Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovams J. M. ir E. G., atsakovui A. K., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams S. P. ir R. J.,

nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui A. K. dėl įpareigojimo sutvarkyti sklypą arba leidimo sutvarkyti žemės sklypą atsakovo lėšomis, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl ginčo esmės.

20. 2016 m. rugpjūčio 31 d. teismo nutarimu A. K. taikyta administracinė atsakomybė dėl to, kad jis neįvykdė duoto privalomojo nurodymo bei pakartotinio privalomojo nurodymo, kuriais jam buvo nurodyta pašalinti valstybinėje žemėje sukauptas atliekas perduodant jas atliekų tvarkytojams, esančias prie gyvenamosios namų valdos (duomenys neskelbtini) (pateiktos fotonuotraukos) (I t. b. l. 112 – 116, 117 – 119, 120 – 121). 2016 m. rugpjūčio 8 d. paaiškinime A. K. paaiškino, jog aplinkos tvarkymui neturi laiko, nes reikia užsidirbti pinigų skoloms ir baudoms mokėti (I t., b. l. 116).

22. 2018 m. rusėjo 21 d. teismo nutarimu A. K. taikyta administracinė atsakomybė dėl to, kad jis neįvykdė duoto pakartotinio privalomojo nurodymo, kuriuo jam buvo nurodyta pašalinti valstybinėje žemėje, ties privačia namų valda, esančia (duomenys neskelbtini), sukauptas nepavojingas atliekas ir perduoti atliekų tvarkymo įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti atliekas, pateikiant tai įrodančius dokumentus (pateiktos fotonuotraukos) (I t., b. l. 123 – 135). 2018 m. lapkričio 12 d. paaiškinime A. K. paaiškino, jog nespėjo laiku susitvarkyti dėl pablogėjusios sveikatos (anksčiau paaiškino, kad naudoti daiktai nėra atliekos) (I t., b. l. 136).

23. 2019 m. sausio 9 d. teismo nutarimu A. K. taikyta administracinė atsakomybė dėl to, kad jis neįvykdė duoto pakartotinio privalomojo nurodymo, kuriuo jam buvo nurodyta pašalinti valstybinėje žemėje, ties privačia namų valda, esančia (duomenys neskelbtini), sukauptas nepavojingas atliekas ir perduoti atliekų tvarkymo įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti atliekas, pateikiant tai įrodančius dokumentus (pateiktos fotonuotraukos) (I t., b. l. 137 – 142). 2019 m. sausio 23 d. paaiškinime A. K. paaiškino, jog privalomojo nurodymo neįvykdė dėl prastos sveikatos, serga bronchine astma (anksčiau paaiškino, kad užsiima individualia veikla ir rūšiuoja daiktus) (I t., b. l. 143).

24. 2019 m. vasario 20 d. teismo nutarimu A. K. taikyta administracinė atsakomybė dėl to, kad jis neįvykdė duoto pakartotinio privalomojo nurodymo, kuriuo atsakovui buvo nurodyta pašalinti valstybinėje žemėje, ties privačia namų valda, esančia (duomenys neskelbtini), sukauptas nepavojingas atliekas ir perduoti atliekų tvarkymo įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti atliekas, pateikiant tai įrodančius dokumentus (pateiktos fotonuotraukos). Pažymėta, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, A. K. sistemingai nevykdo aplinkos apsaugos reikalavimų, reikiamų išvadų, kad pasitaisyti nedaro (I t., b. l. 144 – 155).

25. 2020 m. birželio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje A. K. taikyta administracinė atsakomybė dėl to, kad jis neįvykdė 2019-10-09 duoto pakartotinio privalomojo nurodymo, kuriuo jam buvo nurodyta nutraukti nepavojingų atliekų surinkimą ir kaupimą valstybinėje žemėje bei pašalinti nepavojingas atliekas esančias valstybinėje žemėje, ties privačia namų valda, esančia (duomenys neskelbtini) (pateiktos fotonuotraukos) (I t., b. l. 156 – 161, 163 – 173). 2020 m. kovo 5 d. paaiškinime A. K. paaiškino, jog vykdo privalomąjį nurodymą, tik visko susitvarkyti nespėja, nes randa vis naujų atliekų, kurias perpardavęs gauna pajamų (I t., b. l. 162).

28. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog dėl A. K. vykdomos veiklos į Šiaulių rajono savivaldybės administraciją kreipėsi (duomenys neskelbtini)ės gyventojai ir prašė imtis veiksmų. Todėl pagrįstai Šiaulių rajono savivaldybės administracija gindama viešąjį interesą ir veikdama kaip viešasis juridinis asmuo Šiaulių rajono nuolatinių gyventojų bendruomenės naudai kreipėsi į teismą dėl atsakovo A. K. įpareigojimo sutvarkyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), arba leidimo sutvarkyti minėtą žemės sklypą ieškovės lėšomis (CPK 5, 49 straipsniai). Pažymėtina, jog apsauginiu teisių gynimo būdu ieškovė siekia ne tik apsaugoti viešąjį interesą nuo teisių pažeidimo, pašalinti ne tik teisę pažeidžiančius veiksmus, bet ir tokių veiksmų rezultatus, šaltinius, galinčius būti pagrindu vėl pažeisti aplinkosaugos ir valstybinės teises bei gyventojų teises į saugią, švarią ir sveiką aplinką.

29. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje) nėra suformuotas, todėl teismas nesutinka su atsakovo argumentu, jog jo naudojamą žemės sklypą sudaro valstybinė žemė ir atskirta privati namų valda. Nesant atsakovui nuosavybės teise suformuoto žemės sklypo, visas jo naudojamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini)g. sankirtoje) vertintinas kaip valstybinė žemė. Todėl valstybinėje žemėje atsakovas turi tvarkytis pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Aplinkybė, kad valstybinės žemės sklypas nustatyta tvarka nebuvo suformuotas ir įregistruotas nelemia jokių privilegijų asmeniui, kuris tokiu sklypu naudojasi.

36. Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ATĮ) 23 straipsnį, asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. ATĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo dalis (ATĮ 10 straipsnis). ATĮ 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta atliekų sąvoka, jog atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.

37. Atsakovas pažymėjo, kad didžioji dalis daiktų ir ieškovės vadinamų atliekų turi savo vertę (metalo laužas, šaldytuvai, buitinė technika ir kt.), šie daiktai gali būti realizuoti, gaunant už juos pinigines lėšas. Teismas su šiais atsakovo argumentais sutinka iš dalies.

38. ATĮ 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad atliekų surinkimas – atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir (ar) parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius. ATĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (galiojanti suvestinė redakcija) 50 p. nurodyta, kad atliekų apdorojimas apima atliekų naudojimą ir (ar) šalinimą, įskaitant atliekų paruošimą naudoti ir (ar) šalinti, pvz., ardymą, išmontavimą, smulkinimą, suspaudimą, granuliavimą, džiovinimą, supjaustymą, kondicionavimą, atskyrimą, maišymą ir kt.

39. ATĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias - ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus. Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259, 1 priedo 3.1 p., 2 priedo 4 priedėlyje numatyta, kad atliekų apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymui reikalingas leidimas. ATĮ 52 p. nustatyta, kad atliekų apdorojimo veikla gali verstis įmonė, atitinkanti ATĮ atliekas apdorojančioms įmonėms nustatytus reikalavimus, kurią registro nuostatuose ir registro tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka Aplinkos apsaugos agentūra yra užregistravusi registre.

40. Sutiktina su atsakovu, jog jo nurodyti daiktai galimai turi vertę, tačiau pažymėtina, jog atsakovui nėra ribojama teisė verstis individualia veikla, įvykdžius ATĮ numatytus reikalavimus. Surinkęs atliekas, atsakovas jas valstybinėje žemėje laiko ir rūšiuoja, t. y. vykdo atliekų surinkimo ir apdorojimo veiklą neturėdamas Taršos leidimo, neužsiregistravęs nustatyta tvarka Atliekų tvarkytojų valstybės registre, ką pripažino ir teismo posėdžio metu. Todėl teismas vertina, jog jis neteisėtai surenka, laiko ir apdoroja atliekas.

41. Nereikia būti specialų išsilavinimą turinčiu specialistu, kad įvertinti šių atliekų laikymo situaciją ir būklę, nes akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini), sklype ir už sklypo ribos iki pat kelio yra sukaupti dideli kiekiai įvairių atliekų: įvairūs namų apyvokos daiktai, statybinės atliekos, buitinės technikos detalės, lentos, metalo laužas, techniškai netvarkingos, senos transporto priemonės ir jų dalys (kėbulai, varikliai), didelis kiekis padangų, priekabos, taros su neaiškios kilmės skysčiu ir kitos aplinką teršiančios šiukšlės, o senos ir nenaudojamos transporto priemonės paliktos ant važiuojamosios dalies, todėl trukdo pravažiuoti kitiems eismo dalyviams, taip pat neigiamai veikia čia gyvenančius gyventojus, gadina vaizdą, mažina turto vertę bei blogina gyvenimo kokybę. Nėra atmestina galimybė, kad į atliekų laikymo teritoriją gali patekti ugnies kibirkštis ir pan., dėl ko gali kilti gaisras ir kt. nenumatyti neigiami padariniai, pvz. iš talpų išsipilti laikomi tepalai.

42. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymo Nr. D1-710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ taisyklių (toliau –Taisyklės) eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos. Visos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės turi būti nugabentos tik į apdorojimo įmonę, atitinkančią Taisyklėse nustatytus reikalavimus. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimas ir apdorojimas turi būti vykdomas negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse, produkcijos pramonės perdirbimo įmonėse), sandėliavimo paskirties pastatuose, kitos (fermų, ūkio) paskirties pastatuose.

43. Taisyklių 7.2 p. nustatyta, kad eksploatuoti netinkama transporto priemonė - transporto priemonė, priskiriama atliekoms, apibrėžtoms įstatyme. ATĮ 2 straipsnio 65 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė – bet kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji vieta vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais. Taisyklių 2 priede nustatyti kriterijai, pagal kuriuos transporto priemonė priskiriama atliekoms. ATĮ 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atliekos, kaip jau minėta aukščiau, – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.

44. Pagal pateiktas fotonuotraukas, ieškovės, trečiojo asmens atstovų paaiškinimus, atsakovo laikomos ir neeksploatuojamos transporto priemonės yra iš esmės išardytos – kai kurios be transporto registracijos numerių, kai kurios be ratų, durų, sparnų, stiklų, žibintų, stogo ir pan., todėl sutiktina su bylos šalių vertinimu, jog jos atitinka ATĮ pateiktą transporto priemonių apibrėžimą ir teismo vertintinos kaip atliekos ATĮ 2 straipsnio 6 dalies, Taisyklių 2 priedo 3 ir 7 punktų prasme.

45. Be to nustatyta, jog atsakovas žemės sklype laiko ir pavojingos atliekas. Nors atsakovas pripažino, jog pavojingomis atliekomis gali būti tik tepalai, tačiau pagal fotonuotraukas užfiksuota, jog žemės sklype laikomos ir tepalais užterštos talpos, kiti atsakovo surinkti neaiškios kilmės skysčiai talpose, skysčiai iš transporto priemonių, panaudotos padangos ir pan., kurios sudaro atskiras pavojingų atliekų rūšis.

46. Fotonuotraukos pagrindžia trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimus, jog šios pavojingos atliekos yra laikomos ant žvyro/smėlio dangos, neužtikrinant pavojingomis atliekomis laikomų skysčių nepatekimo į dirvožemį, gruntinius vandenis ir kt. Nesilaikoma Taisyklių 17, 18, 19 p. reikalavimų įrengti atskiras tokių priemonių priėmimo ir laikymo, išmontavimo, skirtingų šioje veikloje susidarančių atliekų laikymo zonas, transporto priemonių demontavimas lauke ir kt.

47. Teismas konstatuoja, jog atsakovo vykdoma veikla nesilaikant ir teisės aktuose nustatytų aplinkosauginių reikalavimų neabejotinai sukelia neigiamą poveikį gamtai, tiek visuomenės sveikatai ir neigiamai veikia čia gyvenančius gyventojus, gadina kraštovaizdį, mažina turimo turto vertę, trukdo pravažiavimui gatve bei blogina gyvenimo kokybę. Nekyla abejonių, jog atsakovo naudojamame valstybės žemės sklype laikomos atliekos, pavojingos atliekos ir kitos medžiagos ar daiktai kelia grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai. Atliekoms nėra saugyklų, pašiūrių ir akivaizdu, kad jos laikomos nesilaikant įstatymų nustatytų atstumų nuo gretimų žemės sklypų ir atskiriant laikomas atliekas pagal jų pavojingumą ir rūšį.

48. Trečiojo asmens atstovai teismo posėdžio metu prašė teismo pripažinti A. K. veiklą neteisėta ir jam uždrausti verstis šia veikla, nes jis neturi leidimo atliekų surinkimui ir apdorojimui.

49. Trečiasis asmuo byloje ieškovės yra įtrauktas kaip nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, o ieškovė ieškinio reikalavimuose nenurodė reikalavimo atsakovui uždrausti verstis tam tikra veikla. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad atsakovas nesilaiko aukščiau išdėstytų Lietuvos Respublikos įstatymų bei poįstatyminių aktų reikalavimų, todėl papildomas teismo nurodymas uždrausti tai kas yra draudžiama įstatymų bei poįstatyminių aktų manytina, yra perteklinis šiuo konkrečiu atveju netenkinamas, kad neperžengti ieškovės pareikštų byloje reikalavimų ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog toks reikalavimas nebuvo išdėstytas ir procesiniuose dokumentuos (atsiliepime ir papildomuose rašytiniuose įrodymuose).

50. Jeigu ūkio subjektas nevykdo veiksmų, kuriais jis turėtų pašalinti daromą žalą aplinkai, įstatymas numato, kad aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija bet kuriuo momentu turi teisę ir pareigą pati imtis būtinų prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių. Tais atvejais, kuomet asmuo nevykdo pakartotinai duoto privalomojo nurodymo dėl to paties aplinkos apsaugą reglamentuojančio įstatymo ar kito teisės akto pažeidimo pašalinimo, atsiranda pagrindas vykdomą veiklą stabdyti ir toks veiklos sustabdymas yra savarankiška įstatymo numatyta sankcija pažeidėjui tuo atveju, kai privalomieji nurodymai nevykdomi (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės 25 straipsnis).

51. Nesutiktina su atsakovo argumentais, jog ieškovė nenurodė teisės normų, pagal kurias neįvykdžius įpareigojimo per nustatytą terminą, prašoma suteikti ieškovei leidimą pašalinti atliekas, nenaudojamas pavojingas medžiagas ir kitas medžiagas ar daiktus. CPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Pažymėtina, jog ir ieškovei nenurodžius teisės normų, teismo pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, bei ginčo teisiniams santykiams tinkamai pritaikyti atitinkamas teisės normas. Todėl atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

52. Atsakovas mano, jog leidimas paimti nuosavybę ir reikalavimas atlyginti jo nuosavybės teise valdomų daiktų išvežimo išlaidas pažeistų įstatymo saugomas nuosavybės teises bei šalių interesų pusiausvyros principus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, nuosavybė yra neliečiama, tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, jog A. K. yra ne kartą baustas dėl vykdomos veiklos (Šiaulių rajono savivaldybės teritorijų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimų, nevykdymo privalomųjų nurodymų dėl pašalinimo valstybinėje žemėje sukauptų atliekų, perduodant jas atliekų tvarkytojams ir kt.), todėl turėjo suprasti, kad jo vykdoma priešinga teisei veikla ir kaupiama galimai vertinga nuosavybė daro žalą aplinkai ir visuomenės interesams. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalies, 4.37 straipsnio nuostatas, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisęs objektą ir juo disponuoti. Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais nuosavybė teisė gali būti apribota įstatymu ar teismo sprendimu (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai nurodė ieškovė, kad savininkas, valdydamas ir naudodamas savo nuosavybę, negali pažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Todėl tenkinant ieškovės ieškinį nebus pažeistas įstatymo saugomi nuosavybės teisės ir šalių interesų pusiausvyros principas.

53. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, nes nustatyta, kad siekiant apginti viešąjį interesą yra pagrindas įpareigoti atsakovą A. K. per nustatytą terminą savo lėšomis pašalinti atliekas, nenaudojamas pavojingas ir kitas medžiagas ar daiktus iš valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), arba leisti sutvarkyti minėtą žemės sklypą ieškovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos lėšomis. Tuo ieškovės ieškinį teismas tenkina visoje apimtyje (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl termino įpareigojimui įvykdyti.

54. Atsakovas nurodė, kad daiktus pradėjo kaupti 2014 – 2015 m. ir neturi techninių bei finansinių galimybių per 1 mėnesio terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo sutvarkyti laikomo atliekų kiekio, tačiau šio teiginio nepagrindė įrodymais. Atsižvelgiant į tai, jog teismui pateikti duomenys apie 2021 m. birželio – liepos mėn. atsakovo pristatyto metalo ir atliekų kiekius ir siekiant geriausių atsakovo, visuomenės (bendruomenės/kaimynų), gamtos apsaugos ir valstybės dėl naudojamo žemės sklypo interesų bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad dviejų mėnesių terminas įpareigojimui įvykdyti yra pakankamas. Tuo atsakovo prašymas dėl ilgesnio termino skyrimo įpareigojimui įvykdyti tenkintinas iš dalies – dviem mėnesiams. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas ir pats sutiko susitvarkyti, o iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir priverstinio vykdymo turi 30 dienų, taigi jis šiltuoju metų laikotarpiu turi dar vieną mėnesį geranoriškai įvykdyti teismo sprendimu paskirtą įpareigojimą.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai.

55. Nors atsakovui nustatytas ilgesnis laikotarpis ginčo reikalavimui įvykdyti, teismo vertinimu, ieškovės ieškinys tenkintas visiškai. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo teikiant ieškinį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu). Atsakovui prašant ir atsižvelgiant į tai, jog ieškovė gindama viešąjį interesą pareiškė neturtinio pobūdžio reikalavimą atsakovui, atsakovo procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, jis verčiasi iš vykdomos individualios veiklos, todėl teismas nepriteisia 75,00 Eur dydžio žyminio mokesčio iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1, 3, 4 dalys).

56. Patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovo valstybės naudai nepriteistinos 3,36 Eur sumos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu, nes jos neviršija minimalios (5,00 Eur) valstybei priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovą A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis pašalinti atliekas, nenaudojamas pavojingas ir kitas medžiagas ar daiktus iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jeigu atsakovas A. K. per nustatytą terminą neįvykdys įpareigojimo atlikti minėtus veiksmus pripažinti ieškovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, į.k. (duomenys neskelbtini), teisę (leisti) atlikti minėtus veiksmus pačiai, t. y. suteikti Šiaulių rajono savivaldybės administracijai leidimą pašalinti atliekas, nenaudojamas pavojingas ir kitas medžiagas ar daiktus, esančius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir išieškoti iš atsakovo A. K. patirtas išlaidas.

Nepriteisti iš atsakovo A. K. bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.