Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-04-07 · Civilinė byla Nr. e2S-330-232/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-07
Bylos Nr.
e2S-330-232/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39446-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Pareiškėjas
AIG Europe Limited
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-330-232/2016Teisminio proceso Nr.2-68-3-39446-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.8.2;3.3.2.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (apelianto) AIG Europe Limited (Finland Branch) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo AIG Europe Limited (Finland Branch) prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

Pareiškėjas AIG Europe Limited (Finland Branch) kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas supaprastinto proceso tvarka patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp M. B., D. B., Klaipėdos m. 5-ojo notaro biuro notarės R. K. ir notarės profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudiko AIG Europe Limited (Finland Branch).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė priimti AIG Europe Limited (Finland Branch) prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Teismas vadovaudamasis CPK 580 str. 1 d. sprendė, jog pareiškėjo prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, o yra teismingas apylinkės teismui pagal pareiškėjo buveinės vietą. Nurodė, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog AIG Europe Limited (Finland Branch) buveinės Lietuvoje neturi ir remiantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, pareiškimas paduodamas pagal pareiškėjo atstovo advokatų profesinės bendrijos SGKA Legal buveinės vietą, nesudaro pagrindo pažeisti civilinio proceso įstatyme nurodytų teismingumo taisyklių. Kadangi pareiškėjas prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo padavė Vilniaus apylinkės teismui, pažeisdamas teismingumo taisykles, teismas prašymą atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

Apeliantas (pareiškėjas) AIG Europe Limited (Finland Branch) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015-11-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės t.y. patvirtinti AIG Europe Limited (Finland Branch) prašymu teikiamą 2015-10-27 taikos sutartį, sudarytą tarp M. B., D. B., Klaipėdos m. 5-ojo notarų biuro notarės R. K. ir notarės profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudiko AIG Europe Limited (Finland Branch). Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas prašymo priėmimo klausimą sprendė formaliai t.y. neatsižvelgdamas į tai, kokį potencialų teisminį ginčą yra siekiama išspręsti prašoma patvirtinti taikos sutartimi, ar šalys turėtų realią galimybę tai padaryti užsienio valstybėje t.y. Suomijoje pagal pareiškėjo buveinės vietą bei tokiu būdu pažeisdamas CPK kodekse įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. LR CPK normos, kurių pagrindu taikos sutarties šalys yra kreipiamos į užsienio valstybę, joje neturi jokios teisinės galios ir yra neveikiančios. Atsižvelgiant į tai, kad trys iš keturių taikos sutarties šalių yra Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys asmenys, be to būtent su Lietuva labiausiai yra susiję ir pačios taikos sutarties patvirtinimas, jos sukeliamos ir ateityje galinčios kilti teisinės pasekmės bei jos vykdymas, todėl teismo taikos sutarties tvirtinimo nukreipimas į užsienio valstybės teismą vien dėl to, jog prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo paduoda t.y. atlieka išimtinai techninį veiksmą, įgyvendindama visų taikos sutarties šalių valią ir teisę, vienintelė sutarties šalis, kuri Lietuvos Respublikoje nors ir neturi registruotos buveinės, tačiau yra atstovaujama Lietuvoje veikiančio atstovo – yra visiškai nepagrįsta, neprotinga ir nepateisinama. Pagal Reglamento Briuselis Ia 3 skirsnio nuostatas, reglamentuojančios tarptautinį teismingumą bylose, susijusiose su draudimu, numato, kad tokios bylos gali būti nagrinėjamos ne tik draudiko buveinės valstybėje narėje, bet ir draudėjo, apdraustojo arba naudos gavėjo arba žalą sukėlusio įvykio vietos valstybėje narėje. Be to, teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad jei vis tik iš santykių, susijusių su prašoma patvirtinti taikos sutartimi, tarp šalių kiltų ginčas, jis būtų teismingas Lietuvos teismams ir būtų sprendžiamas Lietuvos teismuose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti AIG Europe Limited (Finland Branch) prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, yra pagrįsta ir teisėta.

Pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuria siekia išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo (CK 6.983 str.), prašo supaprastinta tvarka patvirtinti 2015-10-27 taikos sutartį sudarytą tarp M. B., D. B., Klaipėdos m. 5-ojo notarų biuro notarės R. K. ir notarės profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudiko AIG Europe Limited (Finland Branch). LR CPK 580 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas išduoti teismo leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą bei kiti prašymai (pareiškimai), kurie pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui. Taigi pagal CPK 580 straipsnio 1 dalį prašymas dėl teismo leidimo išdavimo, o šiuo konkrečiu atveju dėl taikos sutarties patvirtino, visais atvejais paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, jog prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, o yra teismingas apylinkės teismui pagal pareiškėjo buveinės vietą. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog AIG Europe Limited (Finland Branch) buveinės Lietuvoje neturi ir remiantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, pareiškimas paduodamas pagal pareiškėjo atstovo advokatų profesinės bendrijos SGKA Legal buveinės vietą, nesudaro pagrindo pažeisti įstatyme nurodytų teismingumo taisyklių.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kaip matyti iš taikos sutarties teksto, iš esmės trijų iš keturių taikos sutartį pasirašiusių šalių buveinės ir gyvenamosios yra Klaipėdos m., Lietuvos Respublikoje, išskyrus paties pareiškėjo, kuris Lietuvos Respublikoje buveinės neturi, yra užsienio juridinis asmuo, registruotas Suomijoje. Pareiškėjas pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtino pateikė pagal atstovo Advokatų profesinės bendrijos SGTA Legal buveinės vietą - Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atsižvelgiant į įstatyme nurodytas teismingumo taisykles paduodant prašymus CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinta tvarka pareiškimo pateikimas pagal pareiškėjo, atstovo buveinės vietą laikytinas paduotu ne pagal teismingumą. Minėta, jog taikos sutartį pasirašiusių kitų šalių gyvenamosios vietos ir buveinės vietos yra Klaipėdos m., be to kaip matyti iš taikos sutarties žalą pareiškėjai (M. B. ir D. B.) kildina iš civilinės bylos Nr.2-806-534/2012, nagrinėtos Klaipėdos apygardos teisme, todėl atsižvelgiant į nurodyta, į civilinio proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principus (CPK 7 straipsnis), sudarant sąlygas besikreipiančiam dėl taikos sutarties patvirtinimo asmeniui be neproporcingų suvaržymų pasiekti jo pageidaujamą rezultatą, pareiškimas dėl taikos sutarties patvirtinimo gali būti paduotinas taikos sutartį pasirašiusių kitų šalių pagal jų gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui t.y. Klaipėdos apylinkės teismui.

Apelianto teigimu Reglamento Biuselis Ia 3 skirsnio nuostatos, reglamentuojančios tarptautinį teismingumą bylose, susijusiose su draudimu, numato, kad tokios bylos gali būti nagrinėjamos ne tik draudiko buveinės valstybėje narėje, bet ir draudėjo, apdraustojo arba naudos gavėjo arba žalą sukėlusio įvykio vietos valstybėje narėje. Nagrinėjamu atveju minėta, jog prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo gali būti teikiamas ir nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose, todėl apelianto teiginiai šiuo atveju nėra aktualūs.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundžiamą teismo nutartį keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Liuda Uckienė