Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2020-03-12 · Civilinė byla Nr. 2YT-648-1010/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-12
Bylos Nr.
2YT-648-1010/2020
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00036-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Pareiškėjas
S. D.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-648-1010/2020Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00036-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6; 3.2.6.1; 3.4.5;3.4.5.2 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 12 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Lina Šakarnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą (žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini)), atsiradusį po palikėjos E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė, pradėjęs faktiškai valdyti (valdydamas).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjo S. D. pareiškimo, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo mamai E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), dėl klaidingo manymo, kad nereikės atlikti procedūrų dėl palikimo, pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl mirusiosios palikimo priėmimo, todėl paveldėjimo byla dėl mirusios turto notarų biure nėra užvesta.

Pareiškėjas su savo šeima, t. y. dukra K. ir žmona S. D. gyveno ir gyvena nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu pareiškėjas yra deklaravęs gyvenamą vietą nuo 1993 metų. Turtą - žemės sklypą su statiniais ( reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklausė jau dabar mirusiai pareiškėjo mamai, kuriame gyvena, pradėjo pilnai valdyti faktiškai nuo mamos E. D. mirties, nes gyveno ten iki ir po jos mirties, taip pat gyvena ir dabar. Pareiškėjas nurodo, kad pirmos eilės įpėdiniai, t. y. pareiškėjo brolis Jonas, gimęs (duomenys neskelbtini) yra miręs (duomenys neskelbtini) metais, o Petras, gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) m. Pareiškėjo tėvas V. D., gimęs gim. (duomenys neskelbtini), mirė dar prieš motiną E. D. - (duomenys neskelbtini).

Nors S. D. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius, kaip yra reikalaujama Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 str. 3 dalyje, ir nesikreipė, tačiau tuojau pat po savo mamos mirties priėmė ir valdė aukščiau nurodytą turtą – žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą tvarko, prižiūri, juo rūpinasi (b. l. 24-30).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. lapkričio 1 d. mirė pareiškėjo motina E. D. (b. l. 8).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašo matyti, kad E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: (duomenys neskelbtini) (b. l. 14, 15).

Iš Šilalės rajono notarų biuro notarės V. S. 2019 m. sausio 1 d. pažymos Nr. B-05.20 matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Šilalės rajono notarų biuras negavo pareiškimo dėl mirusiosios palikimo priėmimo, paveldėjimo byla dėl mirusiosios turto notarų biure nėra užvesta, palikimo priėmimo faktas Testamentų registre nėra registruotas (b. l. 10).

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad po E. D. mirties likusį palikimą S. D. priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti likusį turtą. Todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl E. D. turto paveldėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mamos E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl E. D. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė