- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-09
- Bylos Nr.
- 1S-31-397/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Gytis Večerskas, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- G. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. J. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisijos) 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimą taikyti G. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. J. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį subendrinta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 12 metų laisvės atėmimo. Bausmės pabaiga – 2019 m. balandžio 27 d.
2. Komisija 2018 m. lapkričio 15 d. priėmė nutarimą Nr. 81/04-749 taikyti nuteistajam G. J. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.
3. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje sprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog būdamas laisvėje nuteistasis nedarys naujų nusikaltimų, todėl atsisakė tvirtinti šį nutarimą.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis G. J. skunde Kauno apygardos teismui prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis teigia, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo iki 67 metų balų, ir nors ji vidutinė, tačiau likusi bausmės dalis – tik 5 mėnesiai. Pažymi, jog jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą. Jo pasiruošimą gyventi laisvėje rodo tai, kad jau ilgą laiką neturi drausminių nuobaudų, skatintas už dalyvavimą įvairiose programose, pervestas į lengvąją grupę. Taip pat nurodo, jog atliktos ir neatliktos bausmės santykis kaip ir padarytų nusikalstamų veikų sunkumas nėra esminiai kriterijai sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.
4.2. Skundo autorius taip pat nurodo, jog tol, kol asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, hipotetiškai visada galima įžvelgti įvairių grėsmių dėl nuteistojo elgesio laisvėje, tačiau tokiu atveju netektų prasmės lygtinis paleidimas. Pažymi, jog pats lygtinis paleidimas leidžia tikėtis, kad asmuo pasitaisys, nes užtikrinama tinkamo elgesio kontrolė, o, pažeidus probacijos sąlygas, asmuo gali būti grąžinamas į pataisos namus atlikti likusią bausmę.
4.3. Nuteistojo vertinimu, jo elgesį charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos, taip pat byloja apie jo atsakingumą bei motyvaciją keistis ir leidžia vienareikšmiškai pozityviai vertinti skundo autoriaus elgesį pataisos įstaigoje. Todėl, teismui atmetus Komisijos nutarimą, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principai.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo G. J. skundas atmestinas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, formaliai leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau byloje nenustatytas materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priskiriamas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (67 balai), o jos sumažėjimas 14 balų per du metus (2016 m. liepos 5 d. buvo 81 balas) neleidžia teigti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
9. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
10. Šiuo atveju abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia nuteistajam jam ir po didesnės bausmės dalies atlikimo nustatytų kriminogeninių veiksnių – lėšų tvarkymo ir pajamų; gyvenimo stiliaus ir draugų; mąstymo ir elgesio, nuostatų įtaka jo elgesiui.
11. Nors nuteistasis ypatingai akcentuoja jo elgesį pataisos įstaigoje teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o būtent paskatinimus ir galiojančių nuobaudų neturėjimą, socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau pažymėtina, jog kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turi būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių, todėl nuteistojo nurodytos aplinkybės savaime nesąlygoja pagrindo manyti, kad asmuo jau gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip jau minėta, būtinas pagrindas išvadai, kad asmeniu galima jau pasitikėti ir tikėtis, kad jis būdamas lygtinai paleistas nebedarys naujų nusikaltimų ir gyvenimo tikslų stengsis siekti tik teisėtomis priemonėmis.
12. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, sutiktina su teismo išvada, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistojo nuostatose, elgesyje yra akivaizdūs, aiškūs pokyčiai, rodantys akivaizdžią pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, o kartu ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turės gyvenamąją vietą laisvėje, vis dėl to neigiamai nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje bei jo nuostatas, gyvenimo stilių, mąstymą ir elgesį charakterizuojančios aplinkybės savo neigiama reikšme sprendžiant dėl lygtinio paleidimo persveria anksčiau nurodytas aplinkybes. Nuteistasis bausmės atlikimo metu yra 6 kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus ir baustas drausminėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už šiurkščius pažeidimus – alkoholio, narkotikų vartojimą. Nors nuobaudos nebegaliojančios, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, nes rodo nuteistojo neigiamas nuostatas bei požiūrį į taikomus draudimus, įpareigojimus, kurie lygtinio paleidimo metu neišvengiami. Be to, pažymėtina ir tai, jog G. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, todėl elgesio pataisos namuose pasekmės jam neabejotinai yra žinomos, tačiau tai nepaskatino jo elgtis pavyzdingai.
13. Vis dar aktualiais kriminogeniniais veiksniais išlieka nuteistojo mąstymas ir elgesys, nuostatos. Nerimą kelia ir gyvenimo stilius bei draugai. Socialinio tyrimo išvadoje apibūdinant nuteistojo mąstymą ir elgesį nurodoma, jog asmuo dalyvavo elgesio korekcijos programoje, kurios metu atsakingai analizavo savo nusikalstamą elgesį, siekė sustiprinti teigiamą požiūrį į visuomenėje pripažintą vertybių sistemą, turi tvirtą nuomonę ir linkęs plėsti savo požiūrį. Nepaisant to, konstatuojama, jog tik iš dalies geba identifikuoti veiksnius, susijusius su nusikalstamu elgesiu. Be to, nuteistasis pripažįsta, jog sunku atsiskirti nuo blogos reputacijos buvusių pažįstamų, jam ir dabar svarbi jų nuomonė. Vertinant nuteistojo nuostatas, socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, jog nuteistasis praeityje turėjo nuostatas, remiančias bendrą nusikalstamumą. Šiuo metu požiūris yra pakitęs, tačiau taip pat nurodoma, jog tarp to, ką nuteistasis vertina kaip problemą, susijusią su jo nusikalstamu elgesiu, ir to, kaip supranta pats prisidėjęs prie problemos sprendimo, yra prieštaravimų.
14. Taip pat svarbią reikšmę mažinant pakartotinį nusikalstamą elgesį turi ir realus, faktinis nuteistojo požiūris į darbą. Būtent įsidarbinimas socialinio tyrimo išvadoje nurodomas kaip viena iš rekomenduojamų probacijos sąlygų, nes būtent gebėjimas užsitikrinti pragyvenimo šaltinį yra vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių. Darbas ne tik padėtų užsitikrinti stabilias pajamas, tačiau ir padidintų galimybę turėti nuolatinį užsiėmimą. Tačiau nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje šiuo aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis pateikęs pažymą, kad laisvėje turėtų darbą, nerodo akivaizdžios pažangos, nerodo motyvacijos parodyti, jog jis geba dirbti ir galėtų tą darbą išlaikyti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog yra realus pagrindas išvadai, kad gyvendamas laisvėje nuteistasis visus pinigus ar didžiąją jų dalį gaudavo darydamas nusikaltimus. Nuteistasis turi neapmokėtų skolų ir baudų, tačiau savanoriškai pinigų nedengia ir yra maža tikimybė, kad jas kada nors apmokės. Bausmės atlimo metu G. J. neturi pajamų šaltinio, priklauso nuo draugų (šeimos) paramos. Duomenų, kad dirbtų ar būtų pareiškęs norą įsidarbinti pataisos namuose, aukštesnės instancijos teismui nepateikta. Priešingai, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu reiškė abejones dėl poreikio dirbti įkalinimo įstaigoje, atlyginimo dydžio ir darbo sąlygų. Visa tai kelia pagrįstų abejonių, kad ketinimai įsidarbinti laisvėje yra realūs.
15. Pažymėtina, jog nusikalstamo elgesio rizika vis dar vertinama kaip vidutinė. Net 42 iš 67 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų yra dinaminiai, kintantys, t. y. priklausantys vien tik nuo nuteistojo pastangų, todėl nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą 14 balų per du metus negalima vertinti kaip akivaizdžią pažangą.
16. Skunde apelianto minimos aplinkybės dėl veikų pavojingumo, atliktos ir neatliktos bausmės santykio, kuris tiesiogiai susijęs su teisingumo ir proporcingumo principo užtikrinimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, yra svarbios tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, ir sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinamos kitų aptartų duomenų kontekste. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, jam kartą buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau akivaizdu tai neužtikrino sėkmingos integracijos į visuomenę, nepakeitė nuteistojo nuostatų ir požiūrio į visuotinai priimtinas elgesio taisykles. Tai svarbios aplinkybės, rodančios asmens požiūrį į nusikalstamas veikas bei jam taikytas poveikio priemones, todėl teismas pagrįstai į jas atsižvelgė spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.
17. Apibendrinant konstatuojama, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurias pagal įstatymą jam privalu įvertinti sprendžiant dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo. Teismo išvados paremtos faktiniais duomenimis, todėl skundo argumentai dėl pažeistų teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principų atmetami kaip nepagrįsti. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nuteistojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo ją naikinti, todėl skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo G. J. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.