Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-07-31 · Civilinė byla Nr. e2S-2293-430/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-31
Bylos Nr.
e2S-2293-430/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Atsakovas
F. K.
Ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2293-430/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36376-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.18.3.; 3.3.2.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. liepos 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės F. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1100-1066/2018 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei F. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei F. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Ieškinys buvo priimtas nagrinėjimui. Bylos nagrinėjimu metu ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1100-1066/2018 ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies.

Teismas įpareigojo atsakovę per 5 darbo dienas nuo nutarties kopijos įteikimo atsakovei dienos perduoti ieškovei (duomenys neskelbtini) atsakovės 2018 m. gegužės 31 d. pateiktame sąraše nurodytus dokumentus arba tinkamai patvirtintas jų kopijas: 1) 2016 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) bendruomenės narių sąrašą (90 lapų); 2) (duomenys neskelbtini) bendruomenės finansinės atskaitomybės projektą už 2016 metus (8 lapai).

Teismas nustatė, kad, preliminariai įvertinus ieškovės reiškiamus reikalavimus ir nurodytas aplinkybes, ieškinys pagal pateiktus įrodymus nėra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas.

Teismas padarė išvadą, kad pritaikius ieškovės prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovei nekiltų sunkios pasekmės – reikalaujamų dokumentų turinį sudarančios informacijos perdavimas ieškovei jos interesų nepažeistų, o ieškovė, neturėdama šių dokumentų, patirtų realias neigiamas pasekmes. Dėl nurodytuose dokumentuose esančios informacijos neturėjimo, ieškovė negali gauti finansavimo savo veiklai, trukdomas normalus jos, kaip juridinio asmens, valdymas, atsiranda viešosios teisės normose numatytos atsakomybės taikymo grėsmė. Reali grėsmė ieškovės veiklos tęstinumui vertintina ir kaip grėsmė galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymui, dėl to teismo vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškinį patenkinus, ieškovei kiltų gerokai sunkesnės pasekmės, negu tos, kurias patirtų atsakovė pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinį atmetus.

Teismas pažymėjo, kad nors ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje sutampa su ieškinio dalyku, jį patenkinus, byla toje dalyje būtų išnagrinėta iš esmės, tačiau teismas gali tenkinti tokį prašymą iš dalies ir įpareigoti atsakovę pateikti reikalaujamų dokumentų tinkamai patvirtintas kopijas. Teismas sprendė, kad toks dokumentų pateikimas atitiktų ieškovės interesus (turėti reikalingą veiklai informaciją), nebūtų paneigti atsakovės interesai ir byla toje dalyje nebūtų išnagrinėta iš esmės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė F. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1100-1066/2018, prašydama panaikinti teismo nutartį, kuria atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Apeliantė skunde nurodė, kad teismas nepaisė civilinio proceso rungimosi ir betarpiškumo principų ir suteikė ieškovei galimybę, greičiau nei įsiteisėjusiu teismo sprendimu pasiekti norimą tikslą – įpareigojo atsakovę perduoti ieškovei dalį (duomenys neskelbtini) bendruomenės dokumentų, t. y. byla šioje dalyje būtų išnagrinėta iš esmės.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad bus priimtas ieškovei palankus sprendimas, šių aplinkybių nutartyje nemotyvavo, nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik formaliai pacitavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, dėl to teismo argumentai negali būti laikomi pagrįsti ir teisėti.

Apeliantė pažymėjo, kad teismo nutartis turi būti panaikinta ir dėl to, jog teismo nutartimi taikytos laikinųjų apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių požymių, neatitinka nei vienai iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalyje išvardytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšių.

Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nesutiko su skundu, prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį nepakeistą.

Nurodė, kad ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui pakankamus argumentus ir įrodymus, pagrindžiančius žalos atsiradimo grėsmę, jeigu bus nepritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, padarė teisingas išvadas ir priėmė teisėtą nutartį.

Pažymėjo, jog nors paprastai pripažįstama, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones neturėtų būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos esant realios žalos atsiradimo grėsmei. Nagrinėjamu atveju tokia išimtis yra, nes teismui netaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, grėstų reali rizika ieškovės veiklos tęstinumui, t. y. grėsmė netekti ieškovei labai svarbaus finansavimo šaltinio.

Ieškovė nesutinka su atsakovės skundo argumentais, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas neva rėmėsi prieštaringa motyvacija, nes teismas nutartyje pakankamai plačiai argumentavo, kodėl buvo priimtas sprendimas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nutartyje buvo atsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ir nurodyta, kad šiuo atveju, preliminariai įvertinus ieškiniu reiškiamus reikalavimus ir ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškinys pagal pateiktus įrodymus nėra akivaizdžiai nepagrįstas, taip pat teismas atsižvelgė į galimus padarinius, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebus taikomos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1100-1066/2018, kuria pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Šios apeliacijos paskirtis – patikrinti, pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei F. K., prašydama teismo įpareigoti atsakovę perduoti ieškovei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens) ieškinyje nurodytus dokumentus ir turtą. Neįvykdžius šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, įpareigoti atsakovę į ieškovės banko sąskaitą mokėti 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo teismo nustatyto termino, per kurį atsakovė įpareigota perduoti ieškovės dokumentus ir turtą, pasibaigimo. Ieškinys buvo priimtas nagrinėjimui. 2018 m. birželio 1 d. ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama įpareigoti atsakovę nedelsiant, ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas, po teismo nutarties pateikimo perduoti ieškovei 2018 m. gegužės 31 d. teismui pateiktame sąraše nurodytus dokumentus: 1) 2016 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) bendruomenės narių sąrašą (90 lapų); 2) (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės projektą už 2016 metus (8 lapai). Prašyme nurodė, kad ieškovė pateikė paraišką pagal viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) (toliau – VšĮ (duomenys neskelbtini)) kvietimą dėl lėšų suteikimo (duomenys neskelbtini) vystymo projektui. Ieškovės projektui skirta 300 000 Eur, tačiau ši suma ieškovei bus skirta, tik įvykdžius VšĮ (duomenys neskelbtini) valdybos nustatytus reikalavimus. VšĮ (duomenys neskelbtini) valdyba prašo pateikti 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinį ir bendruomenės narių sąrašą, tačiau ieškovė šių reikalavimų negali įvykdyti, nes atsakovė neperdavė dokumentų ieškovei. Projekte numatytos sąlygos turi būti įvykdytos iki 2018 m. gruodžio 31 d., dėl to ieškovei nepateikus šių dokumentų, jį negaus paramos ir patirs žalą. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino šį ieškovės prašymą.

CPK numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo (išlaikyti poziciją, esančią dabar), kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais ar užtikrinti visai kitus šalių interesus (o ne būsimo teismo sprendimo įvykdymą). Tik prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti išimtines laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios tiesiogiai susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-330/2017).

Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui prevencinį ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, o bylos nagrinėjimo metu prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (dėl įpareigojimo atlikti veiksmus), kuriuo ginčas iš dalies būtų išspręstas. Tačiau pažymėtina, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuotas ne grėsme galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tačiau grėsme ieškovės veiklai (rizika prarasti papildomas lėšas iš nurodomo paramos fondo) ir galimais padariniais jos veiklai, jeigu toks prašymas būtų tenkintas ar netenkintas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad grėsmė ieškovės veiklos tęstinumui vertintina ir kaip grėsmė galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tačiau šių aplinkybių detaliau nutartyje neargumentavo. Galimi (nuspėjami) ieškovės veiklos padariniai nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, nėra palankaus sprendimo užtikrinimo priemonė. Taigi, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindinės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir esminio apribojimo, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, t. y. prašoma užtikrinti ne būsimą teismo sprendimą, o kitus ieškovės su teismo sprendimo vykdymu nesusijusius interesus. Kaip jau minėta, ir kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti užtikrinti tik byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, tačiau ne kiti interesai, kurie nėra šios bylos dalykas (t. y. VšĮ (duomenys neskelbtini) suteikiama parama ieškovei).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, teismų praktiką ir nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar prašymas atitinka nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises, turi būti pateikti pagrįsti argumentai, kurie pagrįstų šių priemonių taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-330/2017).

Iš ieškovės prie prašymo pateikto elektroninio susirašinėjimo (2018 m. gegužės 9 d.) matyti, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) prašo ieškovės – (duomenys neskelbtini) pateikti 2016 metais patvirtintą ir Registrų centrui priduotą juridinio asmens (duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų rinkinį ir narių sąrašą (ne senesnį kaip 60 dienų). Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar pati ieškovė siekė gauti finansinių ataskaitų rinkinio kopiją Registrų centre, jeigu toks finansinių ataskaitų rinkinys Registrų centrui buvo pateiktas (jeigu tokie dokumentai Registrų centrui nebuvo pateikti, akivaizdu, jog tokių dokumentų atsakovė objektyviai net ir negalėtų pateikti). VšĮ (duomenys neskelbtini) prašo pateikti (duomenys neskelbtini) narių sąrašą, tačiau ne senesnį kaip 60 dienų. (duomenys neskelbtini) ieškinyje nurodė, kad atsakovės F. K. - kaip (duomenys neskelbtini) pirmininkės - kadencija baigėsi 2017 m. balandžio 3 d., todėl tikėtina, kad ji galėtų turėti bendruomenės narių sąrašą iki to laikotarpio, kai dar buvo bendruomenės pirmininkė, tačiau ne tą, kurio reikalauja VšĮ (duomenys neskelbtini) (įpareigojimas pateiktas 2018 m. viduryje). CPK 179 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su viešai prieinamame VšĮ (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini), esančia informacija, nustatyta, kad fondo valdybai pirmininkauja F. K., t. y. atsakovė. Šios aplinkybės taip pat kelia abejonių dėl prašymo pagrįstumo, kadangi, vertinant pagal logikos dėsnius, ieškovei nereikėtų pateikti bendruomenės narių sąrašo, jeigu VšĮ (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkė (byloje – atsakovė) šį sąrašą turi. Minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neanalizavo, nemotyvuotai nurodydamas, jog dokumentų nepateikimas ieškovei galimai sukels neigiamas pasekmes.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti apeliantės atskirąjį skundą ir panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Apeliantės atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1100-1066/2018 panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėja Loreta Braždienė