Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-01-21 · Civilinė byla Nr. 2A-18-280/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-21
Bylos Nr.
2A-18-280/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Laimutė Sankauskaitė (pran.)
Ieškovas
J. P.
Atsakovas
D. B.
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. byla Nr. 2A-18-280-2010
Procesinio sprendimo kategorija 121.15; 42.6 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės (pranešėjos),

sekretoriaujant Lolitai Kudabienei,

dalyvaujant ieškovei J. P., jos atstovui adv. V. Garlai, atsakovei D. B., jos atstovui adv. A. Aleknai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio m. apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1272-223/2009 dėl skolos grąžinimo ir dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovei D. B. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė pripažinti dovanojimo sandorį, sudarytą tarp J. P. ir D. B. negaliojančiu, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 30 000 Lt, 5 procentų metines palūkanas ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad atsakovė yra jos anūkė, kuri 2007 metais paprašė jos paskolinti 35 000 Lt , kuriuos žadėjo grąžinti po 3–4 mėnesių. Ji pardavė savo butą, su pirkėja nuėjo į NORDEA banką, 35 000 Lt buvo pervesti į jos sąskaitą ir tuo pačiu metu 30 000 Lt buto pinigų buvo atiduota atsakovei. Iš banko ji su atsakove ir buto pirkėja nuėjo pas notarę, kur patvirtino, kad buto pirkėja yra atsiskaičiusi už butą. Taip pat tada ji norėjo sudaryti paskolos sutartį su atsakove, bet ši nesutiko, aiškindama, kad yra privargusi. Po kokių 4 dienų atsakovė jai atnešė šios ranka parašytą raštelį ir pasakė, kad tai paskolos sutartis. Ji neskaitydama pasirašė, nes pasitikėjo anūke. Raštelį saugojo ji pati, po kurio laiko parodė K., kuri perskaičiusi jai pasakė, kad tai yra dovanojimo, o ne paskolos sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį tenkintino visiškai. Pripažino negaliojančia 30 000 Lt dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės D. B. (G.), a. k. (duomenys neskelbtini), kaip sudarytą suklydimo ir apgaulės įtakoje, ir priteisė iš atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų 00 ct) skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo 2009-01-16 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisė iš atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 1036,00 Lt (vieną tūkstantį 36 litus 00 ct) žyminio mokesčio, 413,55 Lt už valstybinę nemokamą teisinę pagalbą ir 12,20 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, kad J. P. 2007-03-20 sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią butas buvo parduotas Z. I. už 65 000 Lt (b. l. 8–9). 2007-04-03 buvo surašytas notarinis patvirtinimas, kad pirkėja Z. I. su J. P. visiškai atsiskaitė, t. y. gavo iš Nordea Bank 64 000 Lt (b. l. 10). Tarp J. P. ir D. G. (dabar B.) buvo sudaryta dovanojimo sutartis dėl to, kad J. P. padovanojo D. G. (dabar B.) 30 000 Lt (b. l. 12).

Tikrąją šalių valią galima nustatyti, nurodė teismas, aiškinantis, vertinant sutarties sudarymo aplinkybes, kurios ir nulėmė šalių valią vienaip ar kitaip elgtis bei sudaryti sutartį būtent tokiomis sąlygomis, kokiomis ji buvo sudaryta. Ieškovė nurodo, kad jos tikroji valia buvo paskolinti atsakovei 30 000 Lt, o ne juos dovanoti. Byloje reikšmingas ir faktas, kad šalių santykiai remiasi ne tik sudarytais sandoriais ir iš jų kylančiomis teisėmis bei pareigomis, bet ir anksčiau buvusiu artimu bendravimu, artima giminyste Suprantama, kad artimai bendraujantys asmenys, esant jų pasitikėjimui vienas kitu, tarpusavyje atlikdami formalius veiksmus, yra ne tokie reiklūs tinkamam jų įforminimui, kaip atlikdami tokius pat veiksmus su asmenimis, nesusijusiais tokiais ryšiais, todėl šios aplinkybės turėjo įtakos ginčijamo sandorio sudarymui. Ieškovės paaiškinimus dėl jos tikrosios valios ir paskolinių santykių buvimo patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytoja V. K., kuri patvirtino, jog ieškovė jai yra sakiusi paskolinusi pinigų anūkei (atsakovei), liudytoja Z. I., kuri patvirtino jog ieškovė sakė skolinanti pinigus anūkei, liudytojas K. G., kuris nurodė, jog ieškovė paskolino pinigus atsakovei, liudytoja B. K. G. Taigi ieškovės ir minėtų liudytojų paaiškinimais yra neginčijamai įrodyta, kad tikroji ieškovės valia buvo paskolinti pinigus atsakovei, o ne juos padovanoti. Taip pat įrodyta, kad atsakovė gavo 30 000 Lt piniginę sumą kaip paskolą iš ieškovės. Pinigų gavimo fakto atsakovė ir neginčija , šį faktą pripažįsta (CPK 187 str.). Atsakovės kviesti ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai S. G. ir A. Z. paaiškino, kad ieškovė dovanojo atsakovei pinigus. Teismas jų paaiškinimus atmetė, nes jie yra atsakovės tėvai, todėl nori padėti atsakovei. S. G. ir A. Z. parodymai prieštarauja kitų liudytojų parodymams. Minėti liudytojai patys pripažino, jog jiems yra mažai žinoma apie ieškovės ir atsakovės piniginius reikalus, todėl jie gali ir sąžiningai klysti. Teismas rėmėsi liudytojos Z. I. (buto pirkėjos) parodymais, nes ji nėra suinteresuota bylos baigtimi, nėra šalims artimas asmuo, tačiau pati, o ne iš trečiųjų asmenų ar nuogirdų, žino apie pinigų skolinimo faktines aplinkybes, girdėjo ieškovės išreikštą norą pas notarę sudaryti paskolos sutartį. Ne ieškovė, o atsakovė surašė dovanojimo raštelį ir davė pasirašyti ieškovei. Atsakovė, pasinaudodama ieškovės patiklumu ir senyvu amžiumi, surašė dovanojimo raštelį, kad ieškovė nekeltų jai pretenzijų. Teismas nepatikėjo atsakovės iškelta versija, kad ką rašyti į dovanojimo raštelį jai diktavo ieškovė, nes ieškovės senyvas amžius ir išsilavinimas tokią galimybę atmeta. Be to, tai, kad ieškovė visą laiką siekė sudaryti tik paskolos sutartį įrodo ir tai, kad ji saugojo raštelį, o liudytojo A. Z. parodymais buvo davusi jam pasaugoti, kad D. (atsakovė) jo nesunaikintų. Turint omeny paskolinių santykių pobūdį, kaip taisyklė, paskolos raštelį saugo paskolos davėjas, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad byloje surinktais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad tarp ieškovės J. P. ir atsakovės D. B. sudaryta dovanojimo sutartis yra sudaryta ieškovės suklydimo ir atsakovės apgaulės įtakoje, todėl pripažintina negaliojančia (CK 1.90 str. 1.91 str.). Pripažinus sutartį negaliojančia, taikytina restitucija (1.80 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė D. B. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-06-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės J. P. ieškinį atmesti, apklausti į teismo posėdį atvykusius jos liudytojus, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Tvirtina, kad teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, ieškovė pinigus jai dovanojo, o ne skolino. Sutartis buvo sudaryta gera valia, iniciatyvą rodė ieškovė. Nurodo, kad ieškovės liudytojai nusiteikę prieš atsakovę, teismo posėdyje sakė netiesą. Prašo įvertinti tai, kad ieškovė pinigų skolinimo versiją iškėlė tik po kilusio ginčo su ja dėl netinkamo ieškovės elgesio, nes ji kambaryje laikė 4 šunis ir 4 kates, dėl ko ieškovė kvietė socialinio skyriaus darbuotojus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. P. prašo skundą atmesti, tvirtina, kad pinigus atsakovei anūkei D. B. tik skolino. Nurodė, kad prastai skaito ir rašo, anūke pasitikėjo, todėl pasirašė dokumentus, kuriuose anūkės iniciatyva buvo nurodyta, kad pinigai D. B. dovanojami. Po kurio laiko anūkė ją pradėjo skriausti, buvo priversta išeiti iš anūkės namų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d.).

Teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Ieškovė J. P., gim. 1927 (duomenys neskelbtini), iki 2007 m. kovo mėn. 23 dienos gyvenu jai privačios nuosavybės teisėmis priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). 2007-03-20 notarine pirkimo–pardavimo sutartimi butą ji pardavė Z. I., kuri už parduodamą butą ieškovei sumokėjo 65 000 Lt. Tai patvirtina teismui pateikta buto pirkimo–pardavimo sutartis, pažyma apie atsiskaitymą. 2007-03-23 ieškovė apsigyveno pas atsakovę D. B., vienintelę savo anūkę, 2007-04-03 ieškovei buto pardavėja sumokėjo 64 000 Lt, o ieškovė J. P. tą pačią dieną atsakovei D. B. perdavė 30 000 Lt. Nagrinėjamos bylos šalys šių faktų neginčija. Kadangi D. G. (B.) savo ranka surašė raštelį, kuriame nurodyta, kad ieškovė J. P. jai dovanoja 30 000 Lt, o ne skolina, tai atsakovė tvirtina, kad pinigus ji gavo dovanai, o ieškovė J. P. nurodo, kad pinigus anūkei ji ne dovanojo, o skolino, su sąlyga, kad ją prižiūrės, rūpinsis, pripažindama, kad anūkės raštelį pasirašė jo neskaitydama, pasitikėdama anūke, įsitikinusi, kad šiuo rašteliu anūkė pripažįsta skolą jai.

Ieškovė nereikalavo anūkės grąžinti skolą iki gyveno pas anūkę ir palaikė gerus santykius. 2008 m. šalys susipyko, todėl ieškovė paliko atsakovės namus ir pareikalavo grąžinti pinigus, su kuo atsakovė D. B. nesutinka. Šalių paaiškinimai apie šalių tikrą valią perduodant ieškovės J. P. pinigus atsakovei D. B., prieštaringi. Ieškovės J. P. buto pirkėja liudytoja Z. I. patvirtino aplinkybę, kad buto pardavimu rūpinosi ir atsakovė D. B., ji dalyvavo sudarant sandorius, girdėjo nagrinėjamos bylos šalių kalbas apie gautų už parduotą butą pinigų skolinimą atsakovei D. B. Patvirtino faktą, kad atsakovė D. B. nesutiko pas notarą įforminti dėl pinigų sudaromą sandorį 2007-04-03.

Teisiniai argumentai

Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Tarptautinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 3.5 straipsnyje esminiu laikomas suklydimas, kuris, sudarant sutartį, buvo toks reikšmingas, kad protingas asmuo, esant analogiškai padėčiai, būtų ją sudaręs kitomis sąlygomis arba apskritai nesudaręs, žinodamas tikrąją padėtį, o kita šalis taip pat klydo arba prisidėjo prie suklydimo, arba žinojo arba turėjo žinoti apie suklydimą ir klystančios šalies neinformavo apie tikrąją padėtį, jeigu šios neatskleidimas neatitiko protingos ir sąžiningos komercinės praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Nagrinėjamojoje byloje suklydimas įvyko ne perduodant pinigus paskolai, o įforminant perdavimo faktą.

Bylos duomenimis, ieškovė yra garbaus amžiaus, pensininkė, neturi išsilavinimo, neužsiima komerciniais reikalais; ji turėjo tikslą padėti anūkei, bet nesiekė likti be gyvenamosios patalpos, santaupų, kaip yra šiuo metu. Kitu atveju nesuprantamas ieškovės besąlygiškas pinigų dovanojimas atsakovei D. B., kuri kilus ginčui, ėmėsi ieškovės atžvilgiu net atitinkamos prievartos priemonių, ką ji nurodo apeliaciniame skunde, nesiekė ieškovei užtikrinti ramios ir aprūpintos senatvės.

Be to, akivaizdu, kad atsakovė D. B. buvo suinteresuota pasinaudoti ieškovės gautais pinigais, nes gyveno bute, įgytame kreditan. Kaip matyti, ji neketino gauti pinigų atlygintinai, nes nesutiko sandorio, sudaromo su ieškove, įforminti notarine tvarka, ko iš esmės ji net neginčija. Pasinaudodama ieškovės amžiumi ir kitomis savybėmis, ji pati savo interesais padėjo jai įforminti sudaromus sandorius. Byloje nustatyta, kad atsakovė D. B. prašė ieškovės J. P. jai skolinti pinigų, todėl gavus pinigus, galėjo nustatytomis aplinkybėmis juos įforminti bankiniais pavedimais ir jos ranka surašytu rašteliu dovana, kad ieškovė negalėtų jų išreikalauti. Pagal CK 1.91 str. apgaulė-tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis tiek aktyviais veiksmais, tiek svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sau palankų sandorį. Teismas sutinka su išvada, kad tarp ieškovės J. P. ir atsakovės D. B. sudaryta dovanojimo sutartis yra sudaryta ieškovės suklydimo, nes ji, perduodama atsakovei pinigus, manė, kad juos bet kada galės susigrąžinti, ir atsakovės apgaulės įtakoje, nes jos ranka buvo surašyti dokumentai, kuriuose gauti pinigai įvardinti dovana, todėl pripažintina negaliojančia (CK 1.90 str., 1.91 str.). Pripažinęs sutartį negaliojančia, teismas taikė restituciją. (1.80 str. 2 d.).

Dėl to, kas pasakyta, apeliacinis skundas atmestinas. Iš apeliantės nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nes ir jai, kaip ir ieškovei J. P. teikiama antrinė teisinė pagalba.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Laimantas MisiūnasLaimutė SankauskaitėZina Mickevičiūtė