- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-16
- Bylos Nr.
- 1S-386-493/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03493-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- M. K.
- Advokatai
- Vytautas Sirvydis
nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K.
gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo M. K. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas dėl 2024 m. liepos 18 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-5369 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. K. nuteistas 2010 m. gruodžio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3, 8 punktus, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, paskirta subendrinta 19 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie subendrintos bausmės pridėta dalis Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 20 metų. Tuo pačiu nuosprendžiu M. K. pripažintas pavojingu recidyvistu.
2. Bausmės pradžia – 2009 m. sausio 4 d., bausmės pabaiga – 2029 m. sausio 4 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 4 (ketveri) metai 5 (penki) mėnesiai 17 (septyniolika) dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija. 2024 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. RV-20-5369 nutarė netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisijos vertinimu, nuteistojo elgesyje matyti elgesio korekcijos pokyčiai, tačiau šie pokyčiai dar nėra pakankami, jog būtų galima nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.
4. Nuteistojo M. K. gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui apskundus šį Komisijos nutarimą, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, nuteistojo gynėjo skundas buvo atmestas. Teismas nurodė, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.
Šalies argumentai
5. Nuteistojo M. K. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis aukštesniam teismui pateiktu skundu prašo:
- panaikinti skundžiamą Komisijos 2024 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. RV-20-5369 ir priimti naują procesinį sprendimą iš esmės – taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo) taikant intensyvią priežiūrą arba intensyvios priežiūros netaikant;
Šalies argumentai
- panaikinti paskesnę Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir priimti dėl skundo procesinį sprendimą iš esmės – taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Gynėjas skunde nurodė, kad:
5.1. apylinkės teismas nevertino nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad Komisijos narių balsai, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu taikymo, pasiskirstė po lygiai, t. y. tik komisijos pirmininkės balsas nulėmė, jog lygtinis paleidimas jo atžvilgiu nebuvo taikomas, tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė tiek šį, tiek ir kitą su tuo susijusį skundo argumentą, kad tos pačios arba labai panašios sudėties komisija toli gražu nebe pirmąjį kartą sprendžia klausimą dėl lygtinio paleidimo jo atžvilgiu taikymo, ir kiekvieną kartą, kada atsisakoma taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, toks atsisakymas grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais bei argumentais;
5.2. be to, buvo ne tik vertinama, bet eilinį kartą sureikšminama nuteistojo padaryta nusikalstama veika, dėl ko yra nuteistas. Toks padarytos nusikalstamos veikos pakartotinis vertinimas yra iškreipiantis pačią lygtinio paleidimo instituto esmę, kadangi teismas pakartotinai imasi vertinti nusikalstamos veikos sunkumą, nors toks vertinimas jau padarytas, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymi, kad principas non bis in idem yra pažeidžiamas ne tik tuo atveju, kada asmuo yra pakartotinai baudžiamas, bet ir visais atvejais, kada asmens teisinė padėtis yra bloginama pakartotinai, remiantis teisiškai reikšmingais faktais, kurie jau buvo įvertinti, priimant apkaltinamąjį nuosprendį (nutartį), įskaitant (bet neapsiribojant) pakartotiniu persekiojimu ar kitokiu teisinės padėties pabloginimu;
5.3. nors galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos terminas jo atžvilgiu suėjo dar 2022 m. gegužės 4 d., nors tam yra visos sąlygos, tačiau pirmosios instancijos teismas eilinį kartą prisimena nebegaliojančias nuobaudas. Mano, kad rėmimasis nebegaliojančiomis nuobaudomis jokiu būdu nesudaro galimybės nuteistą ir bausmę atliekantį asmenį vertinti neigiamai, kadangi turi būti vertinamas galiojančių nuobaudų ir paskatinimų santykis, kuris skundžiamoje nutartyje aiškinamas visiškai netinkamai;
5.4. skundą teikiantis gynėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau šiame skunde – ir BVK) teisinį reguliavimą, susijusį su bausmių vykdymo įstatymų paskirtimi, bausmių vykdymo principais (cituojama). Juo labiau, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo reikalavimo vertinti atliktos ir likusios neatliktos bausmės dalies santykį bei iškreiptai vertino teisingumo principą, skundžiamoje nutartyje pasisakydamas: „Teismas pažymi, kad įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje ....“;
5.5. tokia pirmosios instancijos teismo motyvacija reiškia ne ką kita, kaip neleistiną teismo diskrecijos ribų išplėtimą, kuomet pats teismas pasilieka sau teisę bet kokią likusios bausmės dalį vertinti kaip didelę, nors, kaip jau minėta, likusi bausmės dalis privalo būti vertinama ne atsietai, o būtent kontekste ir santykyje su atliktąja bausmės dalimi, kuri nuteistojo M. K. atveju yra itin didelė. Minėtina, kad jis atliko jau virš 15 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kas sudaro virš ¾ visos atliktinos bausmės, o toks terminas yra teisiškai reikšmingas ir pagal BVK 82 straipsnio 3 dalies nuostatas;
5.6. skundžiamoje nutartyje visiškai sumenkinamos teigiamos individualios nuteistojo M. K. savybės, pastangos integruotis į visuomenę, socialinės reabilitacijos priemonės, sureikšminant vienintelį tikslą – nubaudimą;
5.7. be to, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, bei likusi neatlikta bausmės dalis, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimybės išeiti į laisvę taikant jam lygtinio paleidimo institutą, galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti;
5.8. pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi;
5.9. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. liepos 9 d. Nr. RV-20-5158 Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-20-5158 nurodoma itin svarbi aplinkybė, kurios Komisija nutarė nepaisyti: „nustatyta, kad šiuo metu nėra reikšmingų žalos rizikos požymių, t .y. rizika sukelti didelę žalą kitiems yra žema“ (Išvados 10 psl., 7.1. p. priešpaskutinė pastraipa, taip pat ir skundžiamo nutarimo 6 psl.), tačiau nei Komisija, nei pirmosios instancijos teismas tokios svarbios išvados visiškai nevertino. Nors Skundžiamame nutarime pripažįstama: „galima teigti, kad nuteistasis įvykdė Marijampolės kalėjimo lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo“, tačiau nei pati Komisija (teisingiau, du jos nariai), nei pirmosios instancijos teismas šiam pripažinimui tinkamos teisinės reikšmės nesuteikė. Tai, kad nuteistasis įvykdė lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas (individualaus darbo planą), teismų praktikoje pripažįstama svariu faktoriumi, leidžiančiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė;
5.10. nors nuteistasis M. K. visiškai sutinka su intensyvios priežiūros taikymu, tokia priežiūra nėra taikoma jam vykstant į trumpalaikes išvykas (kadangi tam ir poreikio nėra), tačiau skundžiamoje nutartyje sutapatintas lygtinis paleidimas, taikant intensyvią priežiūrą ir tokios priežiūros netaikant, tarsi tai būtų visiškai tas pats;
5.11. Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, nepakankamai ir selektyviai vertino Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. liepos 9 d. Nr. RV-20-5158 Socialinio tyrimo išvadą Nr. RV-20-5158, kurioje buvo nustatyta, kad iš viso nėra reikšmingų žalos rizikos požymių, kad rizika sukelti didelę žalą kitiems yra žema, tačiau tiek Komisija skundžiamame nutarime, tiek ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė: “Išanalizavus dokumentinę medžiagą pastebima, kad nuteistojo ankstesniame elgesyje pareiškė impulsų kontrolės sunkumai, agresyvaus elgesio apraiškos, savitvardos praradimo atvejai, ypatingai nuteistajam esant neblaiviam”. Nekreipiamas dėmesys į tai, kad alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų nuteistasis visiškai nevartoja, lankė ir baigė programas „Įžanginė grupė”, “Padėk sau”, užsiėmimus “Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija”. Socialinio tyrimo išvadoje aiškiai pasisakyta, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimo veiksnys yra suvaldytas, tačiau šios itin reikšmingos išvados pirmosios instancijos teismas visiškai nepaiso ir motyvuoja taip, tarsi aš nuolat vartočiau alkoholinius gėrimus ar kitas psichoaktyvias medžiagas;
5.12. nors Socialinio tyrimo išvadoje aiškiai pasisakyta, kad nuteistasis dirba už įkalinimo įstaigos ribų, vyksta į trumpalaikes išvykas, laikosi socialiai priimtinų bendravimo normų, nepalaiko nusikalstamos subkultūros, neturi jokių diskriminacinių nuostatų ar neigiamų nuostatų į priežiūrą, aiškiai stebimas jo disciplinuotas elgesys ir pastangos koreguojant jo elgesį tinkama linkme, geba išklausyti jo nuomonei prieštaraujančius argumentus, vertina ir kitokią nuomonę, prieš bet kokį poelgį stengiasi apgalvoti veiksmų planą ir pasverti galimas pasekmes, tačiau tokie itin reikšmingi jo asmenybę apibūdinantys kriterijai tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje buvo nuvertinti ir sumenkinti. Šiame skunde nurodytos aplinkybės rodo, jog nuteistojo pažanga ir pastangos integruotis į visuomenę yra pakankamos, todėl darytina priešinga išvada, jog socialinės reabilitacijos (pataisos) procesas jo atžvilgiu jau yra sėkmingas bei užtikrinantis. Taip pat atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, akivaizdu ir tai, kad šiuo metu, atlikus didesnę, nei ¾ bausmės dalį, yra pagrindas teigti, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje numatomos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistojo M. K. pataisos procesas neturėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kadangi jo atžvilgiu įtvirtinti teigiami socialinio elgesio išėjus į laisvę modeliai, kurie realiai padės jam adaptuotis visuomenėje ir skatins tik teisėtą nuteistojo (probuojamojo) elgesį, juolab nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra jo besąlyginis atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės;
5.13. skunde nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis M. K. savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl jį toliau galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą probacijos sąlygomis taikant arba netaikant intensyvios priežiūros.
6. Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas
7. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82–87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
8. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, be kita ko, yra svarstoma Socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo M. K. gynėjo skundo argumentus, sprendžia, kad žemesnysis teismas visas šias aplinkybes įvertino tinkamai ir jomis pagrindė savo išvadas, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo. Daryti priešingas išvadas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, nes naujų aplinkybių, kurios dar nebūtų įvertintos ir turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
9. Nagrinėjamu atveju M. K. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Vis dėlto, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios sąlygos atitiktis vertinama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau būtų galima jų siekti taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
10. Pabrėžtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau atsakant į skundo argumentus taip pat pabrėžtina, kad tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje, jo padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį ir motyvus, taip pat nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.
11. Iš Socialinio tyrimo išvados (toliau – ir Išvada) matyti, kad nuteistojo M. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys metodiką pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika, š. m. liepos mėn. atlikus rizikos vertinimą fiksuota taip pat vidutinė rizika, tačiau stebimas teigiamas pokytis „mažėjimo dinamika“ sekančiose srityse: „Lėšų tvarkymas ir pajamos“ – šiuo metu neturi reikšmingų jo finansinei padėčiai finansinių įsipareigojimų; „Ryšiai“ – bando atnaujinti ryšius su seserimi, bendrauja telekomunikacijų pagalba; „Piktnaudžiavimas narkotikais“ – nuo 2019 m. balandžio 24 d. narkotikų vartojimo atvejų nefiksuota; „Emocinė gerovė“ – asmuo lengvai komunikuoja, geba palaikyti adekvačią sąveiką su aplinka, geba įvardinti teigiamas ir neigiamas savo savybes; „Mąstymas ir elgesys“ – prieš elgdamasis nuteistasis stengiasi apgalvoti savo veiksmų planą. Taip pat Išvadoje nurodyta, kad atlikto didelės žalos vertinimą nustatyta, kad šiuo metu nėra reikšmingų žalos rizikos požymių, tai yra rizika sukelti didelę žalą kitiems yra žema. Pastebėtina, kad nežiūrint į paskutinio vertinimo metu akcentuotus minėtus teigiamus pokyčius nuteistajam mažinant nusikalstamo elgesio riziką, visgi vidutinė nusikalstamo elgesio rizika iš esmės nemažėja ir išlieka nepakitusi visą bausmės atlikimo laikotarpį, tai yra pakankamai ilgą laiko tarpą, kas reiškia, kad daugiau nei per 14 (keturiolika) metų neužfiksuota esminė nuteistojo pažanga, kuri sumažintų šią riziką iki minimalios.
12. Iš minėtos Išvados taip pat taip pat matyti, kad nuteistojo M. K. atžvilgiu yra konstatuoti 1 (vienas) statinis ir 4 (keturi) dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Pažymėtina ir tai, kad būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nors aukštesniam teismui pateiktame skunde ir akcentuojama nuteistojo bausmės atlikimo metu padaryta pažanga, tačiau, kaip matyti, visgi dar išlieka jo atžvilgiu nustatyti dinaminiai veiksniai, o būtent: gyvenimo stilius ir draugai (praeityje pasirinkti netinkami laisvalaikio praleidimo būdai); piktnaudžiavimas alkoholiu (tiesiogiai susijęs su nusikalstamu elgesiu); mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, savitvardos praradimas siejosi su nusikalstamumu); nuostatos (ankstesni režimo reikalavimų pažeidimai). Kaip minėta, laisvės atėmimo bausmę M. K. atlieka nuo 2009 m. sausio 4 d., tačiau nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ir jų kiekis vis tik neleidžia konstatuoti akivaizdžios ir esminės nuteistojo pažangos. Tuo tarpu nustatyti apsauginiai veiksniai (turi gyvenamąją vietą; turi išsilavinimą, oficialiai dirba, turi patvirtintą darbo vietą, kai bus paleistas lygtinai; nevartoja narkotinių psichotropinių medžiagų; emocinė būsena – adekvati savivertė). Gyvenamosios vietos turėjimas bei darbinė veikla (bylos duomenimis, būdamas laisvėje M. K. įmonėje buvo dirbęs baldų gamybos administratoriumi) egzistavo ir nuteistajam padarant tyčinius nusikaltimus, tačiau, kaip matyti, nuo nusikalstamo elgesio jo tai nesulaikė. Apsauginiu veiksniu Išvadoje laikoma ir tai, kad nuteistasis nevartoja psichotropinių medžiagų, tačiau Išvadoje taip pat nurodyta, kad narkotikų vartojimo atvejų nefiksuota nuo 2019 m. balandžio 24 d. Aukštesnio teismo vertinimu, šis teigiamas pokytis fiksuojamas palyginus neilgą laiką (past. – bausmė atliekama nuo 2009 m. sausio 4 d.), todėl kol kas negali būti laikytinas esminiai apsauginiu veiksniu. Nors Išvadoje ir nurodyta, kad M. K. šiuo metu nesusiduria su išskirtiniais emocinės gerovės sunkumais, tačiau šį apsauginį veiksnį vertinant kitų byloje esančių duomenų kontekste, šis veiksnys nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistojo atžvilgiu turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas.
13. Pritariant skundo argumentams neneigtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta nemažai duomenų, kurie teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nuteistasis bausmę šiuo metu atlieka Marijampolės kalėjimo pusiaukelės namuose, vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, intervencinėse programose, įkalinimo įstaigoje įgijo vidurinį išsilavinimą, įgijo keletą specialybių, nuo 2017 m. gruodžio 5 d. įkalinimo įstaigoje užsiima darbine veikla, administracine tvarka nebaustas. Aukštesnio teismo vertinimu, nežiūrint į šiuos, o taip pat kitus nuteistojo gynėjo skunde akcentuojamus teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, visgi akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, kad toliau jo elgesio teigiamų pokyčių būtų galima siekti neizoliavus jo nuo visuomenės, nenustatyti. Nors nuteistasis ir daro pažangą siekdamas valdyti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau, kaip minėta, ši rizika vis dar išlieka nustatyta vidutinė. Juolab, iš bylos duomenų matyti, kad M. K. bausmės atlikimo metu žodine tvarka buvo baustas 8 (aštuonis) kartus, drausmine tvarka baustas 28 (dvidešimt aštuonis kartus). Nors nuobaudos šiuo metu nebegalioja (kas akcentuojama gynėjo skunde), tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės yra svarbios ir vertintinos kartu su kitais duomenimis sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Paprastai drausminėms nuobaudos „atsverti“ aktualus jų santykis su nuteistajam taikytais skatinimais. Šiuo atveju aukštesnis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad M. K. per visą netrumpą bausmės atlikimo laikotarpį buvo skatintas tik 4 (keturis) kartus, tuo tarpu drausmine tvarka baustas net 7 (septynis) kartus daugiau (28:4), o žodine tvarka – du kartus daugiau (8:4), nei kad buvo skatintas.
14. Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje buvo ne tik vertinama, bet eilinį kartą sureikšminama nuteistojo padaryta nusikalstama veika, dėl ko yra nuteistas, tai siejama su non bis in idem (du kartus bausti už tą patį dalyką negalima) principo pažeidimu. Su tokiu skundo argumentu aukštesnis teismas nesutinka. Kaip minėta, nors sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, be kita ko atsižvelgiant ir į asmens elgesį praeityje, jo padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį ir motyvus. Nagrinėjamu atveju M. K. iš viso teistas tris kartus už smurtinių nusikaltimų padarymą, yra įvykdęs du nužudymus sunkinančiomis aplinkybėmis. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinį labai sunkų nusikaltimą – nužudė tėvą – kuris padarytas itin cinišku būdu. Kaltės nepripažino. Nusikalstamas veikas M. K. padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos laikotarpiu. Jis darė išskirtinai pavojingas nusikalstamas veikas, yra pripažintas pavojingu recidyvistu. Ikiteisminio tyrimo metu slėpė įrodymus, keitė parodymus, neatsiprašė nukentėjusiųjų, neatlygino žalos. Šių aplinkybių kontekste akivaizdu, jog nuteistajam M. K. turi būti keliami aukštesni reikalavimai, kad jis savo elgesiu įrodytų, jog yra pasirengęs pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo visuomenėje laikantis įstatymų. Kaip matyti, atlikus daugiau nei 14 (metų) bausmės, yra stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, tačiau nusikalstamo elgesio rizika per šį laikotarpį visgi išlieka vidutinė. Tuo tarpu padaryti išvadą, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas, aukštesnis teismas neturi pagrindo.
15. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistojo gynėjas taip pat nurodė, kad apylinkės teismas nevertino nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad Komisijos narių balsai, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu taikymo, pasiskirstė po lygiai, t. y. tik komisijos pirmininkės balsas nulėmė, jog lygtinis paleidimas jo atžvilgiu nebuvo taikomas. Aukštesnis teismas pažymi, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107, 32 punkte nustatyta, jog Komisijos sprendimai priimami komisijos posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma, o Komisijos posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia komisijos posėdžio pirmininko balsas. Esant tokiai situacijai, minėtas skundo argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas.
16. Nors gynėjo skunde ir deklaruojamas nuteistojo didelis noras toliau taisytis būnant laisvėje, tačiau aptartų aplinkybių visuma aukštesniam teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistojo M. K. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinio paleidimo institutą. Pažymėtina, kad nei Europos Ž. T. Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad žemesnysis teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tiek nuteistojo elgesys jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, tiek jo asmenybę apibūdinantys duomenys, ne tik tie, kurie apibūdina jį teigiamai, bet visų jų visuma, šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, kad M. K. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, todėl nėra pagrindo tenkinti jo skundą ir naikinti skundžiamą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. K. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.