- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-10
- Bylos Nr.
- II-374-806/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-0610-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kategorijos
- 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. G., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau-VDI) skyriaus vyr. darbo inspektorei V. Š., išnagrinėjusi J. G. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2014-05-29 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė V. Š. 2014-05-27 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad J. G., būdama UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktore, neužtikrino, kad įmonėje (grožio salone ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini)) būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, t.y. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad Įmonėje esant darbuotojų, dirbančių ne visą darbo dieną (kai darbo sutartyje sulygtas ne visas darbo laikas), jų darbo laiko režimas (t.y. darbo pradžia, pabaiga, pietų pertraukos metas) neapspręstas darbo grafikuose; darbo grafikai laiku (t.y. ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jų įsigaliojimo) neiškabinti viešai įmonės informaciniame stende. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-04-17 operatyvaus patikrinimo pažymoje, persiųstoje VDI Vilniaus skyriui, fiksuojama, kad „kovo mėn. darbo grafiko įmonėje nėra".. VDI Vilniaus skyriaus 2014-05- 22 patikrinimo metu pakartotinai nustatyta, kad įmonės informaciniame stende neiškabintas š.m. gegužės mėn. darbo grafikas. Tuo pažeista LR Darbo kodekso (toliau - DK) 147 str. 1,3 d. Darbuotojų darbo sutartyse nėra sulygtos konkrečios, aiškios darbo sutarties sąlygos dėl darbuotojų darbo laiko (etatinio krūvio), darbo užmokesčio dydžio (sulygta mokėti „pagal valandinį tarifą", įsakymas Nr. 01). Pavyzdžiui, darbuotojų M. S., D. R. darbo sutartyse sulygta 8 val. darbo laiko trukmė, „trumpesnis darbo dienų skaičius", įmonės darbo užmokesčio žiniaraštyje priskaičiuotas darbo užmokesčio dydis, taip pat darbo laiko žiniaraščiuose pažymėtas darbuotojų darbo krūvis (valandų norma) per mėnesį yra kintanti (s), darbo užmokestis apskaičiuotas pagal darbuotojų faktiškai dirbtas darbo valandas (pvz., M. S. ir D. R. priskaičiuotas darbo užmokestis už š.m. vasario mėn. yra atitinkamai 387,84 Lt ir 381,78 Lt, už kovo mėn. - 484,80 Lt ir 290,88 Lt, už balandžio mėn. - 327,24 Lt ir 290,88 Lt). Tokiu būdu neužtikrintos konkrečios, aiškios darbo sutarties sąlygos, kurios darbuotojams garantuotų teisingą apmokėjimą už darbą. Tuo pažeista DK 188 straipsnio 2 dalis, 201 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas (pvz., pereinant prie valandinio darbo užmokesčio dydžio, mažinant darbo užmokesčio dydį pagal įmonės 2014-02-03 įsakymą Nr. 01), darbuotojams nėra pranešta raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų įsigaliojimo. Tuo pažeista DK 203 straipsnis. Darbuotojų darbo laikas netrumpinamas šventinių dienų išvakarėse. Arba dėl objektyvių aplinkybių nesant galimybių trumpinti darbuotojų darbo laiko prieš šventinę dieną (pvz., š.m. vasario 15d., kovo 10 d.), tos dienos nesutrumpinta valanda įmonės žiniaraščiuose nėra pažymėta kaip viršvalandinis darbas ir už jį neapmokėta kaip už viršvalandžius įstatymų nustatyta tvarka. Tuo pažeista DK 153 straipsnio 1 dalis, 193 straipsnis. Darbuotojams neįteikiami atsiskaitymo lapeliai, į kuriuos būtų įrašoma informacija apie darbuotojui apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto laiko trukmę. Tuo pažeista DK 202 str. 1,2 d. Darbuotojams leidžiama pradėti dirbti tą pačią (o ne kitą, vėlesnę) dieną, kaip ir sudaroma darbo sutartis (D. G., D. R. atvejai). Taip pat įmonės darbo sutarčių registracijos žurnale nėra nurodoma darbo sutarties sudarymo data. Tuo pažeista DK 99 straipsnio 2, 5 d., t.y. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė T. A. 2014-05-29 priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad J. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41 str. 1 d. ir paskyrė jai 500 Lt baudą.
Šalies argumentai
J. G. pateikė skundą teismui, kuriuo prašo dėl prastos finansinės padėties skirti mažesnę baudą arba įspėjimą. Pareiškėja nurodo, kad įmonėje dabar dirba tik trys darbuotojos (direktorė, buhalterė ir manikiūrininkė, kuri nuo 2014-05 – neštumo ir gimdymo atostogose). Visos darbuotojos buvo atleistos iš darbo nuo 2014 metų balandžio mėnesio 29 ir 30 dienų.
Atsiliepimas
Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas atsiliepime nurodė, jog VDI nesutinka su skundu dėl administracinės nuobaudos J. G. panaikinimo, nes taip nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Dėl administracinės nuobaudos dydžio sumažinimo VDI reiškia poziciją teismui vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Teisme pareiškėja palaikė savo skundą, parodė, kad kai atėjo VDI darbuotojas pas juos tuo momentu tik 3 žmonės dirbo. Tikrino dokumentus iš praeitų datų, sutartys ankščiau sudarytos buvo negerai, bet tie žmonės jau nedirbo. Prašo atsižvelgti, kad jos, J. G. atlyginimas minimalus, sunki finansinė padėtis, turi du vaikus, Mažajai dukrai per 6 m. padarė 10 operacijų, dabar anūkė gimė.
Atsiliepimas
Nuobaudą paskyrusios Institucijos atstovė palaikė Institucijos atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė T. A. 2014-05-29 priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad J. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41 str. 1 d. ir paskyrė jai 500 Lt baudą. Skirdama nuobaudą institucija atsižvelgė į tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad J. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41 str. 1 d. yra nubausta pagrįstai. Pareiškėja skundu pažeidimo neginčija, tik prašo skirti švelnesnę nuobaudą arba įspėjimą.
LR ATPK 41 str. 1 d. numato, kad Darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.
Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Pagal teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Teismas vertina, kad Institucija priimdama nutarimą atsižvelgė į byloje nustatytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens lengvinančią atsakomybę aplinkybę, kaltininkas gailisi dėl pažeidimo ( LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į J. G. padaryto pažeidimo pobūdį ir su juo susijusias aplinkybes, pažeidėjos asmenybę. Vertinant J. G. skunde nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šios aplinkybės, apibūdinančios J. G. prastą finansinę padėtį, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas J. G. atžvilgiu, juo labiau tokių duomenų teismui ir nėra pateikta. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad J. G. už padarytą pažeidimą buvo paskirta minimali nuobauda.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 straipsnis), J. G. veikimas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas teisingai, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti ar pakeisti VDI skyriaus vedėjos-vyriausiosios darbo inspektorės T. A. 2014-05-nutarimo skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 ¹ ,300 str., 302 str. 1 d. 5 p., teismas, -
nutaria:
skundą netenkinti.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos skyriaus vedėjos-vyriausiosios darbo inspektorės T. A. 2014-05-29 nutarimą Nr. ATPN 2989 palikti nepakeistą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.