksiniai papuošalai pateikti 2022 m. gruodžio 13 d. UAB ,,B.“ direktoriaus M. P., kurie 2022 m. lapkričio 2 d. buvo užstatyti (pateikti) kliento M. M. į lombardą UAB ,,B“ adresu (duomenys neskelbtini). Papuošalai pateikti dvejuose užspaudžiamuose plastikiniuose maišeliuose. Ant abiejų maišelių yra užklijuota po geltoną lipduką su numeriu, kaina ir data. Apžiūrint pirmąjį maišelį su papuošalais, matyti kad ant lipduko yra užrašytas numeris (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su lombardo 2022 m. lapkričio 2 d . sutarties numeriu, kurio klientas užstatė papuošalus. Taip pat užrašytas skaičius 541,8, kuris sutampa su toje pačioje sutartyje nurodyta grąžinimo suma. Taip pat užrašyta data 11.09, kurios mėnuo ir diena sutampa su sutartyje nurodyta grąžinimo data. Matyti, kad maišelyje yra keturi galimai raudono aukso auksiniai žiedai su įspaustomis prabomis 585 ir vienas pakabukas (kryželis) su nulaužtu grandinėlės žiediniu laikikliu. Apžiūrint žiedus, matyti, kad vienas žiedas yra vestuvinio modelio be jokių ornamentų, lygaus metalo, 2 cm skersmens, žiedo juostelės plotis 5 mm. Apžiūrint kitą žiedą matyti, kad jis yra su iškritusia akute, 2 cm skersmens, žiedo juostelės 3 mm. Kitas apžiūrimas auksinis žiedas yra ,,senovinio“ tipo, jo priekis užapvalinto rombo formos vientisa auksine akute, šonuose, iš viršaus ir apačios matyti lapelių ornamentai. Žiedo skersmuo 2 cm., žiedo juostelės 3 mm. Apžiūrint kitą ,,senovinio“ tipo auksinį žiedą matyti, kad jo priekis taip pat užapvalinto rombo. Tiek priekis tiek šonai vientiso ir to pačio ornamento (rašto). Žiedo skersmuo 1.8 cm., žiedo juostelės plotis 5 mm. Apžiūrint auksinį pakabuką - kryželį, matyti, kad yra nulaužtas grandinėlės laikiklis. Ant kryželio priekio, yra pavaizduotas vientisos formos nukryžiuotasis. Visi keturi kryželio galai yra trilapio formos. Minėtas pakabukas yra be įspaustos prabos. Jo ilgis 2,4 cm., o plotis, 1,7 cm. Apžiūrint antrąjį maišelį su į jį įdėtų vienu pakabuku, matyti kad ant lipduko yra užrašytas numeris (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su lombardo 2022 m. lapkričio 2 d. sutarties numeriu, kurio klientas užstatė papuošalus. Taip pat užrašytas skaičius 38,85, kuris sutampa su toje pačioje sutartyje nurodyta grąžinimo suma. Taip pat užrašyta data 11.09, kurios mėnuo ir diena sutampa su sutartyje nurodyta grąžinimo data. Apžiūrint pakabuką, matyti, kad jis yra sudarytas iš dviejų dalių: aukso ir gelsvos spalvos akmenuko, galimai gintaru. Pakabuko bendras ilgis 5,2 cm. Akmenuko bendras ilgis 2,3 cm. Ant pakabuko grandinėlės laikiklio yra įspausta praba su skaičiukais, tačiau dėl smulkumo nesimato kokia. Taip pat apžiūrimi geltono metalo auskarai, kuriuos 2022 m. gruodžio 6 d. pateikė R. L. ant savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo supakuoti pakete Nr. 444570. Matyti, kad auskarai geltono metalo, kai kur vietomis matosi baltas metalas. Ant auskarų įspaustos prabos nėra. Auskarai yra apskritimo formos su užspaudžiamu užsegimu. Iš abiejų pusių yra skirtingi ornamentai. Priekinėje pusėje matyti gėlytės ornamentas su baltomis akutėmis, kitoje pusėje gėlytės ornamentas be įdėtų akučių. Auskarų skersmuo 1,7 cm., plotis 7 mm (1 t., b. l. 97-99).
Iš 2023 m. sausio 25 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolų matyti, kad nukentėjusioji G. R. atpažino UAB ,,B“ direktoriaus M. P. pateiktus auksinius papuošalus, kurie buvo iš jos pavogti ir kuriuos ji nurodė apklausos metu (1 t., b. l. 107-109; 113-114; 120-123; 127-129; 134-136).
2023 m. vasario 15 d. nutarimu atpažinti papuošalai grąžinti nukentėjusiajai G. R. (1 t., b. l. 141-144).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystės dalykas yra svetimas turtas. Vagystės atveju nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais BK 178 straipsnyje.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme apklausiamas kaltinamasis M. M. neginčijo pavogęs G. R. priklausančius juvelyrinius dirbinius ir bižuterija.
Nukentėjusioji G. R. viso proceso metu nurodė, kad M. M., kuriam savo gyvenamajame name ji buvo išnuomojusi kambarį, iš jos kambario spintelėje buvusios metalinės saldainių dėžutės pavogė keturis su įvairiais ornamentais auksinius žiedus, bendros 2000 eurų vertės; keturis siaurus auksinius vestuvinius žiedus bendros 1200 eurų vertės; du 5 cm pločio vestuvinius žiedus, bendros 1400 eurų vertės; du auksinius žiedus su didelėmis raudonos spalvos akutėmis, ir aplink akutes esančiais įvairiais raštais, bendros 1000 eurų vertės; auksinį žiedą su iškritusia akute 300 eurų vertės; plataus pynimo auksinę grandinėlę 500 eurų vertės; keturkampių formos pynimo auksinę grandinėlę 500 eurų vertės; keturkampių formų pertrauktą auksinę grandinėlę 400 eurų vertės; dvi plonas auksines grandinėles bendros 400 eurų vertės; auksinį pakabuką - kryželį 100 eurų vertės; auksinį pakabuką su gintaru 300 eurų vertės; keturias auksines apyrankes bendros 1000 eurų vertės; auksinius auskarus su raudonos spalvos akutėmis 300 eurų vertės; auksinius auskarus su rūtos šakelėmis 200 eurų vertės; auksinius auskarus su gintarinėmis akutėmis 300 eurų vertės; bižuterinius geltono metalo užspaudžiamus auskarus su gėlių ornamentais 15 eurų vertės.
Kaltinamasis M. M. iškėlė versija, kad jis pavogė tik tuos juvelyrinius dirbinius, kuriuos pristatė į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad ieškodamas prailgintuvo telefonui pakrauti, jis užėjo į G. R. kambarį, kur ant spintos pamatė įvairių auksinių papuošalų. Papuošalai buvo palaidai padėti ant spintos viršaus, jie nebuvo jokioje dėžutėje. Pamatęs auksinius papuošalus, jis nusprendė dalį papuošalų pasiimti. Dėl apsvaigimo nuo alkoholio jis nepamena kiek ir kokių konkrečiai papuošalų pasiėmė nuo spintos, bet tikrai visų neėmė, dalis papuošalų liko ant spintos. Niekam nieko nesakęs, jis nuvažiavo į lombardą, kur už auksinius dirbinius gavo apie 400 Eur.
2022 m gruodžio 13 d. reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB ,,B“ direktorius M. P., pateikė 3,37 g., auksinį žiedą; 4,59 g., auksinį žiedą; 5,4 g., auksinį žiedą; 3,71 g., auksinį žiedą; 0,73 g., auksinį pakabuką; 2,76 g., auksinį pakabuką su akmeniu, kuriuos į lombardą pateikė M. M.. Iš byloje esančių UAB ,,B“ lombardo 2022 m. lapkričio 2 d. sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. M. į lombardą pristatė nurodytus ir ikiteisminio tyrimo metu pateiktus keturis auksinius žiedus ir du auksinius pakabukus, už kuriuos gavo viso 554 Eur.
Nors M. M. viso proceso metu neigė kitų, papuošalų vagystės faktą, pripažindamas tik keturių žiedų ir dviejų pakabukų vagystę, teismas jo parodymų apie pavogtų juvelyrinių dirbinių ir bižuterijos kiekį nelaiko objektyviais ir patikimais, nes jo nurodytas aplinkybes, jo iškeltą versiją patikimai paneigia liudytojos R. L. parodymai apie tai, kad ji iš M. M. prie Mažeikių mieste esančios parduotuvės ,,Žalia stotelė“ nusipirko auksinės spalvos auskarus, kurie taip pat vėliau buvo pateikti ir apžiūrėti ikiteisminio tyrimo metu ir kuriuos, kaip savo, atpažino nukentėjusioji G. R.. Liudytojos R. L. parodymais netikėti, vertinti juos, kaip neobjektyvius ir nepatikimus, nėra pagrindo.
Nukentėjusiosios G. R. parodymai dėl esminių šiai bylai aplinkybių, susijusių su juvelyrinių gaminių bei bižuterijos papuošalų laikymo vietos buvo nuoseklūs ir neprieštaringi viso proceso metu. Ji nuosekliai tvirtino, kad buvo įvairūs auksiniai papuošalai (grandinėlės, žiedai, pakabukai, auskarai) buvo sudėti į baltos spalvos metalinę ,,Rafaelo“ saldainių dėžutę, kuri buvo padėta sekcijoje (spintelėje) už uždarytų durų, kas visiškai prieštarauja kaltinamojo nurodytai aplinkybei, jog papuošalai buvo tiesiog palaidai padėti ant spintos viršaus. Toks kaltinamojo paaiškinimas visiškai nelogiškas, iš tiesų neįtikėtina, kad tokie pakankamai brangūs juvelyriniai dirbiniai būtų tiesiog paberti ant spintos. Kita vertus ir M. M. paaiškinimas apie tai, kad jis pasiėmė tik dalį juvelyrinių dirbinių kelia abejones, nes papuošalai buvo pavogti, kad juos iš karto realizuoti ir gauti pinigų.
Šios nurodytos aplinkybės, kartu įvertinus tai, kad M. M. paaiškino, kad dėl girtumo neprisimena tiksliai kokius auksinius dirbinius ir kitus papuošalus pagrobė, kad auksinius juvelyrinius dirbinius jis iš karto pridavė į lombardą, taip pat atsižvelgus į nukentėjusiosios G. R. parodymus apie papuošalų laikymo vietą (nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad visi papuošalai buvo sekcijoje dėžutėje nuo saldainių, auksiniai papuošalai buvo laikomi kartu atskirame dovanų maišelyje), įvertinus kaltinamojo parodymus dėl šių aplinkybių, liudytojos R. L. nurodytas aplinkybes leidžia daryti išvadą, kad iš nukentėjusiosios kambario jos gyvenamajame name, kuriame M. M. nuomojosi atskirą kambarį, visus juvelyrinius dirbinius ir kitus papuošalus, nurodytus nukentėjusiosios pareiškime, pagrobė būtent M. M..
Teismas sprendžia taip pat, jog nesant duomenų apie nukentėjusiosios suinteresuotumą dėl kokių nors priežasčių apkalbėti M. M. – nėra pagrindo netikėti jos parodymais, juo labiau, kad nukentėjusioji parodymus davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
Kaltinamasis M. M. taip pat nesutinka su nukentėjusiosios nurodomų dingusių papuošalų vertės nustatymo objektyvumu. Nurodė, kad pagrobto turo vertė nustatyta išimtinai tik nukentėjusiosios subjektyviai nurodytais, objektyviais duomenimis nepatvirtintais vertinimais. Nurodė, kad nukentėjusiosios nurodomos dingusių papuošalų kainos yra užaukštintos nepagrįstai.
Pagal teismų praktiką, kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Bendra taisyklė yra ta, kad turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo momentu.
Pažymėtina ir tai, kad pagrobto turto vertė turi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Pavogtų daiktų vertės nustatymas yra nusikaltimo sudėties įrodinėjimo dalis.
Nukentėjusioji G. R., pateikdama pareiškimą dėl vagystės, nurodė jog ji patyrė dėl auksinių papuošalų vagystės apie 3000 Eur dydžio turtinę žalą, vėliau patikslino, jog M. M. dėl vagystės padarė viso 9915 Eur turtinę žalą. Apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad pavogtų juvelyrinių dirbinių ir kitų papuošalų vertė galėjo būti 6000 Eur ir galutinai sutiko, jog jų vertė 3000 Eur, nes pagalvojo, kad dingę papuošalai buvo nenauji daiktai. Nukentėjusioji paaiškino, kad pasidomėjo analogiškų papuošalų vertėmis šiuo metu, palygino, kaip atrodė jos daiktai ir kaip atrodo parduodami dabar. Nurodė, jog nesidomėjo aukso gramo kainomis, bet patvirtino, kad vidutinę papuošalų kainą apskaičiavo atsižvelgusi į vidutinę panašių gaminių kainą parduotuvėje, atsižvelgusi į tai, kad papuošalai nebuvo nauji (įvertinusi nusidėvėjimą).
Iš tiesu šioje byloje nurodomi dingę juvelyriniai dirbiniai yra nežinomo svorio, prabos ir naudojimo laiko. Kita vertus nors nukentėjusioji nepateikė pavogtų daiktų vertę patvirtinančių rašytinių įrodymų, pažymėtina, jog nukentėjusieji neprivalo saugoti įsigijimo dokumentų tikintis, kad jų ateityje prireiks pateikti nukentėjusioji neprivalo saugoti daiktų įsigijimo dokumentų, tikėdamasi, jog ateityje gali prireikti pateikti teismui.
Kaip jau buvo aptarta, į bylą yra pateiktos UAB ,,B“ lombardo dvi sutartis, iš kurių matyti, kad M. M. į lombardą pridavė 3,37 g. auksinį žiedą; 4,59 g. auksinį žiedą; 5,4 g. auksinį žiedą; 3,71 g. auksinį žiedą; 0,73 g., auksinį pakabuką; 2,76 g. auksinį pakabuką su akmeniu, kurie bendrai buvo įvertinti 554 Eur. Liudytoja Ž. V., būdama įstatymo nustatyta tvarka įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, apklausiama teisme apie jai žinomas nagrinėjamos bylos aplinkybes, paaiškino, kad priimdama M. M. pateiktus aukso dirbinius, patikrino, įvertino kokie tai gaminiai, juos pasvėrė, t. y. nustatė svorį, patikrino aukso prabą ir tada nustatė kiekvieno dirbinio kainą. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiosios nurodyta pagrobtų juvelyrinių dirbinių vertė aiškiai neatitiktų tokios kategorijos daiktų (auksinių papuošalų) vidutinės rinkos kainos. Šiuo atveju dėl pavogtų daiktų vertės abejonių nekyla, kadangi jų dydžiai yra realūs ir atitinka protingumo kriterijus. Tuo tarpu, kaltinamojo teiginiai dėl papuošalų vertės yra subjektyvūs, pagrįsti tik siekiu išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės dėl sunkaus nusikaltimo padarymo.
Atsižvelgiant į tai, kad lombarde už priduotus auksinius keturis žiedus ir du pakabukus M. M. gavo 554 Eur, tuo pačiu įvertinęs tai, kad tauriojo metalo laužo supirkimo kaina negali objektyviai atspindėti tikrosios auksinių dirbinių (papuošalų) rinkos vertės, teismas sprendžia, jog kaltinamojo M. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Pastebėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujai BK redakcijai, BK 178 straipsnio 1 dalies redakcija nesikeitė, o BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimai (dėl turto vertės nustatymo) nagrinėjamos nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nes šioje byloje pagrobto turto vertė yra didesnė nei 10 MGL.
Dėl bausmės
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Nusikalstamos veikos padarymo metu ( nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 3 d.) galiojusio BK 178 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. X-1233) buvo nustatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už didelės ir nedidelės vertės turto pagrobimą baudžiamoji atsakomybė buvo numatyta BK 178 straipsnio 3, 4 dalyse. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusio BK 178 straipsnio (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) 1 dalyje įtvirtinta norma liko nepakeista: nustatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
M. M. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Padaryta nusikalstama veika nukreipta į įstatymo saugomas vertybes - nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas teistumas išnykęs( 1 t., b. l. 191-192). Iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už trejus metus matyti, kad jis nebaustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 194-195). M. M. nevedęs, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo ir neturėjo legalaus pajamų šaltinio, šiuo metu taip pat nedirba, neturi pajamų, nuolatinio pragyvenimo šaltinio, nuo 2023 m. spalio 28 d. registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, bylos nagrinėjimo teisme metu rodo, jog savo veiksmų jis kritiškai nevertina.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog M. M. paskirtos bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. M. M. skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis už straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Teismo nuomone, tik atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę M. M. atžvilgiu gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis – apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį laikytis įstatymų, taip pat nubausti už padarytą nusikalstamą veiką ir taip užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, švelnesnę bausmės rūšį, teismas neturi pagrindo.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan.
Nors šiuo atveju yra formalios sąlygos svarstyti BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą, tačiau, kaip minėta, M. M. elgesys rodo, kad jis nesupranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir kritiškai savo elgesio nevertina, todėl, teismo nuomone, šiuo atveju kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šiuo atveju valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus ir proporcingas jo asmenybei, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Kadangi nagrinėjant baudžiamąją bylą, kai kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 51 straipsnio 7 dalis), teismo nutartimi kaltinamajam paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas Adomas Jonauskas.
Teisme 2024 m. kovo 1 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-02409 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taiklių 14.2.1.; 14.2.2.1. punktais, prašoma iš M. M. valstybės naudai priteisti 231,25 Eur už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą teisme.
Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Šiuo atveju kaltinamasis yra jauno darbingo amžiaus, duomenų apie jų sveikatos problemas, galinčias riboti jų darbinę veiklą, byloje nėra, todėl atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis turi galimybę įsidarbinti, gauti pajamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į suteiktų paslaugų apimtį, teismas sprendžia, jog prašoma priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl pripažįstama proceso išlaidomis ir išieškotina iš kaltinamojo M. M..
Kaltinamajam M. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį naikintina. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas suėmime nuo 2024 m. vasario 11 d.
M. M. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), esanti voke baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio galinio lapo vidinėje pusėje, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintina kaltinamajam M. M..
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Nors nukentėjusioji G. R. teisimajame posėdyje prašė priteisti jai 2000 Eur turtinei žalai atlyginti, ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 8 d. ji apklausiama papildomai baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 58-60), nurodė, kad jai dėl civilinio ieškinio pareiškimo yra išaiškinta ir ji civilinio ieškinio nereikš, nes nemato prasmės, kadangi iš M. M. tikrai nieko negaus. Civilinis ieškinys nustatyta tvarka nebuvo pareikštas ir bylą nagrinėjant teisme.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- juvelyriniai dirbiniai, papuošalai 2023 m. vasario 15 nutarimu, grąžinti nukentėjusiajai G. R. (1 t., b.l. 141-144; 145-148), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini G. R. visiškam disponavimui.
Du vokai su CD laikmenomis su vaizdi ir garso įrašais, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo jį vykdyti dienos, į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. M. suėmimo nuo 2024 m. vasario 11 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos laiką.
M. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios palikti nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikinti.
Tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymą ir priteisti valstybei iš M. M. 231,25 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą 25 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
M. M. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią voke bylos 2 tomo galinio viršelio vidinėje pusėje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. M..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 4 ausinius žiedus, du ausinius pakabukus, aukso spalvos auskarus, 2023 m. vasario 15 d. nutarimu ir pakvitavimu grąžintus nukentėjusiajai G. R., palikti G. R. nuolatiniam naudojimui.
Du vokus su CD kompaktinėmis plokštelėmis, kurie yra byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.