- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-22
- Bylos Nr.
- A-525-785-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Stasys Gudynas
- Pareiškėjas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- L. P.
- Atsakovas
- Plungės rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gudyno ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),
dalyvaujant pareiškėjui A. P. ir jo atstovui advokatui K.Motiekai, atsakovo atstovui S. Ž., trečiojo suinteresuotojo asmens L. P. IĮ „Kompiuterinis langas“ atstovams L. P. ir advokatui V.Preikšaičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens L. P. individualios įmonės “Kompiuterinis langas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos “Uosis“ ir A. P. skundą atsakovui Plungės rajono savivaldybės administracijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu esant Savivaldybės įmonei “Plungės būstas“, dėl statybos leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti L. P. individualiai įmonei “Kompiuterinis langas“ išduotą Plungės rajono savivaldybės administracijos 2006 m. gruodžio 28 d. statybos leidimą Nr. 211/NS.
Pareiškėjai nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo L. P. individuali įmonė „Kompiuterinis langas" (toliau - IĮ „Kompiuterinis langas") neturėdamas namų bendraturčių sutikimo ir teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais išduoto statybai leidimo, jų namuose pradėjo statyti naujas orines ryšių linijas, kloti vamzdžius rūsiuose, vedžioti kabelius laiptinėse ir atlikti kitus darbus. Po kreipimosi į kompetentingas institucijas paaiškėjo, kad IĮ „Kompiuterinis langas" minėtus darbus vykdo be tokiai statybai reikalingo statybos leidimo. Pareiškėjai 2007 m. sausio 12 d. sužinojo, kad 2006 m. gruodžio 28 d. Plungės rajono savivaldybės administracija išdavė IĮ “Kompiuterinis langas“ statybos leidimą Nr. 211/NS.
Pareiškėjai teigia, kad statybos leidimas Nr.211/NS išduotas nepagrįstai, nes jo išdavimas grubiai pažeidžia pareiškėjų, kaip butų ir bendrojo naudojimo patalpų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, kadangi Aplinkos ministerijos sekretoriaus 2006 m. spalio 11 rašte Nr.(13-4)-D8-8280 „Dėl orinio ryšių linijų tarp statinių tiesimo" išaiškinta ir nurodyta, jog norint statyti oro ryšio linijas reikia parengti tokio statinio projektą ir gauti statybos leidimą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas", STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas" ir STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas" nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punktas nustato, kad, norėdamas gauti statybos leidimą, statytojas turi pateikti savivaldybės merui (jo įgaliotam savivaldybės administratoriui ar kitam savivaldybės administracijos tarnautojui) statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai rekonstruojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai (20 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pareiškėjai taip pat nurodė, kad Statybos techninio reglamento 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas" IV skyriuje nurodyta privalomųjų projektų dokumentų sudėtis, kurių tarpe yra ir dokumentas dėl statinio bendraturčių sutikimo, kai rekonstruojamas statinys ar jo dalis priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise (IV skyrius 8.3 punktas). Be to, Statybos techninio reglamento 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas" IV skyriuje nurodytos projektavimo sąlygų sąvado išdavimo įstatyminės nuostatos. Pagal šias nuostatas, statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės merui (jo įgaliotam savivaldybės administratoriui ar kitam savivaldybės administracijos tarnautojui) statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai rekonstruojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai (10.3 punktas). Šio akto VII skyriaus 44 punktas nustato reikalavimus, pagal kuriuos daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objekto rekonstravimo projektavimo sąlygose turi būti išvardyti ne tiktai pagrindiniai rekonstravimo darbai, bet taip pat nurodytas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar balsavimo raštu protokolo, kuriuo pritarta šiems darbams, data ir numeris.
Pareiškėjai mano, kad atsakovas išdavė leidimą statybai neturėdamas Plungės miesto GNEB „Uosis" eksploatuojamo A. J. g. 43 – ojo namo Plungės mieste ir A. V. gatvės 9 –ojo namo Plungės mieste gyventojų bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimo jų namuose vykdyti kabelinės ryšių sistemos tinklų statybą. Skundžiamas statybos leidimas išduotas nesilaikant Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių reikalavimų. Statybos leidimo išdavimas be patalpų savininkų sutikimo grubiai pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija prašė pareiškėjų skundą, kaip nepagrįstą, atmesti. Nurodė, kad 2006 m. gruodžio 28 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos išduotas statybos leidimas Nr. 211/NS yra teisėtas, nes išduotas remiantis teisės normose nurodytais dokumentais. Nurodė, kad IĮ „Kompiuterinis langas" įsigijo jau egzistuojantį ryšių tinklą iš UAB „Andernetas", pastarasis jį įrengė prieš keletą metų ir niekas dėl to neprieštaravo. IĮ „Kompiuterinis langas" 2006 m. spalio 24 d. kreipėsi į Plungės rajono savivaldybės administraciją su prašymu projektavimo sąlygoms gauti, o 2006 m. gruodžio 6 d. protokolu Nr. 295 Nuolatinė statybos komisija (toliau – NSK) pritarė IĮ „Kompiuterinis langas" šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo atnaujinimui Plungės mieste. Kito konkurencingo ryšių duomenų perdavimo tinklo infrastruktūros atnaujinimas būtų naudingas visiems gyventojams, nes jie gautų kokybiškesnes bei pigesnes duomenų perdavimo paslaugas nei turi iki šiol. Plungės rajono savivaldybės administracija 2006 m. gruodžio 28 d. išduodama statybos leidimą Nr. 211/NS, atsižvelgė į laisvos konkurencijos principą. Todėl mano, kad 2006 m. gruodžio 28 d. statybos leidimo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. P. individuali įmonė “Kompiuterinis langas“ prašė pareiškėjų skundą, kaip nepagrįstą, atmesti. Nurodė, kad negalima panaikinti viso statybos leidimo, nes leidimas išduotas visam miesto tinklų atnaujinimui. Be to, bendrijos pirmininkė teismo posėdžio metu pripažino, kad yra gautas bendrijos narių sutikimas dėl tinklo diegimo ir pasirašyta sutartis, o dėl (duomenys neskelbtini) namo tinklų diegimo pretenzijas reiškia tik pareiškėjas A. P., nors kiti namo gyventojai tokių pretenzijų nereiškia. Byloje pareikštos pretenzijos yra grindžiamos ne teisiniais argumentais, o konkurencine kova komunikacijų srityje, nes A. P. yra įmonės, teikiančios analogiškas paslaugas, direktorius.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Savivaldybės įmonė “Plungės būstas“ prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes sutikimai yra gauti nustatyta tvarka, gyventojai pasisakė už tinklų plėtrą, o įmonė nesikišo į procesus, kaip buvo renkami sutikimai ir reiškiama gyventojų valia.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 27 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino.
Teismas nurodė, kad, analizuojant išduotą projektavimo sąlygų sąvadą, nustatyta, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos IĮ “Kompiuterinis langas“ 2006 m. gruodžio 1 d. išduotame projektavimo sąlygų sąvade (toliau – Sąvadas) statybos rūšis įvardinta „rekonstrukcija-nauja statyba“, tačiau tai neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 17 dalies ir 18 dalies apibrėžimų, t.y. įstatymas nenumato tokios statybų rūšies. Iš Sąvado ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad vykdoma statyba atitiko Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalies apibrėžimą, t.y. rekonstrukcija. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepimu pripažįsta, jog NSK pritarė IĮ „Kompiuterinis langas" šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo atnaujinimui, o ne naujai statybai.
Teismas pažymėjo, kad CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė: sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Ginčijamas atsakovo leidimas išduotas daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpų rekonstrukcijai, t.y. veiksmams, susijusiems su bendrųjų naudojimo objektų disponavimu ir naudojimu, dėl to išduodant šį leidimą turėjo būti taikomi CK 4.85 straipsnio reikalavimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių pritarimo numatomiems rekonstrukcijos darbams. Analogiškos nuostatos numatytos Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje, 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose.
Teismas nurodė, kad Statybos teisinius santykius reguliuojančiuose teisės aktuose (Statybos įstatyme, STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas", STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas" ir STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas") nustatyta, kad statybos leidimui gauti yra būtinas statinio bendrosios nuosavybės bendratučių sutikimas, tačiau nereglamentuota, kaip toks sutikimas turi būti išreikštas, todėl vertindamas, ar yra bendraturčių sutikimas leidžiamiems rekonstrukcijos darbams, atsakovas turėjo vadovautis CK 4.85 straipsnio nuostatomis, t.y. nustatyti, kad sutikimą davė dauguma visų patalpų savininkų, arba, kad bendrijos įstatuose yra nustatyta kitokia tokio sutikimo priėmimo tvarka ir susirinkimo sprendimas priimtas šios laikantis. GNEB „Uosis“ įstatuose nėra nustatyta kitokia sutikimo priėmimo tvarka, o iki 2006 m. gruodžio 28 d. statybos leidimo Nr. 211/NS išdavimo sutikimas iš GNEB „Uosis“ nebuvo gautas. Kad (duomenys neskelbtini) namo bendrasavininkių valios išreiškimas būtų laikomas tinkamu, sutikimą privalėjo duoti daugiau nei pusė iš name esančių 50 butų 57 savininkų (b.l. 138-142). Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų sutikimą davė tik 23 (duomenys neskelbtini) namo butų savininkai (b.l. 38), o po statybos leidimo išdavimo sutikimą davė dar 4 butų savininkai (b.l. 148). Sutikimai gauti po statybos leidimo išdavimo negali būti pripažįstami gauti teisės aktų nustatyta tvarka ir eliminuoti padarytus pažeidimus, nes statybos leidimo išdavimo momentu šių savininkų sutikimas nebuvo gautas.
Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos 2006 m. gruodžio 28 d. statybos leidimas Nr. 211/NS išduotas nesant tinkamo bendraturčių sutikimo rekonstrukcijos darbams, todėl naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Dėl šios kategorijos administracinių bylų nagrinėjimo yra pasisakyta aprobuotoje teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A14 –05-2005 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Administracinių teismų praktika Nr. 7, Vilnius, 2005, p. 192 – 200), todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 13 straipsniu, šią vienodą administracinių teismų praktiką taikė šioje administracinėje byloje.
Atmesdamas atsakovas ir trečiojo suinteresuotojo asmens argumentus, kad statybos leidimas gali būti naikinamas tik dalyje dėl (duomenys neskelbtini) namo ir (duomenys neskelbtini) namo tinklų rekonstrukcijos, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad statybos leidimas yra vientisas teises suteikiantis ir pareigas nustatantis teisės aktas, todėl jo neteisėtumo konstatavimas bet kuriuo iš pagrindų reiškia jo negaliojimą visa apimtimi kartu su pakeitimais, padarytais po jo išdavimo. Nurodė, kad tokia teisės aiškinimo taisyklė yra suformuota Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2006 12 12 išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A7 – 1698/2006 (Administracinių teismų praktika Nr. 10, Vilnius, 2007, p. 210 – 235).
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. P. individuali įmonė “Kompiuterinis langas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 27 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas išdavė IĮ „Kompiuterinis langas" leidimą rekonstruoti šviesolaidinį duomenų perdavimo tinklą, kadangi iš tikrųjų buvo išduotas leidimas naujai statyti šviesolaidinį duomenų perdavimo tinklą, kurio iki tol Plungės mieste dar nebuvo.
Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teismas taipogi nustatė tikrovės neatitinkančias faktines bylos aplinkybes, kad statybos leidimas IĮ „Kompiuterinis langas" esą buvo išduotas daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpų rekonstrukcijai, nors faktiškai leidimas buvo išduotas šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo, kuris nėra ir niekada nebus daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpomis, statybai.
Panaikindamas statybos leidimą visa apimtimi, savo sprendimą teismas argumentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-12-12 nagrinėjant administracinę bylą Nr. A7-1698/2006 suformuota teisės aiškinimo taisykle, kad leidimas yra vientisas teises suteikiantis ir pareigas nustatantis aktas, todėl jo neteisėtumo konstatavimas bet kuriuo iš pagrindų reiškia jo negaliojimą visa apimtimi kartu su pakeitimais, padarytais po jo išdavimo. Tačiau su tokiais argumentais negalima sutikti, kadangi statybos leidimas nebuvo keičiamas ir buvo išduotas šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo statybai išimtinai statinio projektavimo sąlygų sąvade išvardintiems daugiabučiams namams. Todėl teismas, nustatęs formalų statybos leidimo išdavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, neturėjo teisės naikinti leidimo visa apimtimi, juo daugiau, ABTĮ 88 str. 2 p. numato galimybę panaikinti ir skundžiamo akto dalį.
Statinio projektavimo sąlygų sąvade yra pateiktas visų daugiabučių namų, kuriuose numatyta naujai įrengti šviesolaidinį duomenų perdavimo tinklą, sąrašas, todėl teismas, priėmęs sprendimą panaikinti statybos leidimą ne tik pareiškėjų, bet ir kitų IĮ „Kompiuterinis langas" klientų atžvilgiu, iš esmės pažeidė jų teises ir pareigas, nes neįtraukė jų dalyvauti administracinės bylos procese.
Nors IĮ „Kompiuterinis langas" atstovai teismo posėdyje primygtinai reikalavo įtraukti į bylą dalyvauti trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją, įregistruotą juridinių asmenų registre 2007 m. liepos 17 d., tačiau teismas šį prašymą be pagrindo atmetė ir priėmė sprendimą, turintį įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms.
Atsiliepimas
Pareiškėjai atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjų manymu, pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai nurodyta, jog apeliantas vykdė ne naujos statybos, bet šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo rekonstrukciją. Jo vykdomi darbai turėjo tikslą iš esmės pertvarkyti elektroninių ryšių infrastruktūrą Plungės miesto gyvenamuosiuose namuose. Apeliantas prie namų tvirtino naujas orines ryšių linijas ir įrenginėjo šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklus jau esančiuose kitų įmonių pastatytuose ryšių kabelių (kabelinės televizijos, interneto) kanaluose. Todėl teismas pagrįstai nustatė ir sprendimą motyvavo tuo, jog apelianto vykdomi darbai atitinka LR Statybos įstatymo 2 str. 18 p. apibrėžtai statinio rekonstravimo sąvokai, t.y. kad apelianto vykdomų darbų tikslas buvo iš esmės pertvarkyti statinių bendrąsias inžinierines sistemas keičiant jų tipą bei pralaidumą.
Pareiškėjai nurodo, kad Statybos įstatymas nustato atvejus, kada statybos leidimas netenka galios. Vienas tokių atvejų, kai statybos leidimas netenka galios, yra priimtas teismo sprendimas (18 str. 2 p.). Priešingai negu teigia apeliantas, priimdamas sprendimą dėl statybos leidimo panaikinimo, teismas ABTĮ 88 str. 2 p. nuostatos nepažeidė.
Apelianto nuomone, teismas panaikindamas statybos leidimą esą iš esmės pažeidė kitų jo klientų teises, nes „neįtraukė jų dalyvauti administracinės bylos procese". Tokį teiginį apeliantas grindžia statinio projektavimo sąlygų sąvade pateiktu visų daugiabučių namų sąrašu. Tačiau remtis tokio sąrašo buvimu ir teigti, jog teismas pažeidė jo klientų teises, apeliantas neturi jokio teisinio pagrindo. Apeliantas privalo vadovautis ne vien projektavimo sąlygų sąvade pateiktų namų sąrašu, bet ir imperatyviomis teisės aktų normomis, kurių jis nesilaikė. Plungės rajono savivaldybė ir apeliantas nesilaikė imperatyvių teisės normų reikalavimų ir ne tik skundą padavusių asmenų atžvilgiu. Todėl trečiojo asmens IĮ „Kompiuterinis langas" klientų teises pažeidė ne teismas, bet pats trečiasis asmuo ir statybos leidimą išdavusi Plungės rajono savivaldybės administracija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, esminių procesinės teisės normų pažeidimų, kurie būtų lėmę neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimą, nepadarė.
Ginčo dalyką reglamentuoja LR Statybos įstatymas, LR Civilinis kodeksas bei LR Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 Statybos leidimas (toliau – STR Statybos leidimas).
Byloje duoti šalių paaiškinimai tvirtina, kad ginčo leidimo pagrindu apeliantas dalyje Plungės miesto daugiabučių gyvenamųjų namų vykdė šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo įrengimą, kas užtikrintų didesnes duomenų perdavimo galimybes, lyginant su prieš tai buvusiu laidiniu duomenų perdavimo tinklu. Atsižvelgiant į Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punkte pateiktą definiciją, kad rekonstrukcija be kitų statybos darbų yra ir statinio bendrųjų inžinerinių sistemų pertvarkymas, keičiant jų tipą, pralaidumą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto vykdytus statybos darbus įvertino kaip rekonstrukciją, o ne naują statybą, atitinkamai pagrįstai ginčo leidimui taikė teisės aktų keliamus reikalavimus, numatančius sąlygas išduodant statybos leidimą rekonstrukcijai.
Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto bei 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, statytojas (užsakovas) norėdamas gauti statybos leidimą savivaldybės administratoriui be kitų dokumentų turi pateikti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Analogiškas reikalavimas yra įtvirtintas ir STR Statybos leidimas 15.3 punkte.
Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimai dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. CK 4.85 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, GNEB „Uosis“ įstatuose nėra nustatyta kitokia sutikimo priėmimo tvarka, o iki 2006 m. gruodžio 28 d. statybos leidimo Nr. 211/NS išdavimo GNEB „Uosis“ sutikimas nebuvo gautas. Taip pat pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad nebuvo gautas pakankamas kiekis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų sutikimų, nes šiame name yra 50 butų (b.l. 138-142), todėl pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatas turėjo būti surinkta ne mažiau kaip 26 butų savininkų sutikimai vykdyti rekonstrukciją. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad iki ginčo statybos leidimo išdavimo sutikimą davė tik 23 (duomenys neskelbtini) namo butų savininkai (b.l. 38). Ta faktinė aplinkybė, kad jau po ginčo statybos leidimo išdavimo sutikimą davė dar 4 butų savininkai (b.l. 148), jokios reikšmės bylai neturi, nes pagal Statybos įstatymo 20 ir 23 straipsnių nuostatas visi teisės normų keliami reikalavimai, tame tarpe ir visi reikalingi bendrasavininkių sutikimai, turi būti surinkti ir pateikti atitinkamam savivaldybės administracijos pareigūnui iki išduodant statybos leidimą.
Kadangi nagrinėjamoje byloje iki išduodant statybos leidimą nebuvo įvykdyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto bei 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto, STR Statybos leidimas 15.3 punkto ir LR CK 4.85 straipsnio 1 dalies reikalavimai, konstatuotina, kad ginčo statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai, todėl jis naikintinas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl pagrįstai ginčo statybos leidimą panaikino.
Apelianto argumentai, kad teismas galėjo naikinti tik dalį statybos leidimo, t.y. tik tą dalį, kuri liečia pareiškėjų nuosavybę, atmetamas kaip nepagrįstas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą ir aprobuotą teisės aiškinimo taisyklę (2006 12 12 nutartis administracinėje byloje Nr. A7 – 1698/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 10, Vilnius, 2007, p. 210 – 235), statybos leidimas yra vientisas teises suteikiantis ir pareigas nustatantis teisės aktas, todėl jo neteisėtumo konstatavimas bet kuriuo iš pagrindų reiškia jo negaliojimą visa apimtimi.
Teismas kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas panaikindamas statybos leidimą pažeidė kitų apelianto klientų teises, nes neįtraukė jų dalyvauti administracinės bylos procese. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimu nieko nenusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, todėl nėra pagrindo konstatuoti esant sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Ta aplinkybė, kad apeliantas yra sudaręs eilę elektroninių ryšių įrengimo ir eksploatavimo sutarčių su įvairiomis Plungės miesto gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijomis, savaime nesudaro pagrindo šias bendrijas įtraukti į administracinės bylos procesą.
Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Teismo kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.