Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-09-22 · Administracinė byla Nr. I-5407-365/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-09-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-05-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-22
Bylos Nr.
I-5407-365/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08329-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5407-365/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08329-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 21, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, dalyvaujant pareiškėjui A. V. (A. V.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b. l. 8–9).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. kalinamas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 123, 324, 345 ir kt. kartu su kitais asmenimis, pažeidžiant 3,6 m² minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, dėl mažo ploto, tenkančio vienam asmeniui, jam sutriko sveikata – išbėrė kūną baltomis pigmentinėmis dėmėmis, taip pat kyla nepatogumų valgant - kol vieni asmenys prie stalo pavalgo, kitiems maistas ataušta, nes stalas mažas ir prie vieno stalo visiems susėsti nėra galimybių. Jis pats nerūko, tačiau o yra laikomas su rūkančiais asmenimis. Kameroje esančio tualeto sienelė žemesnė nei 1,50 m. Dėl tokių kalinimo sąlygų ir išgyvenimų pareiškėjas patirtą neturtinę žalą įvertino 3 000 Lt (b. l. 8–9).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 25–29). Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi LR suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras, kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų nustatytas inventorius. Lukiškių TI-K administracija kiek įmanoma siekia mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti) visą laiką yra išduodami į kameras. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji yra pratęsiama ir vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Nurodė, kad sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Todėl nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. A. V. skundžiamas buvimo laikotarpis Lukiškių TI-K yra neilgas, tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Nukrypimas nuo įprastinių sąlygų nebuvo ilgalaikis, todėl Lukiškių TI-K nuomone, nėra pagrindo pripažinti tai, kad pareiškėjas turėjo tam tikrų pasekmių, dėl kurių galima būtų atlyginti neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. A146-l 527/2012).

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–16). Nurodė, kad pareiškėjas šioje byloje nepateikė duomenų, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs nežmoniškai su juo elgtis. Skunde teismui jis iš esmės nurodė tik vieną esminį nusiskundimą – gyvenamojo ploto trūkumą, todėl mano, kad kalinimo sąlygos iš esmės buvo patenkinamos ir negalėjo sukelti didelių nepatogumų. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, Kalėjimų departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo. Kadangi pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, jis privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti ir konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo spręsti dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Be to, neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą neturtinę žalą yra bendro pobūdžio, neindividualizuoti, neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikti patirtą žalą patvirtinančius įrodymus ir įrodyti, kad nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Be to, pareiškėjas nepagrįstai ilgai, manydamas, kad pažeistos jo teisės, negynė savo teisių. Skundas teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateiktas tik 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. praėjus 3 mėnesiams po to, kai pareiškėjas buvo pradėtas laikyti Lukiškių TI-K. Lukiškių TI-K nuolat perpildytas, o įstaigos administracija negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui, bei dėl izoliacijos reikalavimų pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, todėl nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma kartais neužtikrinama (b. l. 13–16).

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus motyvus, papildomų paaiškinimų nepateikė, prašė skundą tenkinti ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. (2014 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 63–64), todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, atlyginimo, nes jis buvo laikomas kamerose, kurios neatitinka higienos normų reikalavimų dėl kiekvienam asmeniui tenkančio ploto, dėl ko patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą ir kt.

Nagrinėjamo ginčo laikotarpiu galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.), kurio 1.3 punkte nustatytas reikalavimas, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje nustatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje nustatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Byloje nustatyta, kad A. V. į Lukiškių TI-K atvyko 2013 m. rugsėjo 24 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123 (plotas yra 7,42 m²), kurioje vakare buvo laikomi 1 asmuo; 2013-09-25 perkeltas į kamerą Nr. 104 (plotas – 7,56 m²), kurioje buvo 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 123 (plotas – 7,38 m²), kurioje buvo 2 asmenys, dar vėliau perkeltas į kamerą Nr. 324 (plotas – 7,68 m²), kurioje buvo 2 asmenys; 2013-09-26 –2013-09-29 kameroje Nr. 324 buvo 3 asmenys; 2013-09-30 kameroje Nr. 324 buvo 4 asmenys; 2013-10-01 kameroje Nr. 324 buvo 3 asmenys; 2013-10-02 – 2013-10-05 kameroje Nr. 324 buvo 4 asmenys; 2013-10-06 – 2013-10-18 kameroje Nr. 324 buvo 3 asmenys; 2013-10-19 –2013-10-23 kameroje Nr. 324 buvo 4 asmenys; 2013-10-24 – 2013-10-28 kameroje Nr. 324 buvo 3 asmenys; 2013-10-29 – 2013-10-30 kameroje Nr. 324 buvo 4 asmenys; 2013-10-31 kameroje Nr. 324 buvo 2 asmenys; 2013-11-01 – 2013-11-06 kameroje Nr. 324 buvo 3 asmenys; 2013-11-07 – 2013-12-04 kameroje Nr. 324 buvo 4 asmenys; 2013-12-05 kameroje Nr. 324 buvo 3 asmenys; 2013-12-06 kameroje Nr. 324 buvo 2 asmenys; 2013-12-07 – 2013-12-09 kameroje Nr. 324 buvo 3 asmenys; 2013-12-10 perkeltas į kamerą Nr. 345, kurios plotas -7,95 m² ir joje buvo 3 asmenys; 2013-12-11 perkeltas į kamerą Nr. 382, kurios plotas -7,25 m² ir joje buvo 2 asmenys; 2013-12-12 kameroje Nr. 382 buvo3 asmenys; 2013-12-13 perkeltas į kamerą Nr. 378, kurios plotas - 7,56 m² ir joje buvo 1 asmuo; 2013-12-14 – 2013-12-20 kameroje Nr. 378 buvo 2 asmenys; 2013-12-21 perkeltas į kamerą Nr. 374, kurios plotas - 6,54 m² ir joje buvo 2 asmenys; 2013-12-22 – 2014-01-07 kameroje Nr. 374 buvo 2 asmenys; 2014-01-08 – 2014-01-10 kameroje Nr. 374 buvo 1 asmuo; 2014-01-11 – 2014-01-14 kameroje Nr. 374 buvo 2 asmenys; 2014-01-15 – 2014-01-16 kameroje Nr. 374 buvo 3 asmenys; 2014-01-17 kameroje Nr. 374 buvo 4 asmenys; 2014-01-18 – 2014-01-26 kameroje Nr. 374 buvo 3 asmenys; 2014-01-27 kameroje Nr. 374 buvo 1 asmuo; 2014-01-28 perkeltas į kamerą Nr. 296, kurios plotas - 8,03 m² ir joje buvo 2 asmenys; 2014-01-29 kameroje Nr. 296 buvo 4 asmenys; 2014-01-30 kameroje Nr. 296 buvo 2 asmenys; 2014-01-31 – 2014-02-05 kameroje Nr. 296 buvo 4 asmenys; 2014-02-06 kameroje Nr. 296 buvo 3 asmenys; 2014-02-07 – 2014-02-12 kameroje Nr. 296 buvo 4 asmenys; 2014-02-13 kameroje Nr. 296 buvo 3 asmenys; 2014-02-14 – 2014-02-18 kameroje Nr. 296 buvo 4 asmenys; 2014-02-19 – 2014-02-20 kameroje Nr. 296 buvo 3 asmenys; 2014-02-21 kameroje Nr. 296 buvo 4 asmenys; 2014-02-22 kameroje Nr. 296 buvo 3 asmenys; 2014-02-23 kameroje Nr. 296 buvo 4 asmenys; 2014-02-24 kameroje Nr. 296 buvo 3 asmenys; 2014-02-25 kameroje Nr. 296 buvo 4 asmenys; 2014-02-26 kameroje Nr. 296 buvo 4 asmenys (b. l. 25–26).

Iš teismui pateikt duomenų nustatyta, kad 2013-09-24 – 2013-09-25, 2013-10-31, 2013-12-06, 2013-12-11, 2013-12-13 – 2013-12-20, 2014-01-08 – 2014-01-10, 2014-01-27 – 2014-01-28, 2014-01-30 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus (b. l. 25–26).

Pareiškėjas Lukiškių TI-K reiškia pretenzijas dėl kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. vasario 27 d., t. y. 155 dienas. Pagal atsakovo atsiliepime pateiktus duomenis (b. l. 25–26), vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje nustatytus reikalavimus atitiko 17 dienų. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. vasario 26 d. Lukiškių TI-K pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimus buvo laikomas 138 dienas.

Kaip minėta, Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimuose nurodė, kad kalinių skaičius Lukiškių TI-K nuolat viršijamas ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą, tačiau pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras, skiriamas įvairus inventorius, higienos reikmenys laikymo sąlygoms pagerinti. Lukiškių TI-K administracija kiek įmanoma siekia mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas Lukiškių TI-K ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos. Byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K administracija stengėsi, kad pareiškėjas, kurio laikymo sąlygos nevisiškai atitiko nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomas kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei buvo perkeliamas į laisvesnes kameras. Pareiškėjui buvo suteikta atskira miegamoji vieta, skiriamas įvairus inventorius, higienos reikmenys, buvo stengiamasi gerinti gyvenimo sąlygas, aprūpinant bent jau minimaliomis priemonėmis. Pareiškėjas šių aplinkybių nepaneigė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis dėl ploto stygiaus, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Taigi ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinių išgyvenimų, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme).

Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad jis su rašytiniais prašymais (pareiškimais), skundais ar pasiūlymais dėl netinkamų laikymo sąlygų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją. Šios aplinkybės pareiškėjas neneigė ir teismo posėdyje (2014 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdžio garso įrašas). Pareiškėjo teigimu, dėl mažo ploto, tenkančio vienam asmeniui, jam sutriko sveikata – išbėrė kūną baltomis pigmentinėmis dėmėmis. Tačiau tiek prie skundo teismui, tiek iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, tiek pačiame teismo posėdyje pareiškėjas nepateikė duomenų ir rašytinių įrodymų, kad netinkamos kalinimo sąlygos būtų neigiamai paveikusios jo sveikatą ir dėl to kreipėsi į gydytojus.

Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto vienam asmeniui, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Buvo pažeista konstitucinė pareiškėjo teisė į orumą (Konstitucijos 21 str. 2 d.). Netinkamomis, o kartu ir neteisėtomis valstybės institucijų (Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento, neatsižvelgiant į jų kaltę) veikomis, pažeidus konstitucinę asmens teisę į orumą, buvo padaryta žala pareiškėjui.

Aplinkybė, kad Lukiškių TI-K administracija neturėjo galimybių dėl kalinimo vietų stygiaus pareiškėjo perkelti į kameras, atitinkančias higienos normų reikalavimus, remiantis CK 6.271 str. 1 d., neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taigi teismas daro išvadą, kad dėl pareiškėjo kalinimo perpildytose kamerose fakto yra sąlygos kilti civilinei atsakomybei, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų (perpildytų kamerų) yra pagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiaisiais. Pareiškėjas yra nerūkantis, todėl kreipėsi į administraciją dėl laikymo atskirai nuo nerūkančių asmenų. Tačiau teismui nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad įrodymų, jog kreipėsi į administraciją dėl laikymo kartu su nerūkančiais asmenimis, neturi ir pateikti negali (2014 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, į pareiškėjo patirtus nepatogumus dėl kalinimo sąlygų, kurios neatitinka teisės aktais nustatytų reikalavimų dėl kameros ploto vienam asmeniui, į tai, kad kitų pareiškėjo teisių pažeidimų byloje nenustatyta, į atsakovo Lukiškių TI-K veiksmus, siekiant jam užtikrinti kuo palankesnes kalėjimo sąlygas, į bendrą šalies ekonominę situaciją, šalies pragyvenimo lygį, Vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvačia laikytina 2500 Lt suma (CK 6.250 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. V. (A. V.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti dėl kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. vasario 27 d.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis