Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Kęstutis Gudynas, sekretoriaujant Dianai Stimbitytei, dalyvaujant pareiškėjui A. J., jo atstovui advokatui A. S., Marijampolės regiono AAD Kalvarijos agentūros atstovui I. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m.balandžio 28 d. d. Marijampolės reg.AAD Kalvarijos agentūros (toliau -Institucija) vyresniojo aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimui pareiškėjui už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 78 str. ld. padarymą paskirta administracinė nuobauda- 150Lt. bauda ir konstatuota 5440 Lt. žala gamtai.

Teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nuobauda paskirta už tai, kad jis 2010 m.kovo 26 d. Kalvarijoje, Sodų gatvėje, prie namo Nr.6 bendrojo naudojimo teritorijoje, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjovė 5 geros būklės liepas, kurių bendras kelmų skersmuo 154 centimetrai. Tuo pažeidė 2008 m.kovo 12 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr.206 patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.7 punkto reikalavimus

Pareiškėjas skundu prašė panaikinti priimtą nutarimą, savo kaltės nepripažino. Paaiškino teisme, kad liepas su kaimynu apgenėjo, kadangi jų šakos siekė elektros laidus ir galėjo įvykti avarija. Kaimynė telefonu buvo skambinusi į komunalines tarnybas kad nugenėtų medžius, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi. Tada patys, nusižiūrėję kaip darydavo ir kitos tarnybos, medžius apgenėjo. Mano, kad veikė esant būtinajam reikalingumui, kadangi šakos kėlė pavojų gyventojams, kadangi rėmėsi į elektros laidus.Teisme pareiškėjas ir jo atstovas sutiko su tuo, kad medžių genėjimui reikalingas specialus leidimas, kurio jis neturėjo. Taip pat nurodė, kad paskaičiuota žala gamtai per didelė, kadangi gyvybinės medžių funkcijos nebuvo pažeistos, medžiai sužaliavo, todėl dvigubinti žalos dydį nebuvo pagrindo.

Institucijos, priėmusios ginčijamą nutarimą, atstovas prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad nupjauti medžių kamienai, šakų neliko, todėl genėjimu tai nepavadinsi. Tam reikalingas specialus leidimas, kurio pareiškėjas neturėjo. Žala apskaičiuota vadovaujantis Aplinkos ministro patvirtinta nuostolių gamtai, padarytų sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo metodika bei želdinių atkuriamosios vertės įkainiais.

Skundas netenkintinas.

Administracinė atsakomybė už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 78 str.ld. padarymą atsiranda tuomet, kai savavališkai žalojami arba naikinami (vienas iš požymių-kirtimas) medžiai, krūmai, žaliosios vejos, gėlynai ne miško žemėje ir esančios miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių bendrojo naudojimo vietose, ruožuose išilgai automobilių kelių ir geležinkelių, vandens telkinių, pakrančių apsauginėse juostose ar zonose bei vietose, saugomose pagal specialius sprendimus.

Vyriausybės 2008 m.kovo 12 d.nutarimu Nr.206 patvirtintų kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems sąrašo 3.7 punkte numatyta, kad tokiems priskiriami medžiai, augantys miestų, miestelių bendro naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose. LR Aplinkos ministro 2008 m.sausio 31 d. įsakymu Nr.Dl-87 Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo patvirtinto tvarkos aprašo 9 punkte nurodyta, kad saugomų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas tokio leidimo neturėjo. Institucija, priimdama ginčijamą nutarimą, pagrįstai traktavo, kad nugenėtos liepos yra saugotini medžiai, kadangi augo miesto bendro naudojimo teritorijoje. Teisme pats pareiškėjas sutiko su tuo, kad buvo reikalingas specialaus leidimas. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjo veiksmai pagal ATPK 78 str. 1 d.kvalifikuoti teisingai.Aplinkos ministro 2008 m.sausio 18 d.įsakymu Nr.Dl-45„ Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės" uždraudė tokius medžių genėjimus, kai yra nupjaunamos lajos, bet kokiame aukštyje paliekant besakius kamienus, ar taikomas nupjaustymo būdas, kuomet nupjaunamos storosios (skeletinės) šakos, paliekant nuo stiebo išsišovusius kelmelius-stagarus. Iš byloje esančių fotonuotraukų (b.1.21) ir medžių apmatavimo duomenų (b.1.14) matyti, kad būtent tokį neleistiną genėjimo būdą pareiškėjas ir pritaikė. Tai leidžia teigti, kad medžiai buvo sužaloti ir tai yra administracinę veiką kvalifikuojantis požymis.

Nėra pagrįstas pareiškėjo ir jo atstovo tvirtinimas, kad administracinė veika buvo padaryta esant būtinojo reikalingumo sąlygomis ir tai pašalina pareiškėjo administracinę atsakomybę. ATPK 17 straipsnyje būtinojo reikalingumo būklė apibudinama siekiu pašalinti pavojų, gresiantį valstybiniai ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitoms priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad buvo reali grėsmė nurodytoms įstatymo saugomos vertybėms, pareiškėjas teismo metu nenurodė, kuo pasireiškė ir kokia grėsmė kilo, ji buvo hipotetinė, todėl šios aplinkybės, šalinančios administracinę atsakomybę, nėra.

Administracinio teisės pažeidimo nutarimas priimtas tam įgalioto pareigūno, nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo pagrindų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, teisingai įvertinus padaryto pažeidimo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę.

Pareiškėjo keliamas motyvas dėl priskaičiuotos žalos gamtai dydžio nepagrįstumo kaip ginčijamo nutarimo neteisėtumo įrodymas, šioje byloje nenagrinėtinas. Ginčijamu nutarimu Institucija tik nurodė žalos gamtai dydį ir laikytina pasiūlymu gera valia sumokėti nurodytą žalą. Šioje situacijoje taikytinos ATPK 37 str. 2d. nuostatos ir administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo klausimas bus sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, panaikinti 2010 m. balandžio 28 d. ginčijamą nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutarimą palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo momento gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.