Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, Kelmės rajono savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Šiaulių teritoriniam padaliniui, Č. M. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo - Kelmės rajono savivaldybės administracija – su pareiškimu sutinka, jos atstovas patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad ūkinis pastatas, kuriuo naudojasi daugiabučių Prūdo ir Dvaro gatvių namų gyventojai, nėra savavališka statyba, privatizavus butus, juo naudojasi butų savininkai.

Suinteresuotas asmuo - Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Šiaulių teritorinis padalinys – pareiškėjos reikalavimą palieka spręsti teismo nuožiūra, jo atstovas nurodė, kad gyvenamasis namas, kuriame yra pareiškėjos butas, ir ūkinis pastatas, į kurio dalį pretenduoja pareiškėja, yra Kelmės dvaro sodybos teritorijoje, kuri LR Vyriausybės 1992-04-07 nutarimu Nr. 256 įtraukta į neprivatizuojamų teritorijų sąrašą, tačiau dvaro teritorijoje esantys gyvenamieji namai ir ūkio pastatai į neprivatizuojamų objektų sąrašą nėra įtraukti.

Apie iškeltą bylą, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką paskelbta spaudoje – 2008-07-30 respublikiniame dienraštyje “Vakaro žinios“ ir 2008-07-30 vietiniame laikraštyje “Kelmės kraštas“ (b.l. 83-85). Kiti suinteresuotieji asmenys dėl jų įtraukimo į bylą nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik nesantis šio daikto savininku asmuo. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 str. 1 d.). Valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę (CK 4.25 str. 1 d.). Jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko CK 4.68 str. nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (CK 4.71 str. 2 d.).

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų (b.l. 100), pirkimo-pardavimo sutarties (b.l. 18) matyti, kad B. K. 1992 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymą nuosavybės teisėmis įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį notariškai patvirtina 1999 m. spalio 8 d. sutartimi pardavė J. M.. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašų (b.l. 102-103, 88-90) matyti, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurio dalį pretenduoja pareiškėja, nėra gyvenamojo namo, kuriame ji gyvena, priklausinys; šis ūkinis pastatas viešame registre registruotas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniu. Iš pareiškėjos atstovės, Kelmės rajono savivaldybės atstovo paaiškinimų, naudotojų sąrašų (b.l. 25) matyti, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), padalintas į aštuoniolika dalių, jomis naudojasi ne tik namo, kurio priklausiniu registruotas ūkinis pastatas, bet ir kitų Prūdo gatvės daugiabučių namų butų savininkai. Iš parašų (b.l. 25) matyti, kad ginčas dėl ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalių, naudojimosi tvarkos tarp pastato naudotojų ir savininkų nekyla, pareiškėjos teisių į 1/18 dalį ūkinio pastato niekas iš pastato naudotojų ir savininkų neginčija. Iš nekilnojamojo turto registro išrašų (b.l. 86-87, 88-90) matyti, kad kai kurios dalys ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis parduotos butų savininkams, kaip daiktas nekilnojamojo turto registre ūkinis pastatas įregistruotas 1991-03-12, nors pastatytas 1986 m., daiktinės teisės į šį ūkinį pastatą iki privatizacijos nebuvo įregistruotos. Iš Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus pažymos (b.l. 30) matyti, kad ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), nėra savavališkas statinys. Kelmės rajono savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento atstovai patvirtino, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra įtrauktas į neprivatizuojamų objektų sąrašą.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjai dalies ūkinio pastato valdymas buvo perduotas teisėtai : B. K. iš valstybinio ūkio pagal privatizavimo įstatymą įsigijusi butą ir toliau naudojosi valstybinio ūkio daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojams pastatytu ūkiniu pastatu, pardavusi butą J. M. perdavė ir ūkinio pastato dalį, kuria ji naudojosi, tačiau teisių perleidimas į ūkinį pastatą įstatymo nustatyta tvarka, tiek butą perkant iš valstybinio ūkio, tiek perleidžiant pareiškėjai, nebuvo neįformintas. Tokiu būdu, nuo 1992-08-13 B. K., o nuo 1999-10-08 pareiškėja atvirai valdė ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Pareiškėja vertinama kaip sąžininga įgijėja ir valdytoja, nes, įsigijus ūkinio pastato dalį kartu su butu, naudojosi jais, viešame registre nuosavybės teisės į pareiškėjos ūkinio pastato dalį nebuvo įregistruotos, per daugelį metų pretenzijų į jos valdomą daiktą niekas nereiškė, todėl ji turėjo pagrindą vertinti, kad niekas daugiau už ją teisių į šią ūkinio pastato dalį neturi (CK 4.70 str. 1 d.). Byloje duomenų nėra, kad pareiškėja ūkinio pastato dalį būtų valdžiusi neatvirai ar būtų buvę pripažinta, jog kas nors kitas turėjo daugiau už ją teisių į jos valdomą dalį, t.y. būtų valdžiusi ne kaip savo. Byloje nenustatyta, kad ūkinio pastato dalį, į kurią pretenduoja pareiškėja, būtų užvaldęs koks nors kitas asmuo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjos valdymas atitiko CK 4.68 str. nustatytus reikalavimus.

Konstatavus sąlygas, numatytas CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t.y. asmuo, sąžiningai, nepertraukiamai ir teisėtai valdęs turtą, įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo įgyjamosios senaties termino, numatyto CK 4.68 str. 1 d, suėjimo dienos. B. K. nuo 1992 m., o J. M. nuo 1999 m. sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė ūkinio pastato dalį, turėdamos teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į nekilnojamąjį turtą, bet nė karto nepasinaudojo ja, todėl valdymo teisė po dešimties metų, t.y. 2002 metais transformavosi į nuosavybės teisę teisėtam tuometiniam turto valdytojui J. M..

Ypatingos teisenos bylose dalyvaujantiems asmenims bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.), tačiau pareiškėja atleista nuo teismo išlaidų mokėjimo (b.l. 47), todėl pašto išlaidos iš jos nepriteistinos (CPK 96 str. 1 d., 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.68 str., CPK 533 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti. Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad nuo 1992 m. rugpjūčio 13 d. iki 1999 m. spalio 8 d. B. K., o nuo 1999 m. spalio 8 d. J. M. atvirai ir nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai valdė ir J. M. įgijo nuosavybės teisę į 1/18 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)..

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.