- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-29
- Bylos Nr.
- 2-6899-641/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05763-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Milvydaitė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Zigmas Šatas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas ir jo atstovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą nuo 2013-08-12, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Nurodo, kad pareiškėjo tėvai būdami santuokoje 1961-1966 m. laikotarpiu pastatė pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1996-12-16 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įgiję nuosavybės teisę į šiuo adresu esantį žemės sklypą. Pareiškėjo tėvai nuo santuokos sudarymo 1953 m., visada gyveno kartu, jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą valdė bendrai, o mirus tėvui pareiškėjo mama šį turtą valdė kaip savo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas tinkamai, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštarauja. Byla nagrinėtina suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities VMI atstovui nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Nagrinėjamos bylos atveju palikėjas A. V. nebuvo sudaręs testamento, taigi pareiškėjo mama A. V. buvo įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.20 straipsnis).
Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.
Iš pareiškėjo, liudytojos O. K. paaiškinimų, kitų byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad po pareiškėjo tėvo A. V. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjo mama faktiškai pradėdama valdyti priėmė visą turtą: bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą butą, kurį nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. prižiūrėjo, ir namų apyvokos daiktus, t. y. ji nuo pat mirties momento faktiškai valdė mirusio vyro A. V. turtą ir rūpinosi juo kaip savo turtu.
Iš santuokos liudijimo kopijos matyti, jog pareiškėjo mamos ir palikėjo santuoka buvo sudaryta 1953-07-26 (4 b.l.). Iš mirties liudijimo kopijos matyti, jog A. V. mirė (duomenys neskelbtini) (3 b.l.). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog A. V. vardu nuosavybės teise yra registruotas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 0,1376 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis tuo pačiu adresu (7-8, 9-10 b.l.). Iš Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notarų biuro notarės V. J. – B. pranešimo matyti, jog po A. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pareiškėjas V. V. (15 b.l.). Ginčo dėl palikimo nėra, be palikėjo į palikimą niekas nepretenduoja. Kaip paaiškino pareiškėjas, jo atstovas, liudytoja O. K., pareiškėjo mama priėmė visą vyro turtą po jo mirties, toliau jame gyveno, t.y. pradėjo faktiškai valdyti savo ir mirusiojo sutuoktinio nuosavybės teisės dalį. Tai patvirtina pridedami rašytiniai dokumentai, kurie patvirtina, kad nuo 1966-10-12 pareiškėjo mama, o nuo 1971-11-16 palikėjas (pareiškėjo tėvas) buvo deklaruoti nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) (11-12 b.l.). Laikotarpiu nuo 2013-08-12 pareiškėjo mama gyveno minėtame name, t.y. pareiškėjo mama faktiškai valdė mirusio vyro turto dalį ir rūpinasi kaip savo turtu, po vyro mirties perėmė visus jo asmeninius ir namų apyvokos daiktus. Kitų paveldėtojų nėra. CK 5.51 str. 1 d. nustatyta, jog įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl, laikytina, kad pareiškėjo mama priėmė visą vyro A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai jį valdydama ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (10 litų) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 str. 5 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445 - 448 str., teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo mama A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydama priėmė visą vyro A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.