Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) G. G. patikslintą prašymą atnaujinti procesą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-32-840/2013 pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (institucija, teikianti išvadą byloje - Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių atsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-04-23 sprendimu minėtoje byloje ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, nutraukta šalių santuoka, išspręstas šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo iš išlaikymo įsiskolinimo klausimas (b.l. 116-123). Sprendimas įsiteisėjo 2013-05-27.

Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. ir kt. v. O. A. T., bylos Nr. 3K-3-125/2005).

Taip pat G. G. savo prašyme dėl proceso atnaujinimo, remdamasis CPK 366 str. 1 d. 9 p., teigia, jog teismas priteisdamas iš jo S. K. (buvusios G.) nepilnamečiams vaikui, V. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, kuomet byloje yra duomenys , kad pareiškėjas nėra V. G. tėvas, iš esmės padarė aiškią materialinės teisės taikymo klaidą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2012).

2013 m. balandžio 23 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas sprendime civilinėje byloje Nr. 2-32-840/2013 nurodė, kad santuokos metu G. G. ir S. K. (buvusi G.) kreditorinių įsipareigojimų neįgijo. Priėmus teismo sprendimą, kuriuo išsprendžiami santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimai, toks sprendimas įgyja res judicata galią. Sprendimui įgijus res judicata galią, bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas – išspręstu galutinai ir negrįžtamai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Taip pat pareiškėjo argumentas dėl aukščiau aptartos aplinkybės buvimo atmetamas, nes, kaip jau minėta, nėra žinoma, kada pranešėjui tapo žinoma informacija apie S. K. (buvusios G.) kreditorius. Tuo tarpu proceso atnaujinimui nepakanka vien pateikti naujų įrodymų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms.

Pareiškėjas savo pareiškime teigia, jog apie tai, kad V. G. nėra jo dukra, sužinojo tik 2013 m. gegužės mėn. iš nutarties. Tai paneigtina jo paties 2012-10-04 d. rašytu ir teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės (b. t. 1, l. 20-21), kuriame pareiškėjas nurodė, kad ieškovė S. K. (buvusi G.) „susirado kitą vyrą, su kuriuo susilaukė vaiko, t.y. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra V. G..“ Vėliau tai buvo patvirtinta ir ekspertizės aktu Nr. ES 33/13(01) (b. t. 1, l. 92-93). Taigi akivaizdu, kad ši aplinkybė pareiškėjui G. G. buvo žinoma dar iki santuokos nutraukimo, todėl jis galėjo pasinaudoti savo teise kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo, kuria nepasinaudojo. Todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.140 str. įtvirtinta teisine tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, priteisė iš jo S. K. (buvusios G.) nepilnamečiams vaikui, V. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Dėl to teismas konstatuoja, kad pareiškėjo G. G. patikslintame prašyme nėra nei vieno iš Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. numatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Pareiškėjo G. G. prašymas netenkintinas.

Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas G. G. taip pat prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pareiškėjo sūnui I. G., gim. (duomenys neskelbtini). Dėl šio reikalavimo teismas nepasisako ir jo nesprendžia, nes paduodant prašymus dėl proceso atnaujinimo nauji reikalavimai negali būti keliami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., 370 str., 371 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Pareiškėjo G. G. patikslintą prašymą atmesti.

Neatnaujinti proceso Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-32-840/2013 ir palikti galioti 2013-04-23 sprendimą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kaišiadorių rajono apylinkės teisme.