- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- 2-7669-883/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-03-05228-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- H. V.
- Ieškovas
- „BTA Insurance Company“ SE
- Trečiasis asmuo
- N. V.
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui H. V., trečiajam asmeniui N. V., dėl 1777,68 Lt draudimo išmokos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui H. V., prašydamas priteisti iš atsakovo 1777,68 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad su atsakovu H. V. 2010-04-22 buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 122721414 (toliau – draudimo sutartis), pagal kurią buvo apdrausta automobilio AUDI A6 valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo sutartis sudaryta su transporto priemonės savininku, draudimo įmoka buvo apskaičiuota atsižvelgiant į daugelį faktorių lemiančių draudimo rizikos padidėjimą ar sumažėjimą, tarp jų ir draudimo sutartyje nurodytą apdraustojo amžių. 2010-05-21 įvyko autoįvykis, kurio metu buvo sutrikdyta asmens sveikata. Eismo įvykio pažymoje šio įvykio kaltininku nurodytas N. V., kuris vairavo automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartyje yra numatyta, kad apdraustąją transporto priemonę vairuos vyresni nei 55 metų amžiaus vairuotojai. Ieškovas nustatė, kad draudėjo rizika padidėjo 20 procentų, nes transporto priemonės draudėjas H. V. yra gimęs 1955 m., o eismo įvykio kaltininkas - N. V., gimęs 1979 m., todėl teigia, kad buvo padidėjusi draudimo rizika, kuri vertinama pagal jų amžiaus skirtumą, o draudėjas apie tai neinformavo draudimo įmonės. Ieškovas 2010-09-14 nukentėjusiajam išmokėjo 3709,18 Lt, o 2011-03-01 išmokėjo 5179,20 Lt dydžio draudimo išmoką dėl asmens sveikatos sutrikdymo ir įgijo regreso teisę reikalauti, kad atsakingas už padarytą žalą asmuo - atsakovas, atlygintų 20 procentų ieškovo patirtos žalos, t.y. sumokėtų 1777,68 Lt sumą.
Ieškovo „BTA Insurance Company“ SE atstovas į posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant (61 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas H. V. su ieškinio reikalavimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas teigia, kad sutartyje nėra nurodyta, kokį įmokų tarifą turėjo mokėti drausdamas savo automobilį Audi A6 ir kokia įmokos nuolaida buvo padaryta, įvertinant sąlygą, jog automobilį valdys 55 metų ir vyresni asmenys. Mano, kad draudimo bendrovė, sudarydama draudimo sutartį ir nenurodydama draudimo sutartyje bazinės draudimo sumos bei atsakovui pritaikytos nuolaidos, paslėpė sutarties sąlygas dalyje dėl mažesnės draudimo įmokos. Pažymi, kad draudimo poliso įrašas, jog draudėjas susipažinęs su draudimo taisyklėmis bei draudėjo parašas, nesant jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad draudikas jį tinkamai supažindino su taisyklėmis, nėra pakankamas įrodymas, jog draudėjui buvo tinkamai atskleistas taisyklių turinys. Draudimo sutartį jo vardu sudarė ir draudimo sutartį pasirašė sutuoktinė V. V., kuri draudikui nurodė, kad automobiliu naudosis visi šeimos nariai, tarp jų ir atsakovo sūnus N. V., gim. 1979 m. Teigia, kad draudimo sutarties sąlygų nepažeidė ir mano, kad draudimo sutartyje nurodyta aplinkybė, kad draudimo įmoka suskaičiuota įvertinant transporto priemonės valdytojų amžiaus grupę - 55 metai ir vyresni, diskriminuoja valdytojo amžių. Suteikdamas teisę savo sūnui N. V. vairuoti savo transporto priemonę įvertino riziką, nes sūnus dirba sunkvežimių vairuotoju užsienyje, yra vairuotojas profesionalas.
Trečiasis asmuo atsakovo pusėje N. V. su ieškiniu nesutiko, savo atsiliepime pakartojo atsakovo H. V. atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ( 59 b. l.)
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo H. V. vardu (66 b. l.). Atsakovas H. V., atstovaujamas savo sutuoktinės V. V., 2010-04-21 sudarė su ieškovu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 122721414, pagal kurią atsakovas ieškovo bendrovėje apdraudė lengvąjį automobilį AUDI A6, draudimo laikotarpis nuo 2010-04-22 iki 2010-07-21 (9 b. l.). Draudimo įmoka (77 Lt) suskaičiuota įvertinus draudėjo amžiaus grupę – 55 metai ir vyresni. 2010-05-21 įvykusio autoįvykio metu buvo sutrikdyta asmens sveikata, autoįvykio kaltininku pripažintas N. V. (trečiasis asmuo), vairavęs atsakovui H. V. priklausantį automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4-6 b. l.). Autoįvykio metu galiojo minėta 2010-04-21draudimo sutartis Nr. 122721414 (9-10 b. l.). Ieškovas nukentėjusiam asmeniui sumokėjo 8888,38 Lt draudimo išmoką (8 b. l. ) ir prašo priteisti iš atsakovo 20 procentų sumokėtos sumos.
Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. nuostatas, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
Byloje kilo ginčas, ar draudėjas H. V. (atsakovas) tinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas.
Draudimo sutarties sąlygas vienašališkai rengia draudimo įmonė. Sutarties sąlygos, kurias vienašališkai rengia viena sutarties šalis ir kurios naudojamos nevienkartiniam sutarčių sudarymui su neapibrėžtu asmenų skaičiumi, yra standartinės sutarties sąlygos, ir sudarant draudimo sutartį, šalių derybos dėl tokių standartinių numatytų sąlygų praktiškai nevyksta. Tokiu atveju, draudėjas turi tik dvi alternatyvas – sudaryti arba nesudaryti draudimo sutartį pagal draudiko parengtas draudimo sutarties sąlygas. Draudimo sutartims būdinga tai, kad jos sudaromos prisijungimo būdu, t. y., skirtingai nei kitų sutarčių atvejais, kai šalys derasi dėl sutarties sąlygų, draudimo sutartyje daugumą sąlygų vienašališkai yra parengusi viena šalis – draudikas, o kita šalis draudėjas - neturi galybės dėl jų derėtis. Sudarant sutartį prisijungimo būdu, svarbu tampa užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir sutarčių teisės bendrųjų principų laikymąsi.
Atsakovas nesutinka su jam pareikštu ieškiniu, nurodydamas, kad draudimo sutarties sudarymo metu jo atstovei nebuvo paaiškinta, jog negalima perduoti automobilio valdyti jaunesniam negu 55 metų amžiaus asmeniui, nepranešus apie tai draudėjui. Posėdžio metu atsakovas nurodė, kad žinodamas apie tokią sąlyga, draudimo sutarties jis nebūtų sudaręs, o būtų kreipęsis į kitą draudiką.
Nagrinėjamu atveju draudimo sutartis buvo sudaryta E. D. įmonėje. Draudimo sutartį sudarė atsakovo sutuoktinė (draudėjo atstovė) V. V.. Liudytoja V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pateikė visą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, draudimo įmonės atstovui nurodė, kad automobiliu naudosis visi šeimos nariai, neprašė taikyti nei lengvatos dėl draudėjo H. V. amžiaus, nei dėl jo neįgalumo, o draudimo bendrovės atstovas nenurodė, kad draudimo įmoka paskaičiuota taikant nuolaidą dėl transporto priemonės savininko amžiaus. Netgi priešingai, paskaičiuota draudimo įmoka buvo didesnė negu ji tikėjosi, todėl draudimo sutartį sudariusi ne metams, o 3 mėnesių laikotarpiui. Teigia, kad sutartis buvo sudaryta labai greitai, pasirašyti jai buvo pateikta jau paruošta standartinė sutartis.
Byloje liudytoju apklaustas E. D. įmonės savininkas E. D. paaiškino, kad draudimo įmoką paskaičiuoja kompiuterinė programa pagal pateiktus automobilio ir draudėjo asmens duomenis, ar šiuo konkrečiu atveju draudėjo atstovė reiškė papildomus pageidavimus, nurodyti negalėjo.
Sprendžiant, ar draudimo sutartyje yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia, nagrinėjamu atveju visų pirma turi būti atsižvelgiama į tai, kad nėra įrodinėjimo priemonių, kurios leistų tiksliai nustatyti, koks pokalbis vyko tarp draudiko ir draudėjo atstovų sutarties pasirašymo dieną, ar atsakovo atstovė buvo informavusi ieškovą apie tai, kad draudžiamą transporto priemonę vairuos visi šeimos nariai, ar atsakovo atstovė buvo tinkamai supažindinta su standartinėmis sutarties sąlygomis. Pažymėtina, kad sudarant sutartį prisijungimo būdu, standartinės sutarties sąlygos yra privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu standartines sutarties sąlygas parengusi šalis tinkamai jas atskleidė, t.y. sudarė protingą galimybę kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis. Pareiga įrodyti aplinkybes, kad sutarties sąlygos buvo tinkamai atskleistos, tenka ieškovui.
Nagrinėjamoje atveju draudimo sutartis (sutarties originalas buvo apžiūrėtas posėdžio metu) yra pasirašyta UAB „BTA draudimas“ generalinio direktoriaus T. P. (46 b. l.). Todėl yra pagrindas teigti, kad draudėjo atstovei buvo pateikta jau paruošta standartinė sutartis ir atskiros sutarties sąlygos, tarp jų ir 10 sutarties punktas dėl transporto priemonės valdytojų amžiaus grupės, su draudėjo atstove nebuvo derintos. Šios aplinkybės tik patvirtina liudytojos V. V. paaiškinimus, jog sutarties sudarymo procesas nebuvo tinkamas, atsakovo atstovei galimai nebuvo atskleistos visos konkrečios sutarties sąlygos, draudimo sutarties sudarymo procesas buvo skubotas ir neišsamus.
Vertinant, ar standartinės sutarties sąlygos yra sudėtinė sutarties dalis, būtina atsižvelgti ne tik į tai, ar jos buvo tinkamai atskleistos kitai šaliai, bet ir į pačių standartinių sąlygų pobūdį. Jeigu standartinėse sutarties sąlygose yra numatytos tokios aplinkybės, kurios, atsižvelgiant į sutarties esmę, pripažintinos esminėmis tos sutarties sąlygomis, tokios sąlygos šaliai, sudariusiai sutartį prisijungimo būdu, gali būti privalomos tik tuo atveju, jeigu šalis su jomis aiškiai sutiko.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, kad draudėjo atstovė derėtis dėl sutarties sąlygų neturėjo galimybės, sutartį sudarė prisijungimo būdu, o draudimo sutarties 10 punkto esmė nebuvo tinkamai atskleista, negalima daryti ir išvados, kad atsakovas (jo atstovė) aiškiai su tokia sąlyga, jog automobilio negalima perduoti naudotis asmeniui, jaunesniam nei 55 metai, sutiko. Todėl pripažintina, kad tokia sutarties sąlyga suteikė draudimo bendrovei pranašumą draudėjo atžvilgiu, t.y., draudėjui nežinant, kad automobilio negalima perduoti vairuoti asmeniui, jaunesniam negu 55 metų amžiaus, tačiau tai padarius ir įvykus draudiminiam įvykiui, draudėjas yra atsakingas už padarytą žalą visais atvejais.
Teismas atmeta ieškovo argumentą, kad draudimo sąlygos buvo išdėstytos raštu, todėl atsakovui buvo žinomos. Kadangi draudimo sutartis yra ne tik rizikos, bet ir fiduciarinė sutartis, t. y. sutartis, kurios šalis sieja tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai, draudimo sutarties šalių santykiuose, be kitų bendrųjų prievolių vykdymo principų (CK 6.38 straipsnis), yra ypač svarbus draudimo sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas, pagal kurį šalys privalo padėti įgyvendinti viena kitai savo teises ir vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Todėl draudikas, kuriam draudimo veikla yra profesinė, privalo paaiškinti draudėjui ne tik dėl draudimo įmokos mokėjimo terminų, mokėjimo tvarkos, tačiau taip pat ir dėl šios sutarties sąlygų nesilaikymo teisinių pasekmių. Teismo vertinimu, draudimo sutarties sudarymo metu draudimo išmokos suskaičiavimo metodika ir aplinkybė, jog skaičiuojant draudimo išmoka yra įvertintas draudėjo amžius, turėjo būti individualiai aptarta su draudėjo atstove, pranešant apie jos pasekmes (Draudimo įstatymo 78 punkto 5 dalis). Draudėjo atstovė jokia forma neišreiškė sutikimo, kad 10 punkto sąlyga būtų draudimo sutarties dalis, o standartinės draudimo sutarties pasirašymas įstatymo požiūriu neatleidžia draudiko nuo jo pareigos tinkamai atskleisti sutarties sąlygas atlikimo. Todėl minėtas sutarties punktas dėl amžiaus ribojimo buvo toks, kurio draudėjas negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Pagal CK 6.186 str. 1 d. tokia sąlyga yra negaliojanti ir atsakovui negali kilti atsakomybė dėl šios sąlygos nevykdymo.
2004-06-23 Vyriausybės nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo 62.2 punktas nustato, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.
Tai rodo, kad ši teisės norma nėra imperatyvi, nes jos pagrindu dėl nurodytų aplinkybių (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudikas tik įgyja teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.
Minėtų taisyklių 63 punkte yra nustatyti kriterijai, kuriais turi vadovautis draudikas, įgyvendindamas atgręžtinio reikalavimo teisę: pirma, jis turi atsižvelgti į apdraustojo kaltės laipsnį; antra, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu; trečia, dėl pažeidimo atsiradusios žalos dydį, kuris nustatomas atsižvelgiant į tai, kokią draudimo išmoką draudikas būtų mokėjęs, jeigu apdraustasis būtų įvykdęs pareigą.
Nagrinėjamu atveju draudėjas perdavė transporto priemonę valdyti asmeniui jaunesniam negu 55 metų amžiaus, tačiau, kartu pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl transporto priemonės perdavimo jaunesniam profesionaliam vairuotojui padidėjo draudimo rizika. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad tarp draudėjo pareigos pažeidimo (nepranešimas draudikui apie transporto priemonės perdavimą kitos amžiaus grupės asmeniui) ir ieškovo dėl autoįvykio patirtos žalos yra priežastinis ryšys ir kad toks pareigų nevykdymas įtakojo atsiradusios žalos dydį. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas apskritai nenurodo, kokiu pagrindu prašo grąžinti 20 procentų išmokėtos sumos.
Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, kad ieškovas „BTA Insurance Company“ SE neįrodė savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
Kadangi ieškinys atmetamas, į valstybės biudžetą iš ieškovo priteisiama 19,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 380 Lt antrinės teisinės pagalbos, suteiktos atsakovui H. V., išlaidų, kurios pagrįstos 2011-08-23 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir 2011-11-21pažyma ( 21, 38 b. l.; CPK 96 str., 98 str., 99 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 92 str., 93 str., 178 str., 189 str., 259 str., 260 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo „BTA Insurance Company“ SE (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. Valdemara iela 63, LV-1142, Ryga, Latvijos Respublika) 19,50 Lt (devyniolika litų, 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( įmokos kodas 5660), ir 380 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, “Svedbank”, AB, įmokos kodas 5630)
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.