- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-15
- Bylos Nr.
- 2-366-236/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- DNB bankas
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės DNB bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo akcinės bendrovės DNB banko prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-1796-657/2014 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams antstoliui R. S., akcinei bendrovei DNB bankui dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovas AB DNB bankas kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti ieškovę A. B. pateikti 7 902 Lt dydžio banko garantiją arba šią sumą sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą galimų AB DNB banko nuostolių užtikrinimui, o ieškovei nepateikus banko garantijos ar nesumokėjus pinigų į depozitinę sąskaitą – panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti AB DNB bankui ar AB DNB banko prašymu (nurodymu) bet kokiems kitiems asmenims atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 2014 m. vasario 17 d. turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 0070/10/1989 pateikimu registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrui, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, kuria pritaikytos minėtos laikinosios apsaugos priemonės, tiesiogiai įtakoja išieškotojo AB DNB banko teises bei teisėtus interesus, sukelia bankui nuostolių. Teismui uždraudus bankui įregistruoti savo vardu perimtą nekilnojamąjį turtą, banko finansinis reikalavimas nebus patenkintas dar ilgą laiką, nes gali užsitęsti teisminis bylos nagrinėjimas, dėl ko bankas negalės iš varžytynių neparduoto ir perimto nekilnojamojo turto įregistruoti savo vardu bei jo realizuoti. Bankas dėl sustabdytų vykdymo veiksmų per 6 mėnesius negaus 7 902 Lt pajamų, t. y. 1 317 Lt kiekvieną mėnesį. Atsakovas nurodė, kad nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo institutas leidžia ne tik užtikrinti, kad ieškinio materialinių reikalavimų netenkinimo atveju atsakovui bus atlyginti jo patirti nuostoliai, bet ir riboja ieškovės galimybes piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, nepagristai reikalaujant pritaikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nutarė netenkinti atsakovo AB DNB banko prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d. sprendimas, kuriuo ieškovės A. B. ieškinys atmestas, neįsiteisėjęs ir dėl šio sprendimo yra gautas ieškovės apeliacinis skundas (t. 2, b. l. 100-105, 112-121). Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis.
Teismas nurodė, kad konkrečios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka laikotarpis iš anksto nėra žinomas. Tuo tarpu, atsakovas AB DNB bankas prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo iš esmės grindė būsimu ilgu bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, todėl teismas laikė atsakovo paskaičiavimus dėl galimų nuostolių dydžio abstrakčiais (CPK 178 str.).
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, atsakovo AB DNB banko prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas AB DNB bankas atskiruoju skundu prašo, panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį, patenkinti atsakovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo ir įpareigoti ieškovę pateikti 7 902 Lt dydžio banko garantiją arba šią sumą sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą galimų AB DNB banko nuostolių užtikrinimui, o ieškovei nepateikus banko garantijos ar nesumokėjus pinigų į depozitinę sąskaitą – panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti AB DNB bankui ar AB DNB banko prašymu (nurodymu) bet kokiems kitiems asmenims atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 2014 m. vasario 17 d. turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 0070/10/1989 pateikimu registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrui, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė atsakovo paskaičiavimus dėl galimų nuostolių dydžio abstrakčiais, kadangi atsakovas neprivalėjo įrodyti tikslių nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, dydžio;
2) Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovės skolos bankui suma yra labai didelė ir ji kiekvieną dieną didėja dėl priteistų įstatyminių palūkanų, taip pat nepagrindė aplinkybės, jog ieškovės finansinė padėtis yra tokia gera, kad ji turės realią galimybę užtikrinti galimų banko nuostolių atlyginimą;
3) Sprendžiant nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į banko prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus dėl ieškovės ieškinio ir apeliacinio skundo akivaizdaus nepagrįstumo.
Atsiliepimas
Ieškovė A. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas neįrodė realios nuostolių atsiradimo galimybės ir pasirinko netinkamą nuostolių paskaičiavimo mechanizmą. Be to, apeliantas neįrodė, jog ieškovė nėra finansiškai pajėgi atlyginti galimai kilsiančių nuostolių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas atmetė banko prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas. Jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali patirti nuostolių, būtina ne tik numatyti tokių nuostolių atlyginimo galimybę, bet ir užtikrinti, kad tokių nuostolių atlyginimas nepasunkėtų. Tuo tikslu, CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Teismas, spręsdamas dėl būtinumo taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, turi nustatyti dvi aplinkybes. Pirma, teismas turi pripažinti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba kad nuostoliai jau yra atsiradę. Antra, teismas turi nustatyti, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1301/2010).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas prašo įpareigoti ieškovę A. B. pateikti 7 902 Lt dydžio banko garantiją arba šią sumą sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą galimų AB DNB banko nuostolių atlyginimo užtikrinimui. Pirmosios instancijos teismas laikė banko paskaičiavimus dėl galimų nuostolių dydžio abstrakčiais, kadangi pastarasis prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo iš esmės grindė būsimu ilgu bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką paprastai nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas taikomas, kai reikia užtikrinti atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimą, jeigu įrodoma, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog teismui nebūtina turėti įrodymų, kad tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-136/2005), tačiau tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus bei pagrįstas, t. y. priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nagrinėjamu atveju tam, kad būtų pagrindas tenkinti atsakovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo atsakovui ar jo prašymu (nurodymu) bet kokiems kitiems asmenims atlikti bet kokius veiksmus, susijusius 2014 m. vasario 17 d. turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 0070/10/01989 pateikimu registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrui, ir atsakovo galimų nuostolių kilimo.
Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui ar jo prašymu (nurodymu) bet kokiems kitiems asmenims atlikti bet kokius veiksmus, susijusius 2014 m. vasario 17 d. turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 0070/10/01989 pateikimu registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrui, iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos. Apeliantas atskirajame skunde galimus nuostolius sieja su ilgu bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, kadangi ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d. sprendimo, kuriuo teismas nusprendė ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodyta aplinkybė, savaime nereiškia, kad atsakovas galimai patiria ar patirs nuostolius, todėl yra pagrindas pripažinti, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp ieškovės prašymu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovo nurodomų galimų nuostolių atsiradimo.
Apeliacinės instancijos teismas pripažinęs, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp ieškovės prašymu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovo nurodomų galimų nuostolių dėl atsiradimo, sprendžia, kad atsakovo prašymas nėra tikėtinai pagrįstas, t. y. pagal pateiktus įrodymus nebuvo įrodytas objektyvus teisinis pagrindas galimų nuostolių būtent dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo galimybei.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavęs, jog apeliantas prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo iš esmės grindė būsimu ilgu bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, pagrįstai nesprendė ir nenagrinėjo galimo tokių nuostolių atlyginimo apsunkinimo ateityje, t. y. nevertino ieškovės finansinių galimybių tokius nuostolius atlyginti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkinimas per se nereiškia pripažinimo, jog teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai nesukelia ir negali sukelti atsakovui nuostolių atsiradimo. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teisminis ginčas dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu išnagrinėtas, Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 22 d sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, minėtas teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka. Tuo atveju, jei apeliacinis skundas bus netenkintinas ir ieškovės ieškinys, kurio nagrinėjimo metu teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, atmestas, atsakovas turės teisę reikalauti, kad ieškovė atlygintų realiai kilusius nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bendra tvarka pareikšdamas ieškinį teisme (CPK 146 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai svarbias bylos aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.