- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-24
- Bylos Nr.
- 2A-12/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- SR UAB „Senovė“
- Ieškovas
- „SMS CZ“
- Advokatai
- Ramunė Ramanauskienė, Mindaugas Šeškauskas
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,
atsakovo SR UAB „Senovė“ atstovams direktoriui A. K. ir advokatei Ramunei Ramanauskienei.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „SMS CZ“, s.r.o apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo „SMS CZ“, s.r.o ieškinį atsakovui SR UAB „Senovė“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsiskaitymo pagal rangos sutartį. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovo 520 336,96 Lt skolos, 0,03 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo pagrindinės skolos už 6 mėnesių laikotarpį, 6 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2005 m. balandžio 12 dieną ieškovas „SMS CZ“, s.r.o su atsakovu SR UAB „SENOVĖ“ sudarė rangos sutartį, pagal kurią ieškovas, kaip rangovas, įsipareigojo savo sąskaita ir prisiimdamas riziką pristatyti atliekų perdirbimo (sudeginimo) komplekso komplektinę technologiją, t.y. šiukšlių deginimo gamyklos su rotacine krosnimi ir su deginimo produktų (išeinančių dūmų) valymo įrangos technologinį įrengimą, o atsakovas, kaip užsakovas, įsipareigojo priimti dalyką bei sumokėti sutartyje numatytą atlyginimą rangovui. Sutarties V sk. 1 p. nurodyta sutarties kaina 1 507 000 EUR, o VI sk. 1 p. numatyti sumokėjimo tvarka ir terminai. To paties skyriaus 2 punktas nustato, jog po Sutarties X skyriuje numatytų nuostatų įvykdymo, rangovas išrašys galutinę sąskaitą faktūrą, nurodydamas bendrą sutarties kainą ir atliktus avansinius mokėjimus, ir šios sąskaitos faktūros mokėjimo terminas bus 30 kalendorinių dienų. Sutarties šalims įvykdžius X skyriaus nuostatas, t.y. 2007 m. vasario 28 dieną pasirašius rangos objekto perdavimo–priėmimo aktą, ieškovas pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2741001, bendrai Sutarties kainai, t.y. 1 507 000 EUR, atlikti avansiniai mokėjimai, t.y. 1 356 300 EUR, likusi suma apmokėjimui 150 700 EUR. Sąskaitoje faktūroje buvo nurodyta, jog ji turi būti apmokėta iki 2007 m. vasario 28 dienos, tačiau atsižvelgiant į aukščiau minėtas Sutarties nuostatas, laikytina, jog sąskaita turėjo būti apmokėta per 30 kalendorinių dienų nuo rangos objekto perdavimo–priėmimo akto pasirašymo, t.y. iki 2007 m. kovo 30 dienos imtinai. Atsakovas iki šios dienos dar nėra atsiskaitęs su ieškovu. Ieškovas ne vieną kartą prašė apmokėti įsiskolinimą. Prašo priteisti įsiskolinimą ir pagal Sutarties XI sk. 2.2 p. 28 098,20 Lt delspinigių, bei 6 % metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas dublike nurodė, kad atsakovas remiasi aplinkybe, jog neatsiskaito su ieškovu, kadangi šis nėra įvykdęs visų 2005 m. balandžio 12 dienos Rangos sutartimi prisiimtų savo, kaip rangovo, įsipareigojimų, atsakovo teigimu, rangos darbai buvo atlikti pavėluotai, be to, rangos darbai atlikti su trūkumais, kurie iki šios dienos nėra ištaisyti, atsakovas negali atlikti kontrolinių bandymų, neapmokyti jo darbuotojai. Įrangos montavimo darbų pradžiai buvo būtinas tinkamas objekto, kuriame Rangos sutarties pagrindu turėjo būti sumontuota įranga, statybinės dalies paruošimas, už kurį buvo atsakingas atsakovas, kaip užsakovas. Tačiau objekto statybinė dalis laiku paruošta nebuvo, o tai sąlygojo, jog ieškovas faktiškai galėjo pradėti įrangos montavimo darbus tik 2005 m. lapkričio 10 dieną. Ši faktinė darbų pradžios data yra užfiksuota ir 2007 m. vasario 28 dienos abiejų Rangos sutarties šalių pasirašytame objekto perdavimo–priėmimo protokole. Ieškovo nuomone, atsakovas neturi teisės remtis faktu, jog rangos darbai buvo atlikti pavėluotai dėl rangovo, t.y. ieškovo, kaltės. Atsakovo pateiktame Priede Nr. 1 nėra ieškovo atstovo parašo, be to, objekto perdavimo–priėmimo protokolo 2 lape skiltyje „Pristatymo–priėmimo metu pastebėtų atskirų smulkių nebaigtumų ir trūkumų sąrašas“ įrašas „žiūrėti priedą Nr. 1“ yra įrašytas ranka ir pasirašytas tik atsakovo atstovų, skiltyje taip pat nėra ieškovo atstovo parašo. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovas ir atsakovas yra suderinę Priede Nr.1 nurodytus rangos darbų trūkumus, defektus ir/ar gedimus, kaip buvo susitarta Rangos sutarties VIII skyriaus 5 punkte. 2007 m. balandžio 27 dienos ieškovo rašte atsakovui „Dalykas: Atliekų perdirbimo kompleksas (deginimo stotis)“ nurodoma, jog ieškovas „atliko visus trūkumų pašalinimo darbus pagal Jūsų reklamaciją“. Visi atsakovo su atsiliepimu pateiktuose raštuose nurodyti trūkumai buvo ištaisyti, tai patvirtina abiejų Rangos sutarties šalių pasirašyti dokumentai, kurie buvo pasirašomi kiekvieną kartą ieškovui atliekant darbus atliekų perdirbimo komplekse. Kiekvieną kartą, atliekant darbus atliekų deginimo stotyje, taip pat buvo atliekami ir personalo apmokymo darbai. Tai paneigia atsakovo argumentą, kad ieškovas neatliko Rangos sutartyje numatytų personalo apmokymo darbų. Nepaisant to, kad atsakovo personalas buvo apmokytas dirbti su sumontuota įranga, buvo nurodyta laikytis atitinkamų instrukcijų, tačiau šie nurodymai vykdomi nebuvo. Ieškovas perspėjo atsakovą apie tai, kad tinkamam įrangos veikimui atsakovo aptarnaujantis personalas turi griežtai laikytis eksploatacijos vadovo bei instrukcijos reikalavimų, su kuriais atsakovo personalas buvo supažindintas instruktavimo metu. 2008 m. vasario ir kovo mėnesiais atliktų darbų atliekų deginimo stotyje metu buvo nustatyta, kad atsakovo personalas nesilaiko eksploatacijos instrukcijos ir joje nurodytų reikalavimų.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad su ieškovu nėra iki galo atsiskaitoma dėl to, kad jis nepašalino nurodytų trūkumų, neatliko eksploatacinių bandymų ir personalo apmokymo, įrenginys negali pasiekti projekte numatyto našumo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad nepaisant tos aplinkybės, kad atsakovas priėmė pagal rangos sutartį atliktus darbus, pasirašytu Objekto perdavimo-priėmimo protokolu, kuris buvo pradėtas rašyti 2006 m. liepos 20 d. ir užbaigtas 2007 m. vasario 28 d., pačiame protokole, skiltyje „sutarčių nebaigtumų ir trūkumų šalinimo būdas ir terminai“ nurodė, kad rangovas juos atliks ne vėliau kaip iki 2006 m. liepos 30 d., t.y. objekto priėmimo–perdavimo aktu šalys patvirtino, kad atlikti ieškovo darbai netenkina sutartinių reikalavimų. Atsakovas taip pat pateikė Priedą Nr. 1 prie Objekto priėmimo–perdavimo protokolo. Nors šio priedo ieškovas nepripažįsta ir nurodo, kad jis pasirašytas tik atsakovo atstovo, kad jame nurodyta data yra jau po protokolo surašymo, teismas šiuo priedų rėmėsi. Nurodytą datą „2007-03-29“ vietoj „2006-03-29“ vertino kaip klaidą, o pasisakydamas dėl šio priedo turinio nurodė, kad jame yra tik konkretizuojami trūkumai, dėl kurių pataisymo šalys susitarė. Teismas atkreipė dėmesį, kad būtent ieškovas kartu su ieškiniu pateikė Objekto perdavimo–priėmimo protokolą, kurio skiltyje „pristatymo–priėmimo metu pastebėtų atskirų smulkių nebaigtumų ir trūkumų sąrašas“ ranka padarytas prierašas „Priedas Nr. 1“, kurio ieškovai iki pat ieškinio pateikimo teismui neginčijo ir jokių pretenzijų dėl padaryto prierašo atsakovui nereiškė. Iš šalių tarpusavio susirašinėjimo medžiagos teismas nustatė, kad atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovą su reikalavimais likviduoti konkrečius nurodytus trūkumus. Ieškovas apie įrenginio priėmimo–perdavimo metu paaiškėjusius darbų defektus, trūkumus, neatliktus darbus buvo tinkamai informuotas, pasirašydamas protokolą, juos pripažino. 2007 m. balandžio 27 d. rašte ieškovas pats pripažino gedimų buvimo faktą ir pasižadėjo juos ištaisyti iki 2007 m. gegužės 28-30 d.
Teismas taip pat nustatė, kad rangos sutarties XI skyriaus 2.3 p. numato, kad rangos terminų nesilaikymo pagal sutarties III skyriuje nustatytas nuostatas, rangovas privalo sumokėti 0,03 procentus rangos kainos dydžio baudą, tačiau maksimalus dydis negali viršyti 10 procentų rangos kainos, tuo remdamasis atsakovas pasinaudojo teise nesumokėti 150 700 EUR sumos, t.y. 10 procentų rangos sutartyje numatytos kainos. Nors ieškovai teigė, kad rangos sutartyje nėra nuostatos, leidžiančios atsakovui sustabdyti mokėjimą, mokėjimo sąlygose pinigų išmokėjimo sulaikymas nenumatytas, teismas nusprendė, kad Protokolas apie darbų priėmimą–perdavimą pasirašytas su aptartomis sąlygomis dėl trūkumų pašalinimo ir jame numatytu terminu, todėl vertindamas sutartinius įsipareigojimus visame sutarties kontekste, laikė esant pagrindą atsakovui daryti mokėjimo sulaikymą ieškovui iki galo neįvykdžius savo įsipareigojimų. Teismas nesutiko, kad atsakovas neturėjo materialaus pagrindo taikyti atsiskaitymo sulaikymą. Pažymėjo, kad Ekspertizės akte nustatyta, kad įranga veikia ne pagal parengtoje projektinėje dokumentacijoje numatytus pajėgumus, atsakovas po įrangos sumontavimo patyrė materialius nuostolius, kuriuos pagrindė rašytiniais įrodymais.
Teismas sprendė, jog ieškovas, atsižvelgiant į protingumo ir ekonomiškumo reikalavimus, ne tik privalėjo tiksliai vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t.y. turėjo pareigą užtikrinti tinkamą viso proceso eigą, įskaitant ir bandymo atlikimą, personalo apmokymą, bei defektų šalinimą visą garantinį laikotarpį. Byloje pateiktas Teismo ekspertizės aktas patvirtina, kad projekte numatytas sorbeno I dozatorius sumontuotas kitame lygyje, tačiau sorbenas paduodamas toje pačioje vietoje, kaip ir numatyta, sliekinio transporterio pelenams išvalyti nebuvo. Skystų atliekų deginimo įranga sumontuota, tačiau eksploatacijai nepaleista. Ieškovo sumontuota įranga veikia ne pagal projektinėje dokumentacijoje numatytus pajėgumus. Netinkamos įrangos veikimo priežastys: šilumokaičiai sumontuoti iš netinkamų charakteristikų metalo, parinkta futeruotė tikėtina nepakankamai atspari dilimui, deginimui skirtose atliekose esant agresyvioms cheminėms medžiagoms, dėl to ji suiro. Ekspertas taip pat nurodė, kad visas įrenginys sumontuotas atvirose, neatskirtose ar specialiai neapsaugotose patalpose, nenumatyta speciali vėdinimo sistema. Įrenginys turėjo dirbti nepertraukiamu režimu ir deginti 350 kg per valandą visą parą (minimum 2 000 tonų per mėnesį), tuo tarpu jo pajėgumai mažiau nei pusė projektinio kiekio. Tokiu būdu ekspertas padarė išvadą, jog rangovo sukomplektuota ir sumontuota įranga negali pasiekti rangos rezultato, nes yra netinkama dėl šilumokaičių, ir medienos džiovinimo cechas nedaro jokios įtakos atliekų deginimo įrenginio technologijai ir eksploatacijai. Be to, ekspertas paaiškino, kad deginimo įrengimo technologijoje juodasis metalas yra netinkama medžiaga ir kad turėjo būti naudojamas nerūdijantis plienas. Eksperto išvada įrodo ir pagrindžia, jog serbentas ir išsiskiriančios šilumos energijos panaudojimas medienos džiovinimui neturi neigiamos įtakos atliekų deginimo įrenginio našumui (našumo arba galingumo sumažėjimui). Teismas taip pat pažymėjo, Metrologijos tarnyba patikrinusi rangovų sukomplektuoto atliekų deginimo įrenginio tam tikras dalis nustatė, kad jos neatitinka reikalavimų. Metrologijos tarnybos atsakymą teismas vertino kaip objektyvų įrodymą, nes Metrologijos tarnyba atlieka įrengimų atitikties patikrą.
Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas „SMS CZ“ s. r. o. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apelianto (ieškovo) nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai ištyrė ir neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus, sprendimą grindė tik atsakovo atstovės pateiktais žodiniais paaiškinimais bei netinkamai atliktos ir nekvalifikuoto eksperto parengtomis ekspertizės išvadomis ir visiškai neįvertino ieškovo pateiktų įrodymų – rangos sutarties turinio, ieškovo atstovų paaiškinimų, atliktų rangos darbų priėmimo–perdavimo akto turinio, bei neatsižvelgė į ieškovo atstovų argumentus dėl netinkamai atliktos ekspertizės, nepagrįstai atmetė ieškovo atstovo prašymą skirti pakartotinę ekspertizę pavedant ją atlikti tinkamos kvalifikacijos ekspertui. Teismas pasisakė tik dėl tų įrodymų, kurie buvo palankūs atsakovui, ir visiškai nevertino, neanalizavo kitų byloje buvusių įrodymų, tame tarpe ir tų, kuriais rėmėsi ieškovas.
2. Atsakovas, 2007 m. vasario 28 d. pasirašęs Objekto perdavimo–priėmimo protokolą ir akceptavęs ieškovo PVM sąskaitos-faktūrą, įgijo pareigą visiškai ir laiku atsiskaityti pagal rangos sutartį ir pasirašytus rangos darbų priėmimo ir atsiskaitymo dokumentus. Be to, rangos sutartyje nenumatytas ir 10 proc. rangos kainos dalies mokėjimo atidėjimas kaip garantinis ieškovo įsipareigojimas atsakovo naudai. Apeliantas taip pat nurodė, kad darbų priėmimo–perdavimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima. Užsakovui priėmus atliktus darbus, perduotus priėmimo aktu, atsiranda prievolė už juos atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovas faktiškai pradėjo naudotis ieškovo atliktų darbų rezultatais ir iki šiol naudoja ieškovo sumontuotą atlieku deginimo įrangą savo veikloje. Vadovaujantis teismų praktikoje suformuota taisykle, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Atsakovas nėra pareiškęs jokios pretenzijos dėl nuostolių atlyginimo ir jokioje civilinėje byloje nėra pateikęs jokio turtinio reikalavimo ieškovui dėl jam padarytų nuostolių, kurių dydis būtų lygus 150 700 EUR, todėl neturi teisės vienašališkai sumažinti rangos darbų kainą 10 procentų.
3. Pirmosios instancijos teismas sprendime įvertindamas Objekto priėmimo–perdavimo akto reikšmę, nevisiškai įvertino šio akto turinį. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad minėtame akte trūkumai buvo įvardinti kaip smulkūs. Be to, Priedas Nr. 1 nebuvo pasirašytas ieškovo atstovo. Be to, jis negali būti vertinamas kaip Objekto priėmimo-perdavimo protokolo sudėtinė dalis, nes jis surašytas 2007 m. kovo 29 d., o protokolas 2007 m. vasario 28 d.. Apeliantas nesutiko ir su teismo išvada, kad šiame priede buvo padaryta klaida rašant metus. 2006 metų kovo mėnesį buvo pradėti darbai, todėl tuomet negalėjo būti žinoma, kokie bus trūkumai. Vien ta faktinė aplinkybė, kad iš šalių tarpusavio susirašinėjimo medžiagos matyti, kad atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovą su reikalavimais likviduoti konkrečius nurodytus trūkumus, nereiškia, kad rangos darbai buvo atlikti netinkamai ar nekokybiškai. Teismas absoliučiai nesiaiškino dėl kieno kaltės trūkumai atsirado, ar šie trūkumai atsirado dėl netinkamos eksploatacijos, ar dėl netinkamai atliktų rangos darbų. Jeigu iš tikrųjų būtų nustatyti kokie nors esminiai atliekų perdirbimo komplekso Vilniuje trūkumai, būtų keliama grėsmė žmonių sveikatai ir aplinkos taršai, tokiu atveju atsakovas iš viso negalėtų eksploatuoti tokios technologinės įrangos. Jeigu dėl atsakovo nurodomų defektų nesutriko įrangos eksploatavimas, tai, apelianto nuomone, leidžia daryti išvadą, kad defektai buvo neesminiai. Apeliantas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovo internetiniame puslapyje pateikta informacija patvirtina faktinę aplinkybę, kad visus rangos darbus atsakovas priėmė ir sėkmingai juos pradėjo naudoti bei iki šiol tebenaudoja savo ūkinėje–komercinėje veikloje. Siekiant 10 procentų sumažinti darbų kainą, byloje turėjo būti paskirta ekspertizė. Be to, teismo nurodyti argumentai, kad atsakovas po įrenginio sumontavimo patyrė konkrečius materialinius nuostolius yra nepagrįsti, teismas nenustatinėjo šių nuostolių dydžio. Teismas atsakovo pateiktų dokumentų neturėjo vertinti, nes byloje nėra pateiktas priešieškinis, nėra ginčijamas darbų priėmimo–perdavimo aktas. Rangos sutarties sąlygos nenumatė galimybės sulaikyti pinigų išmokėjimą. Atsakovas byloje nereiškė priešieškinio dėl darbų kainos sumažinimo, nemokėjo žyminio mokesčio, byloje nebuvo tiriamos aplinkybės dėl jo faktiškai patirtų nuostolių, todėl, teismui atmetus ieškinį, atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita.
4. Teismas nemotyvavo, kodėl atsakovo patirtus nuostolius prilygino būtent 10 proc. rangos darbų kainai ir nenurodė, kokiems būtent defektams ištaisyti ši suma yra skiriama. Teismas, atmesdamas ieškinį, pasisako keliais nesuderinamais vienu metu atsakovo tariamai pažeistų teisių gynybos būdais. Visi aukščiau nurodyti teisių gynimo būdai yra savarankiški institutai, kurie skiriasi savo reguliavimo sfera ir vieno iš jų taikymas eliminuoja kitų taikymo galimybę (atlyginus netinkamai atliktų darbų ištaisymo išlaidas, prievolės atsiskaityti už atliktus darbus sulaikymas, būtų perteklinis), tuo tarpu teismas sprendime dėl visų jų pasisakė kaip priežasčių neatsiskaityti su ieškovu, nei vieno iš jų tinkamai nepagrįsdamas ir nemotyvuodamas.
5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi byloje pateiktu Teismo ekspertizės aktu ir jo išvadomis, nes, apelianto manymu, ekspertizė yra atlikta šiurkščiai pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas. Apelianto nuomone, atsakovo pasiūlytas ir teismo paskirtas ekspertas L. U. neturėjo reikiamų specialių žinių ekspertizei šioje civilinėje byloje atlikti. Šis asmuo galėjo atlikti dalies ypatingo statinio, o ne įrenginio, projekto ekspertizę bei ypatingo statinio, o ne įrenginio, dalies ekspertizę. Ieškovas nesutiko su atsakovo atstovės prašyme nurodytu teiginiu, jog medicininių atliekų deginimo įrenginys yra specialios paskirties statinys. Šiuo atveju specialios paskirties (ypatingas) statinys yra ne medicininių atliekų deginimo įrenginys, o medicininių atliekų deginimo gamykla/cechas, kurioje yra sumontuota medicininių atliekų deginimo įranga. Atsakovo siūlytas ekspertas L. U. pagal turimą kvalifikaciją galėjo duoti išvadą tik apie medicininių atliekų deginimo cecho, kaip statinio, kokybę, trūkumus bei atsiradimo priežastis, tačiau ne apie jame sumontuotos medicininių atliekų deginimo įrangos kokybę, galimus trūkumus bei jų atsiradimo priežastis, kas yra esminis dalykas šioje civilinėje byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas eksperto parinkimo klausimą, absoliučiai nepagrįstai ignoravo visus šiuos aukščiau išdėstytus akivaizdžius faktus ir argumentas. Rangos sutartyje šalys susitarė, kad rangos dalykas turės atitikti visas normas ir taisykles, galiojančias Čekijos Respublikoje. Teismo posėdžio metu ekspertas pripažino, kad jam nėra žinomi Čekijos Respublikos teisės aktų reikalavimai.
6. Ekspertizės aktas turi esminių trūkumų. Jame nutylima, kad Statybos įstatymas netaikomas nustatant naudojamame statinyje vykdomos ūkinės komercinės ar kitos veiklos reikalavimus. Ieškovo ir atsakovo sudaryta rangos sutartis negali būti pripažinta Statybos rangos sutartimi, todėl ir jokios LR Statybos rangą reglamentuojančios įstatymų nuostatos, kaip antai LR Statybos įstatymas ir Statybos techniniai reglamentai, šiems santykiams iš viso negali būti taikomos. Eksperto naudojimasis teisės aktais, kurie net negaliojo rangos sutarties galiojimo metu, ir jų taikymas atgaline tvarka iš rangos sutarties kilusiems rangos santykiams šiurkščiai pažeidžia vieną pagrindinių teisės principų, kuris numato, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios.
7. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad rangos objektui buvo suteikta 24 mėnesių garantija (iki 2009 m. vasario 28 d.), tuo tarpu ekspertizė buvo atliekama ir objektas apžiūrimas 2009 m. rugsėjo 8 d., t. y. jau pasibaigus garantiniam terminui. Ekspertas neatsakė į teismo jam užduotus klausimus, reikalaujančius specialių žinių. Ekspertas L. U. neturėjo reikiamos kvalifikacijos atlikti šią ekspertizę. Be to, ekspertizės aktą pasirašė inž. R. R.. Kadangi ekspertizę atliko ne pats L. U., be to, jis neturi tinkamos kvalifikacijos, todėl, apelianto nuomone, būtina atlikti pakartotinę ekspertizę, pavedant ją atlikti tinkamam ir kvalifikuotam ekspertui. Teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su specialios įrodinėjimo priemonės – eksperto išvados, vertinimų (CPK 218 str.). Eksperto išvada gali būti laikoma tinkamu įrodymu tik tuo atveju, jei ji yra gauta, paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Vadovaujantis Teismo ekspertizės įstatymo 22 str. 1 d. įtvirtintų imperatyvų, nustatančiu, kad eksperto išvados, išeinančios už eksperto specialių žinių ribų, negali turėti įrodomosios reikšmės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atsakovo (užsakovo) teisės sulaikyti prievolės
Ieškovas su atsakovu 2005 m. balandžio 12 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią ieškovas (rangovas) įsipareigojo atsakovui (užsakovui) pagaminti, pristatyti ir įrengti (sumontuoti), įdiegti į eksploataciją ir 24 mėnesių garantinio laikotarpio metu savo sąskaita šalinti darbų trūkumus ,,Atliekų perdirbimo (sudeginimo) komplekso“ komplektinę technologiją (šiukšlių deginimo gamyklos su rotacine krosnimi ir su deginimo produktų (išeinančių dūmų) valymo įrangos technologinį įrengimą (t. 1 b. l. 23-44). Šalys 2007 m. vasario 28 d. pasirašė darbų perdavimo-priėmimo aktą, pagal kurį ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė pagal 2005 m. balandžio 12 d. rangos sutartį įrengtą technologinį įrengimą – šiukšlių deginimo gamyklos su rotacine krosnimi ir su deginimo produktų (išeinančių dūmų) valymu, su atidirbtos šilumos utilizacija (t. 1 b. l. 45-52). Pagal rangos sutarties VI skyriuje ir 10 skyriuje numatytas sąlygas per 30 dienų po rangos objekto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo atsakovas už atliktus darbus su ieškovu turėjo galutinai atsiskaityti t. y. sumokėti likusią nesumokėtą 150 700 EUR rangos sutarties kainą. Ieškovas pateikė atsakovui 2007 m. sausio 28 d. sąskaitą-faktūrą apmokėti 150 700 EUR, tačiau atsakovas atsisako apmokėti, motyvuojant tuo, kad ieškovo atlikti darbai turi trūkumų, kuriuos ieškovas privalėjo ištaisyti.
Sutartį šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus (CK 6.663 str. 1 d.). Pagal rangos sutarties sąlygas (sutarties VII skyrius) ieškovas įsipareigojo pagaminti ir pateikti atsakovui įrangą pagal naujausius techninius parametrus, Čekijos Respublikos galiojančių normų (ČES, EN, 2000 76/ES) reikalavimus, garantavo pristatytos įrangos kaip komplekso, atskirų dalių ir gamybai panaudotų medžiagų kokybę, suteikė 24 mėnesių garantiją, įsipareigojo defektus, nepriklausomai nuo to, ar juos buvo galima aptikti anksčiau, pašalinti savo sąskaita (sutarties VII, VIII skyriai).
Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad ieškovo atlikti darbai turi trūkumų. Apie tai, kad atlikti darbai turi trūkumų atsakovas dar iki darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo informavo ieškovą 2006 m. liepos 12 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2007 m. sausio 16 d. raštais ir prašė atsiųsti specialistus jiems pašalinti (t. 1 b. l. 84-89). 2007 m. vasario 28 d. darbų perdavimo-priėmimo akte pažymėta, kad darbai priimti su trūkumais. Netrūkus po objekto perdavimo atsakovas pranešė ieškovui apie defektus ir paprašė atsiųsti specialistus jiems ištaisyti (t. 1 b. l. 90-91). 2008 m. sausio 21 d. atsakovas vėl paprašė ištaisyti paaiškėjusius trūkumus (t. 1 b. l. 91-93). Aplinkybę, kad ieškovo atlikti darbai turėjo eilę trūkumų, patvirtina ir jo paties pateikti įrodymai apie trūkumų šalinimą (t. 2 b. l. 18-19).
Minėta, ieškovas įsipareigojo atsakovui pateikti kokybišką įrangą pagal naujausius technikos parametrus, taip pat garantavo gamybai panaudotų medžiagų kokybę. Tačiau kaip matyti iš atsakovo 2006 m. rugsėjo 19 d. ir 2007 m. sausio 16 d. pranešimų ieškovui dar iki darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo bandomosios eksploatacijos metu paaiškėjo eilė trūkumų: pradėjo irti galinė ir priekinė rotacinės krosnies klojinio dalys, neveikė alyvos atliekų siurblys, prastai veikė sorbeno padavimo sistema, HCI emisija gerokai viršijo normas, neveikė atliekų siurblys, neveikė filtro, surenkančio atidirbtą Na HCO₃, sorbentą, štrakas ir kt. Apie darbų trūkumus pažymėta darbų perdavimo-priėmimo akte. Teisėjų kolegijos vertinimu perduodant-priimant rangos sutarties objektą darbų trūkumai buvo nustatyti. Tokia išvada seka iš to, kad ieškovas tame pačiame akte įsipareigojo nebaigtus darbus ir darbų trūkumus pašalinti iki 2006 m liepos 30 d., tačiau atsakovo pateiktos pretenzijos 2006 m. rugsėjo 19 d., 2007 m. sausio 16 d. liudija, kad trūkumų atsakovas nepašalino.
Atsakovas teigia, kad priedas Nr. 1 apie darbų trūkumus negali būti darbų perdavimo-priėmimo sudėtine dalimi, nes surašytas 2007 m. kovo 27 d., t. y. po darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priede Nr. 1 nurodant 2007 metų datą buvo padaryta rašymo klaida. Priedo Nr. 1, kuriame išvardyti darbų trūkumai, surašymo data nurodyta 2007 m. kovo 29 d. t. y. po akto 2007 m. vasario 28 d. pasirašymo datos. Pažymėtina, kad objekto priėmimas perdavimas vyko nuo 2006 m. liepos 20 d. iki 2007 m. vasario 28 d. Atsakovas dar iki darbų perdavimo pradžios 2006 m. liepos 12 d. raštu pranešė ieškovui apie rastus trūkumus, o darbų perdavimo-priėmimo laikotarpiu apie paaiškėjusius trūkumus ieškovas vėl buvo informuotas. Tai reiškia, kad šalims vykdant darbų perdavimą-priėmimą buvo žinoma apie ieškovo atliktų darbų trūkumus, ieškovas juos pripažino ir įsipareigojo pašalinti. Taigi, nors darbų perdavimo-priėmimo akte darbų trūkumai nebuvo išvardinti, tačiau darbų perdavimo-priėmimo metu šalių buvo nustatyti. Ieškovas iki darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo visų nustatytų darbų trūkumų neištaisė, nes netrukus po perdavimo-priėmimo akto pasirašymo atsakovas pateikė ieškovui reikalavimus sutvarkyti HCI emisijos daviklį, nes HCI emisija viršija emisijos į atmosferą normas. Pažymėtinas, kad šį trūkumą atsakovas nustatė dar 2006 m. rugsėjo 19 d. ir reikalavo jį pašalinti (t. 1 b. l. 87).
Kai šalys savo prievoles turi vykdyti vieną paskui kitą tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių (CK 6.207 str. 2 d.). Dėl pirmiau nustatytų aplinkybių ieškovas prisiimtą pagal rangos sutartį prievolę pagaminti, sumontuoti atsakovui kokybišką medicininių atliekų deginimo komplekso komplektinę technologiją tinkamai neįvykdė, todėl atsakovas turėjo pagrįstą pagrindą sulaikyti 10 procentų kainos sumokėjimą ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pagal rangos sutarties XI skyriaus 2.1 punktą turėjo pateikti atsakovui banko ar draudimo kompanijos 10 procentų rangos sutarties nustatytos kainos finansinę garantiją, tačiau šios prievolės neįvykdė, atsakovas, sustabdęs 10 procentų kainos sumokėjimą, CK 6.207 str. 3 d. numatytos pareigos naudotis teise sustabdyti prievolės vykdymą protingai ir sąžiningai, nepažeidė.
Šalių prašymu pirmosios instancijos teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi paskyrė techninę ekspertizę nustatyti, ar ieškovas įrangą pagamino ir sumontavo tinkamai ir kokybiškai, kas sąlygojo rotacinės krosnies futiruotės suirimą, ar įranga netinkamai veikia dėl netinkamo jos sumontavimo ar netinkamo naudojimo ir kitus klausimus, išvardintus teismo nutartyje (t. 2 b. l. 206-211).
Pirmosios instancijos teismas ekspertizę pavedė atlikti teismo ekspertui L. U.. Ekspertas L. U. įvykdė teismo pavedimą ir 2010 m. gegužės 27 d. pateikė teismui ekspertizės aktą (t. 3 b. l. 4-116). Pirmosios instancijos teismas ekspertizės aktą vertino kaip vieną iš įrodymų, kuriuo grindė išvadą dėl ieškovo nekokybiškai atliktų darbų. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ekspertas L. U. neturi reikiamos kvalifikacijos atsakyti į teismo pateiktus klausimus, kad ekspertizę atliko ne pats ekspertas, nes aktą pasirašė teismo eksperto asistentas R. R., todėl eksperto L. U. pateikta išvada neturi įrodomosios reikšmės ir pirmosios instancijos teismas negalėjo šio ekspertizės akto vertinti kaip įrodymo.
Pagal Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias ekspertizės atlikimą ir ekspertų skyrimą, galiojusios 2009 m. gegužės 18 d. (ekspertizės skyrimo data) išaiškinti nagrinėjant bylą keliančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas galėjo skirti ekspertizę ir atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Ekspertu galėjo būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją, išvadai duoti (CPK 212 str. 1 ir 2 dalys). Pagal 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakciją teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme, o kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje, ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją (2011 06 21 įstatymas Nr.XI-1480).
Ieškovas teigia, kad teismo paskirtas ekspertas L. U. neturi reikiamos kvalifikacijos atlikti tokio pobūdžio techninę ekspertizę, nes pagal LR aplinkos ministerijos jam išduotus kvalifikacinius atestatus jam suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto ekspertizės vadovo pareigas. Apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2013 m. gegužės 15 d. raštą Nr. (13-2/-D-08-4119, kuriame duotas atsakymas į ieškovo paklausimą dėl teismo eksperto L. U. kvalifikaciją. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija informavo ieškovą, kad L. U. išduoti kvalifikacijos atestatai nesuteikia teisės atlikti ekspertizę, kai veika susijusi ne su statiniu, o statinyje sumontuotos įrangos kokybe ir veikimu (t. 4 b. l. 64-71). Atsakovas prašė skirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją atlikti Čekijos Respublikos ekspertui, turinčiam specialių žinių (t. 4 b. l. 75). Lietuvos apeliaciniam teismui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2013 m. lapkričio 4 d. rašte nurodė, kad ji nevertina teismo ekspertų kvalifikacijos, tačiau pažymėjo, kad įrenginių, skirtų statinyje vykdomai ūkinei veiklai, ekspertizė nepriskirtina Statybos įstatymo reglamentavimo sričiai (t. 5 b. l. 23-24). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2013 m. lapkričio 25 d. rašte nurodė, kad L. U. atliko ne statinio, o įrengimo techninę ekspertizę ir kad išduotas atestatas patvirtina kvalifikaciją atsakyti į klausimus, susijusius su analizuojamu įrenginiu tiek, kiek tai patenka į statinio dalies statybos darbų technologinę sritį ir į klausimus, susijusius su statinio projekto pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalimi (t. 5 b. l. 30-31).
Minėta, pagal CPK 212 str. 2 d. tuo metu galiojančią redakciją ekspertu galėjo būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Pažymėtina, kad L. U. tuo metu jau buvo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą atlikti statinio projekto ir statinio dalinę ekspertizę it turėjo pirmiau minėtus kvalifikacinius atestatus, kuriuose, kaip paaiškino atestatus išduodanti valstybinė institucija, suteikta teisę eiti atestate nurodytas pareigas vadovaujantis Statybos įstatymo, kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, o įrenginių, skirtų statinyje ūkinei veiklai vykdyti, ekspertizė šio įstatymo reglamentavimo sričiai nepriskirtina.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal ekspertizės skyrimo metu galiojančias civilinio proceso normas ekspertu teismas galėjo skirti asmenį, turintį reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti, teisėjų kolegijos vertinimu L. U. reikiamą kvalifikaciją atsakyti į teismo pateiktus klausimus turėjo. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi aplinkybes, kad L. U. turi technologijos ir technikos mokslo žinių, yra technikos mokslų daktaras, technologijos mokslų profesorius. Be to, L. U. turi ir ekspertinio darbo patirtį ne tik statinių, statybos darbų srityje, bet ir įrenginių projektavimo bei montavimo srityje, kur reikalingos technikos ir technologijos mokslo žinios, pvz. valymo rezervuarų projektavimas bei įrengimas, vėdinimo sistemų projektavimas bei montavimas, vėdinimo-kondensavimo sistemos. Todėl pirmosios instancijos teismas, paskyręs L. U. atlikti techninę ekspertizę, CPK 212 str. 2 d. reikalavimų nepažeidė. Ekspertizę atliko ir aktą pasirašė L. U.. Ta aplinkybė, kad ekspertizės aktą pasirašė ir teismo eksperto asistentas R. R., nedaro akto negaliojančiu, nes yra patvirtintas teismo eksperto parašu.
Atlikta ieškovo pagaminto ir pastatyto (sumontuoto) objekto – medicinos atliekų deginimo rotacinė krosnis su terminiu reaktoriumi, su atidirbtos šilumos utilizacija, su deginimo produktų (išeinančių dūmų) valymo įranga – techninė ekspertizė nustatė šiuos pagrindinius trūkumus, dėl kurių medicininių atliekų deginimo įrengimas nuolat gedo, buvo remontuojamas ir galutiniame rezultate nuo 2011 metų kovo mėn. deginimo krosnis sustabdyta, kaip netinkama tolimesnei eksploatacijai: šilumokaičių greitas susidėvėjimas – korozija dėl panaudotų netinkamų charakteristikų plieno, rotacinės krosnies futeruotės suirimas, eksploatacijai nepaleista skystų atliekų deginimo įranga, ieškovo pagaminta ir sumontuota įranga nepasiekia projektinėje dokumentacijoje numatyto pajėgumo, neįrengtas sliekinis transporteris pakuroms išvalyti.
Ekspertas nustatė, kad šilumokaičiams pagaminti buvo panaudotas netinkamų charakteristikų metalas – juodasis metalas, kuris šilumokaičių gamyboje gali būti naudojamas neagresyvioje aplinkoje iki 650⁰ C, o aukštesnėje temperatūroje ir esant agresyviai aplinkai naudojami legiruoti metalai. Byloje nustatyta, kad prasidėjus šilumokaičių korozijai atsakovas ne kartą juos remontavo, o vėliau pakeitė naujais. Ieškovas šių trūkumų nešalino. Ekspertizės metu šilumokaičiai jau buvo pakeisti naujais ir trūkumų neturėjo. Ekspertas apžiūrėjo išmontuotus ir nustatė, kad šilumokaičio vamzdžiai daugiausia korozijos paveikti galuose, kurie įtvirtinti į rėtines plokštes, turinčias kontaktą su degimo produktais. Ekspertas padarė išvadą, kad degimo produktų sudėtyje esant rūgščiųjų komponentų ir oksidų (druskos rūgštis, floro rūgštis, sieros dioksidas) vyko juodojo metalo oksidacija ir redukcija. Ieškovas su šia eksperto išvada nesutinka ir teigia, kad šilumokaičių korozija atsirado dėl netinkamo eksploatavimo, nes šilumokaičių gamybai panaudotas metalas įprastai yra naudojamas tokiai įrangai, o atsakovo netinkama eksploatacija pasireiškė tuo, kad vandens lygis šilumokaičiuose nesiekė tos ribos, kuri turi būti, nebuvo pakankamo aušinimo. Ekspertas L. U. su šiais ieškovo paaiškinimais nesutinka, motyvuojant tuo, jeigu vamzdžiuose nebūtų atitinkamo kiekio vandens, suveiktų automatinė sistema, o jeigu cirkuliacinis siurblys veikia, tai reiškia sistema pilnai užpildyta, priešingu atveju dėl aukštos 1100 C temperatūros įvyktų sprogimas. Teisėjų kolegijos vertinimu ši eksperto išvada yra pagrįsta. Iš ekspertizės akto matyti (t. 3 b. l. 51), kad korozija vyksta vamzdžių galuose, kurie liečiasi su degimo produktais ir kur temperatūra yra pati aukščiausia, siekia iki 1100 C.
Ieškovas pateikė ant Prahos chemijos technologijos instituto firminio blanko surašyta J. B. nuomonę apie eksperto L. U. išvadą dėl netinkamo metalo panaudojimo šilumokaičio gamyboje. J. B. nenurodė kokią kvalifikaciją šioje srityje turi, kad galėtų reikšti nuomonę dėl eksperto L. U. išvados. Ekspertas L. U. nurodė, kad jis išsiaiškino, kad šis asmuo, pasirašęs ant Prahos chemijos technologijos instituto firminio blanko, yra šio instituto magistrantas. Pagal J. B. pateiktą aprašymą juodasis metalas (anglinis plienas) skirtas naudoti sąlygomis, kai įrengimo sienos temperatūra nėra aukštesnė nei 350⁰C, ir kai nevertinami tokie faktoriai, kaip konstrukcija, eksploatavimo rėžimas – 150 C (t. 5 b. l. 128-130).
Taigi ir pagal pateiktą J. B. aprašymą juodasis metalas negali būti naudojamas kai įrenginio sienos įšyla daugiau kaip 150-350 C temperatūros. Tuo tarpu, kaip nustatė ekspertas L. U., korozija prasidėjo vamzdžių galuose, kurie liečiasi su degimo produktais, kur temperatūra siekia iki 1100 C. J. B. taip pat nurodė, kad koroziją gali sukelti ir rūgštūs kondensatai (HSP, HF, NO₂, CO2), ką ir nustatė teismo ekspertizė, kad deginimo produktuose yra agresyvių medžiagų, kurie šilumokaityje yra neutralizuojami ir tai yra viena iš korozijos priežasčių.
Atsakovo pateikti įrodymai (sutartys su UAB ,,Lietemas“ ir UAB ,,Termoizola“, atliktų darbų aktai) patvirtina, kad atsakovas atliko šilumokaičių (boilerių) remontą, pakeitė vamzdžius (t. 4 b. l. 137-146, 179-182). Atsakovo sutartys su rangovais dėl remonto darbų sudarytos 24 mėnesių garantijos galiojimo laikotarpiu, nes ieškovas šių trūkumų savo sąskaita per garantinį laikotarpį nepašalino.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad rotacinės krosnies defektai pradėjo aiškėti dar iki darbų perdavimo-priėmimo pradžios, apie ką atsakovas informavo ieškovą 2006 m. liepos 12 d. (t. 1 b. l. 84-85). Darbų perdavimo-priėmimo laikotarpyje šie trūkumai nebuvo pašalinti, ką patvirtina 2006 m. rugsėjo 19 d., 2007 m. sausio 16 d. atsakovo pretenzijos ieškovui ir ieškovo pateiktos ataskaitos duomenys apie rotacinės krosnies defektų šalinimą 2007 metų kovo mėn. Atsakovo paaiškinimus, kad atliekų deginimo rotacinės krosnies dėl defektų nebebuvo galima eksploatuoti, patvirtina VGTU termoizoliacijos instituto 2008 m. rugsėjo 4 d. raštas ir 2008 m. rugsėjo 4 d. rotacinės krosnies apžiūros protokolas bei atsakovo lėšomis atlikti krosnies remonto darbai (t. 3 b. l. 110-111, 151-160). Ieškovas atsisakė ištaisyti rotacinės krosnies defektus motyvuojant tuo, kad krosnies defektai galėjo atsirasti dėl netinkamos eksploatacijos. Tokią išvadą ieškovas padarė apžiūrėjęs atsakovo pateiktas nuotraukas. Nors garantinis defektų šalinimo terminas dar nebuvo pasibaigęs, ieškovas atsisakė ištaisyti defektus savo lėšomis remdamasis prielaida, kad krosnis galėjo suirti dėl netinkamos eksploatacijos, tačiau įrodymų, kad atsakovas netinkamai eksploatavo įrenginį ir dėl to krosnis suiro, nepateikė. Taigi aplinkybę, kad rotacinė krosnis suiro per garantinį laikotarpį, patvirtina pirmiau nustatytos ir įvertintos aplinkybės, o ieškovo argumentai, kad krosnis suiro dėl netinkamos eksploatacijos, pagrįsti tik prielaidomis.
Ekspertizė nustatė, kad ieškovo pagaminta ir sumontuota įranga nepasiekia projektinėje dokumentacijoje numatyto pajėgumo.
Pagal projektą ieškovo pagamintas ir sumontuotas įrenginys per valandą turėjo sudeginti 350 kg medicininių atliekų. Atliekant ekspertizę tikslu nustatyti pajėgumą buvo atliktas eksperimentas, kurio vykdyme dalyvavo ir ieškovo atstovas. Eksperimento metu buvo nustatyta, kad paduodant deginimui projekte nustatytą atliekų kiekį pakyla I degimo stadijos temperatūra iki 948 C ir automatika sustabdo atliekų padavimą. Per dvi eksperimento valandas įvyko šeši stabdymai ir buvo sudeginta 333 kg medicininių atliekų ir tai prilygsta mažiau nei pusei nustatyto projekte kiekio. Eksperto vertinimu tai yra ne darbinis režimas, kuriuo įrenginys dirbtų nepertraukiamai, be to, ekspertas nustatė, kad pagal monitoringo duomenys eksperimento metu anglies monoksido, sieros dioksido ir bendros organinės anglies kiekiai kelis kartus viršijo leistinas normas (t. 3 b. l. 41). Ekspertas, remdamasis eksperimento metu nustatytais duomenimis, padarė išvadą, kad medicininių atliekų deginimo įranga veikia ne pagal projekte numatytą pajėgumą. Ieškovo atstovas P. J., kuris dalyvavo vykdant eksperimentą, apeliacinės instancijos teismui paaiškino, kad atliekant eksperimentą nebuvo atlikta atliekų cheminė ekspertizė, todėl nebuvo žinomas atliekų kaloringumas ir tai nebuvo įvertinta nustatant pajėgumą, kad nuo atliekų sudėties priklauso išmetimai ir agresyvumas. Ekspertas L. U. su šiomis ieškovo atstovo pastabomis nesutiko ir nurodė, kad pagal projektą įranga yra skirta deginti skystas ir neskystas medicinines atliekas, nenurodant jų cheminės sudėties.
Atsižvelgiant į tai, kad projekte nenurodyta, kokios cheminės sudėties 350 kg atliekų galima sudeginti per valandą ir į tą aplinkybę, kad eksperimento metu buvo deginamos neskystos medicininių įstaigų pateiktos standartinės medicininės atliekos, supakuotos kartotinėse dėžėse (skystos atliekos nebuvo deginamos), ieškovo atstovo pastabos dėl pažeidimų eksperimento metu nustatant pajėgumą neturi lemiamos reikšmės. Pažymėtina, kad pagal ieškovo pateiktą medicininių atliekų projekto įvertinimą deginant medicinines atliekas yra nustatytas ribojimas tik skystoms atliekoms – gali būti deginamos tik IV-II degumo klasės skystos atliekos ir nedegūs skysčiai užteršti naftos produktais. Pagal ieškovo pateiktą projekto įvertinimą apie deginamų medicininių atliekų charakteristikos ypatingų apribojimų, išskyrus skystas atliekas, nenustatyta (t. 5, b. l. 119-126). Dėl pirmiau išdėstytų argumentų nėra pagrindo abejoti ekspertizės metu atlikto eksperimento pagrįstumu. Taigi ieškovas pagamino, sumontavo ir perdavė atsakovui medicininių atliekų deginimo įrengimą, neužtikrinti numatyto pajėgumo t. y. neįvykdė rangos sutartimi prisiimtos prievolės.
Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė medicininių atliekų deginimo įrengimo ,,Projekto ir jo realizacijos įvertinimą“. Ieškovo atstovas nurodė, kad projektą ir jo realizaciją vertinusi projektavimo ir inžinerijos įmonė neprojektavo, negamino ir nemontavo įrengimo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant klausimus dėl faktiškai atliktų darbų trūkumų, šis ieškovo pateiktas įrodymas neturi įrodomosios galios, nes nepatvirtina faktiškai atliktų darbų kokybės (CPK 185 str.).
Aplinkybės, kad skystų atliekų padavimo į deginimo krosnį įranga į eksploataciją yra neįvesta, ieškovas neginčija. Ekspertizės metu nustatyta, kad faktiškai yra naudojama savadarbė įranga. Taigi ieškovas neįvykdė priimtų pagal rangos sutartį įsipareigojimų įvesti įrengimus į eksploataciją (sutarties IX skyrius).
Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais, sprendžia, kad atsakovas pagrįstai sulaikė 10 procentų kainos už atliktus darbus mokėjimą. Pateikti atsakovo įrodymai patvirtina, kad dėl įrangos remonto garantinio laikotarpio metu, kai pagal sutarties sąlygas gedimus turėjo šalinti ieškovas, 525 115,78 Lt remonto išlaidos yra didesnės, nei sulaikyta ir prašoma priteisti suma. Pagal restruktūrizuojamos UAB ,,Senovė“ administratoriaus prašymą buvo atliktas auditas dėl negautų pajamų ir patirtų išlaidų dėl medicininių atliekų įrengimo trūkumų. Auditorius M. S. nustatė, kad dokumentuotos ir pagrįstos remonto išlaidos sudaro 929 752,23 Lt, o negautos pajamos 8958712 Lt (t. 5 b. l. 160).
Ieškovas teigia, kad atsakovas, gindamasis nuo pareikšto ieškinio, turėjo pareikšti priešieškinį. Pažymėtina, kad atsakovas nuo pareikšto jam ieškinio gali gintis reikšdamas priešieškinį arba atsikirsdamas į jį, nes įstatymas numato dvi gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemones (CPK 42, 143 straipsniai). Teisė, kokią proceso priemonę pasirinkti, priklauso atsakovui. Šiuo atveju atsakovas nuo pareikšto ieškinio ginasi materialinio teisinio pobūdžio atsikirtimais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 ir 3 dalys).
Atsakovas už suteiktą advokatės pagalbą turėjo 1 734,48 Lt išlaidų, kurios priteisiamos iš ieškovo atsakovo naudai (CPK 98 str. 3 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Čekijos Respublikos įmonės ,,SMS CZ“, s.r.o. (j. a. k. 48360830) atsakovui SR UAB ,,Senovė“ (j. a. k. 120503540) 1 734,48 Lt bylinėjimosi išlaidų.