Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo bylą, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, susituokęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teismo neteistas,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., 155 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. buvo kaltinamas tuo, jog jis 2014 m. balandžio 18 d. apie 11.15 val. (duomenys neskelbtini), sankryžoje ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) k., tai yra viešoje vietoje, grasino P. P. susidorojimu, vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, užtraukė kepurę ant akių, taip jį įžeidė, be to, V. B. vieną kartą kumščiu smogė jam į krūtinės sritį, taip sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. B. neneigė konflikto metu įžeidinėjęs P. P., tačiau kaltės dėl fizinio smurto prieš P. P. nepripažino. Parodė, jog tą 2014 m. balandžio 18 d. P. P. buvo sutikęs (duomenys neskelbtini) kaime, netoli savo namų. Jį pamatęs, P. P. pradėjo jam priekaištauti, ko jis žvejojęs jo tvenkinyje, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu vienas kitą įžeidinėjo, be to, jis nusmaukė kepurę P. P.. Neigia sudavęs P. P. kumščiu į krūtinę, nors pripažįsta, jog nusmaukdamas P. P. kepurę ranka galėjo kliudyti P. P. krūtinę, taip jį pastumti rankai leidžiantis iš viršaus į apačią, tačiau teigia, jog tai nebuvo smūgis.

Privatus kaltintojas P. P. parodė, jog 2014 m. balandžio 18 d. dviračiu važiavo į namus, kai jį pamatęs V. B. paprašė sustoti ir palaukti. Jam sustojus, V. B. prie jo priėjo, pradėjo sakyti, kad jis kaip žvejojo jų tvenkinyje, taip ir žvejos, keikė necenzūriniais žodžiais. Jis prašė V. B. apsiraminti, tačiau šis neklausė, nusmaukė jam kepurę bei ranka stumdamas perbraukė per krūtinę. Kadangi jis serga neurodermitu, šis braukimas jam per krūtinę buvo skausmingas.

Liudytoja S. A. P. parodė, kad 2014 m. balandžio 18 d. į namus grįžęs jos vyras P. P. sakė, kad grįždamas į namus susitiko V. B., šis jam nusmaukė kepurę ir trenkė į krūtinę, o paskui braukė žemyn ir nubraukė visą odą. Kadangi vyras nuo 2010 m. serga chroniniu neurodermitu, dėl šio V. B. veiksmų P. P. atsivėrė žaizdos, jie pirko vaistus ir gydė.

Baudžiamojoje byloje Nr. 50-9-00173-14, kurią prašė privatus kaltintojas prijungti prie bylos, yra: P. P. pareiškimas (b.l. 7) policijai, kuriame jis 2014-04-18 pareiškė, jog apie 11.30 val. prie jo, einančio į namus, priėjęs V. B. iškeikė necenzūriniais žodžiais, grasino, kad sumuš. Išrašas iš pranešimų policijai registro (b.l. 10-12), jog 2014-04-18 11.55 val. specialiuoju pagalbos telefonu paskambinusi S. A. P. pranešė, jog po jos sutuoktinio P. P. ir kaimynystėje gyvenančio V. B. konflikto V. B. neleidžia jai naudotis valstybiniu keliu, ji negali išeiti iš namų. Įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l. 13-15), parodymų patikrinimo vietoje protokolas (b.l. 18-20), iš kurių matyti, jog 2014-07-01 policijos komisariato tyrėja, dalyvaujant P. P., apžiūrėjo vietovę, kur 2014-04-18 įvyko konfliktas tarp V. B. ir P. P., P. P. parodė tikslią vietą, kur jį V. B. iškeikė, sudavė smūgį į krūtinę. Medicinos dokumentų išrašas (b.l. 63), iš kurio matyti, jog P. P. yra diagnozuota lėtinė liga (neurodermitas), jis 2014-04-08 buvo kreipęsis į medicinos įstaigą dėl bėrimo pūslėmis dešinio šono srityje ir skausmais, jam buvo diagnozuota juostinė pūslelinė. Specialisto išvada (b.l. 65), jog pateikus specialistui P. P. medicininius dokumentus, įrašų apie 2014-04-18 patirtus kokius nors sužalojimus nėra, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas.

Dėl BK 155 str. 1 d. veikos padarymo. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, jog V. B. 2014 m. balandžio 18 d. (duomenys neskelbtini), sankryžoje, ties kuria stovi kryžius, kilusio konflikto tarp jo ir P. P. dėl žvejojimo (duomenys neskelbtini) k. tvenkinyje išsakė įžeidžiamus žodžius P. P. atžvilgiu norėdamas jį įžeisti, nusmaukė kepurę ant akių, taip siekdamas jį pažeminti, jo veika kvalifikuota pagal BK 155 str. 1 d. Šiuos veiksmus iš esmės neneigė ir pats V. B.. Tačiau nuo 2015 m. liepos 10 d. BK 155 str., kuris inkriminuotas V. B., neteko galios (2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1888), tai yra veika buvo dekriminalizuota (panaikintas veikos nusikalstamumas), todėl V. B. yra išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Ir teismas, panaikinus veikos nusikalstamumą, nesvarsto, ar V. B. elgesys tą 2015 m. balandžio 18 d. (duomenys neskelbtini) k. atitiko tuo metu galiojusio BK 155 str. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Nors privataus kaltintojo gynėjas advokatas J. Algimantas Pakarklis prašo pripažinti kaltu V. B. pagal BK 155 str. 1 d. nepriklausomai nuo to, kad veika yra dekriminalizuota (advokatas nurodo, jog tuo metu buvo baudžiama, todėl galimas apkaltinamasis sprendimas), tačiau toks argumentavimas yra nepagrįstas ir prieštarauja BK 3 str. 2 d. nuostatai, pagal kurią veikos nusikalstamumą panaikinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims.

Dėl BK 140 str. 1 d. (fizinio smurto sukėlimas). Privataus kaltinimo proceso metu P. P. kaltino V. B. ir tuo, jog šis, be įžeidinėjimo, sudavė vieną kartą kumščiu į krūtinę, taip sukeldamas fizinį skausmą. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia – tai yra asmuo, suduodamas smūgį kumščiu kitam asmeniui į įvairias kūno vietas suvokia, kad šiuo veiksmu jis sukels fizinį skausmą kitam asmeniui ir to siekia, tai yra veikia tiesiogine tyčia. Tačiau byloje nėra surinkta patikimų duomenų, pagrindžiančių V. B. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką: pats V. B. kaltės sudavęs P. P. tikslinį smūgį, sukeliantį fizinį skausmą, nepripažįsta, objektyviai nėra fiksuotas nei vienas smūgis. Pats V. B. teigė, jog nusmaukdamas kepurę nuo P. P. galvos galėjo pastumti P. P. perbraukdamas jam kumščiu per krūtinę. Tai, kad nebuvo akcentuotas smūgis, teismo posėdyje parodė ir pats P. P., paaiškinęs, jog jį V. B. pastūmė perbraukdamas per krūtinę. Tai yra neginčytinai nenustatyta, kad V. B. kumščiu būtų smūgiavęs P. P. į krūtinę ir taip sukėlęs šiam fizinį skausmą. Kita vertus, apie tai, jog V. B. sudavė P. P. smūgį kumščiu į krūtinę, P. P. parodė tik 2014-07-01. Nei P. P., 2014-04-18 pareiškime (i. t. b.l. 7), nei S. A. P., skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą (i. t. b. l. 10-12), apie fizinį smurtą prieš P. P. neužsiminė. Pripažįstama, jog dėl V. B. veiksmo (braukimo per P. P. krūtinę), šis dėl savo lėtinės ligos galėjo jausti fizinį skausmą (medicininis išrašas patvirtina, jog jam prieš 10 dienų iki įvykio buvo diagnozuota juostinė pūslelinė dešinio šono srityje), tačiau nenustačius, kad apie šias pūslelines, P. P. diagnozuotos ligos (neurodermito) pobūdį, V. B. žinojo, negalima pripažinti, kad V. B. atlikdamas šį veiksmą (pastūmimą, braukimą per krūtinę) suvokė, kad sukelia P. P. fizinį skausmą ir to norėjo. Todėl pripažįstama, jog V. B. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., požymių, kaltinamasis V. B. yra išteisinamas.

Privatus kaltintojas P. P. pareiškė civilinį ieškinį bei prašo priteisti iš V. B. 1500 € neturtinės žalos, nurodė, jog neturtinė žala, padaryta nusikaltimu, atlyginama visais atvejais, be to, nurodė, jog dėl V. B. veiksmų lovoje gulėjo tris dienas, vienos dienos nuostolį įvertino po 30 €, todėl patyrė ir 90 € turtinės žalos. Kadangi V. B. dėl BK 155 str. 1 d., 140 str. 1 d. veikų padarymo yra išteisinamas, nes nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Privačiam kaltintojui išaiškinama, jog turtines pretenzijas kaltinamajam jis turi teisę reikšti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

nusprendžia:

V. B., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., 140 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.