Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovei V. P., jos atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, atsakovui S. S., jo atstovui advokatui Gediminui Žliobai, institucijos atstovei A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovams A. P., S. S. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė prašo teismo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad sūnus M. P. tėvu vadina S. S., pastarasis su juo epizodiškai bendrauja, kartais atneša dovanų, tačiau pinigų nėra davęs. Pažymėjo, kad daliai vaiko norų patenkinti pinigų duodavo atsakovo S. S. motina, taip pat dovanų, pavyzdžiui, kompiuterį nupirko atsakovo S. S. brolis – visi sūnui nupirkti daiktai yra atsakovo motinos ir brolio, atsakovo motina taip pat duodavo sūnui pinigų, tačiau pats atsakovas nieko nėra pirkęs.

Teismo posėdžio metu atsakovas S. S. su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka, kad būtų nustatyta, jog yra vaiko M. P. tėvas, sutinka teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, tačiau nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu. Nurodė, kad nuolat sūnaus išlaikymui skyrė apie 400 Lt – pinigais, daiktais, sūnus dažnai užeina į namus, yra duodama viskas, ko prašoma. Be to, brolis gyvena užsienyje ir siunčia daiktus.

Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė prašo teismo tenkinti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo palieka spręsti teismui.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. S. parodė, kad yra atsakovo S. S. motina. Paaiškino, kad dažnai bendrauja su vaikaičiu M. P., duoda pinigų, perka daiktus, pastaruosius trejus metus vaikaičio išlaikymui skirdavo 300 Lt ir daugiau, šiam tikslui pinigų iš užsienio atsiunčia ir kitas sūnus - atsakovo brolis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas A. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b.l. 6), ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). 1994 m. ieškovė susipažino ir pradėjo artimai bendrauti su atsakovu S. S.. (duomenys neskelbtini) ieškovei esant santuokoje su atsakovu A. P. gimė sūnus M. P., kurio tėvais gimimo įraše nurodyta motina V. P., tėvas – A. P. (b.l. 5).

Dėl tėvystės nuginčijimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149 straipsnio 1 dalis nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įst. 4 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Nagrinėjamoje byloje ginčo tarp šalių dėl tėvystės į M. P., gim. (duomenys neskelbtini), nėra, vaikas nuo gimimo tėvu laiko S. S., vaiko teisių apsaugos institucija neprieštarauja ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo patenkinimui, todėl laikytina pilnai įrodyta, kad atsakovas A. P. nėra M. P., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (CPK 182 str. 1 d. 5 p., 185 str., 187 str., 268 str. 5 d., CK 3.149 str., 3.150 str. 2 d.).

Dėl tėvystės nustatymo

Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.). Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Taigi, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai, bet ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje atsakovas S. S. ieškinį dėl tėvystės nustatymo pripažįsta, ginčo byloje dėl M. P. tėvystės nėra, tarp berniuko ir S. S. yra susiformavę tėvo ir sūnaus santykiai, vaiko teisių apsaugos institucija neprieštarauja ieškinio dėl tėvystės nustatymo patenkinimui. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė atleidžiama nuo tolimesnio ieškinio įrodinėjimo (CPK 187 str., 182 str 1 d. 5 p., 268 str. 5 d., CK 3.146 – 3.148 str.) ir teismas laiko įrodyta, kad atsakovas S. S. yra M. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, vaiko motina. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, atsakovas S. S. sutinka, kad nepilnamečio M. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina, ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnamečio M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove V. P. (CK 3.169 str. 1 d., CPK 268 str. 5 d.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio M. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400,00 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, kaip minėta, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

Byloje nėra duomenų apie nepilnamečio vaiko M. P., gim. (duomenys neskelbtini), sveikatos sutrikimus ar kitus jo specialius poreikius. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi (b.l. 11), gyvena pas savo motiną, jos gaunamas pajamas sudaro artimas minimaliam darbo užmokestis (b.l. 14, 15). Bylos duomenimis taip pat matyti, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b.l. 10), gyvena pas motiną, nedirba. Tiek ieškovė, tiek atsakovas S. S. taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus principus, kuriais vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikantis teismų praktikos, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sutinka teikti sūnui 400 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą tenkintinas – iš atsakovo nepilnamečio sūnaus M. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2013-10-21 iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 str., 3.192 str. 2 d., 3.208 str., CPK 268 str. 5 d.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė V. P. (CK 3.185 str. 1 d.).

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo 14400,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį.

CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t.y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-321/2007). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-314/2008). Nagrinėjamu atveju atsakovas S. S. nurodo, kad išlaikymą vaikui teikė nuo pat gimimo, pats tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis (motiną, brolį), bei tiek daiktais, tiek pinigais. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja atsakovo S. S. motina, kuri nurodė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį skirdavo ne mažiau nei po 300 Lt. Šioje vietoje teismas taip pat atkreipia dėmesį į nenuoseklią ieškovės poziciją išlaikymo įsiskolinimo atžvilgiu. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas S. S. išlaikymo sūnui nuo pat jo gimimo neskyrė visiškai (b.l. 2-4), tuo tarpu teismo posėdžio metu pripažino, kad vaikui buvo perkami daiktai, maistas, duodami pinigai, tačiau tai darė ne pats atsakovas, o jo motina bei brolis. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad ieškovės parodymai yra nenuoseklūs, pakito bylos nagrinėjimo metu. Parodymų pasikeitimo ieškovė nemotyvavo. Pagal CPK 185 straipsnį, vertinant įrodymus, taikomas tikimybių pusiausvyros principas. Jo turinys ne kartą atskleistas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008; kt.). Pažymėtina, kad kai vertinami nuoseklūs daugkartiniai vienos šalies parodymai ir kitos šalies parodymai, kurie nenuoseklūs - be aiškios ir svarbios priežasties buvo pakeisti - ir prieštaraujantys kitoms bylos aplinkybėms, tai pirmesnioji įrodymų grupė įvertinta kaip labiau patikima ir toks įrodymų visumos įvertinimas atitinka CPK 185 straipsnį. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovo S. S. daugkartiniai parodymai yra nuoseklūs ir bylos nagrinėjimo metu nekito, tuo tarpu ieškovės parodymai yra nenuoseklūs, be aiškios ir svarbios priežasties bylos nagrinėjimo metu pakeist, todėl, esant tokioms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, laiko labiau tikėtina atsakovą S. S. teikus sūnui išlaikymą, vykdžius savo pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų M.. Laikytina, kad tokie nenuoseklūs ir prieštaringi ieškovės paaiškinimai rodo, kad išlaikymu siekiama ne užtikrinti vaiko kaip harmoningos asmenybės ugdymą, o gauti kiek galima didesnę naudą iš išlaikymą turinčio teikti asmens. Juolab, kad kaip nurodė atsakovas, ieškovė dėl išlaikymo niekada nesikreipė, ir tarp šalių nebuvo ginčo dėl vaiko išlaikymo. Tuo tarpu ieškovės nurodytos aplinkybės, kad pats atsakovas S. S. fiziškai išlaikymui skirtų lėšų neduodavo, tai darydavo jo artimieji (motina, brolis), neduoda pagrindo daryti priešingos išvados, kad S. S. materialiai nesirūpino vaiku, ypač atsižvelgiant į tai, kad kaip pati ieškovė nurodo ieškinyje, bei iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovas atliko laisvės atėmimo bausmę. Be to, vaiko poreikiai, kurių vienas iš tėvų negali patenkinti, gali būti patenkinti išgalinčio tai padaryti tėvo sąskaita. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog atsakovo teiktų lėšų nepakakus pačios ieškovės pragyvenimui ir poreikiams, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad šių lėšų nepakako nepilnamečio vaiko išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinio dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestina.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. 1 d.). Nustatyta, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo S. S. į valstybės biudžetą priteistina 288,00 Lt žyminio mokesčio (144,00 Lt už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 144,00 Lt žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str. 3 p., 96 str. 1 d.). Už reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo žyminis mokestis atskirai neskaičiuojamas, kadangi šie reikalavimai yra išvestiniai iš kitų dviejų reikalavimų, už kuriuos žyminis mokestis paskaičiuotas.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Byloje pateikta pažyma apie 952,20 Lt išlaidas antrinei teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 53). Atsakovas S. S. pateikė rašytinius įrodymus apie 1210,00 Lt teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 34-35). Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis reikalavimas byloje buvo neturtinio pobūdžio, t. y. dėl tėvystės nustatymo, teismas sprendžia, kad patvirtinus S. S. tėvystę tenkinta 80 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų. Atmestas prašymas priteisti įsiskolinimą sudaro 20 procentų reikalavimų. Taigi, iš atsakovo valstybei priteistina 762,00 Lt atstovavimo išlaidų, iš ieškovės – 242,00 Lt. Atlikus šių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo S. S. valstybės naudai priteistina 520,00 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovas A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus įrašą gimimo metrikų knygoje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įrašą M. P. gimimo liudijime (AA Nr. (duomenys neskelbtini)), jog A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) yra M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti, kad atsakovas S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. P. yra atsakovo S. S. sūnus.

Nustatyti M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo S. S. nepilnamečio sūnaus M. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2013-10-21 iki vaiko pilnametystės.

Paskirti ieškovę V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšas iki jo pilnametystės.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. S. 288,00 Lt žyminio mokesčio bei 520,00 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriui tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.