- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-18
- Bylos Nr.
- R-525-44-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai
- Trečiasis asmuo
- Darbo
- Advokatai
- Paulius Vinkleris
- Kategorijos
- 18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Darbo partijai, Lietuvos socialdemokratų partijai, partijai Tvarka ir teisingumas dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija) 2011 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. Sp.-209 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) nusprendė pagal Pagėgių savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 29 pateiktą rinkimų rezultatų nustatymo protokolą nustatyti ir patvirtinti galutinius rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje bei pavesti Pagėgių savivaldybės rinkimų komisijai Nr. 29 paskelbti šiuos rinkimų rezultatus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. pateikė skundą (b.l. 6–9), kuriuo prašo:
1) panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2011 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. Sp.-209 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo“;
2) įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją paskirstyti savivaldybės tarybos narių vietas tarp kandidatų, registruotų kaip patys save išsikėlę.
Nurodo, kad atsakovo sprendimas patvirtinti galutinius rinkimų rezultatus Pagėgių rinkimų apygardoje, pripažįstant trečiųjų suinteresuotų asmenų, politinių partijų, iškeltus kandidatus išrinktais Pagėgių savivaldybės tarybos nariais, yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, t. y. pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuotą vietos gyventojų bendruomenės savivaldą ir rinkimų proporcinę sistemą bei pažeidžia jų, kaip kandidatų, teises į kandidatų lygiateisiškumą. Pažymi, jog Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 1 daliai, kuri vietos gyventojų bendruomenei laiduoja savivaldos teisę, ta apimtimi, kad joks subjektas neturi teisės kištis į teritorijos administracinio vieneto valdymą bei valdymo institucijų sudarymą. Tuo tarpu iš politinių partijų, kurios kelia kandidatus, nereikalaujama, kad organizacijos nariai būtų teritorinio administracinio vieneto gyventojai, todėl jie, kaip kandidatai, turi teisėtą lūkestį, kad kandidatai bus keliami, laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų. Sprendimas taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai, kuri išskirtinai tik vietos gyventojų bendruomenei garantuoja tiesioginių rinkimų teisę į savivaldybių tarybų narius. Teigia, jog tai reiškia, inter alia, kad tik vietos gyventojai gali siūlyti kandidatus be tarpininko, kai tuo tarpu politinės partijos atlieka pirminę atranką pagal jų pačių nustatytus principus, todėl jie, kaip kandidatai, turi teisėtą lūkestį, kad konkuruojantys kandidatai bus iškelti tomis pačiomis sąlygomis, kaip jie – tiesiogiai vietos gyventojų. Sprendimas prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam lygios rinkimų teisės principui. Pabrėžia, kad pasirinkus vien proporcinę rinkimų sistemą negalima tokia situacija, kai rinkimuose dalyvauja ne tik asmenys, įrašyti į politinių partijų (ar kitų kolektyvinių subjektų) sudaromus kandidatų sąrašus, bet ir pavieniai asmenys, t. y. negalima tokia situacija, kai pavieniai asmenys varžosi su kandidatų sąrašais, nes taip būtų iškreipiama proporcinės rinkimų sistemos esmė. Tokia rinkimų tvarka, kai pavieniai asmenys rungiasi su politinių partijų iškeltais kandidatų sąrašais, galimai pažeidžia pasyviąją nuolatinių savivaldybių gyventojų rinkimų teisę, t. y. jų teisę būti išrinktais. Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai, kuri išskirtinai tik vietos gyventojų bendruomenei garantuoja rinkimų teisę į savivaldybių tarybų narius ir tai yra baigtinis sąrašas. Jokiems kitiems subjektams, įskaitant ir politines partijas, Lietuvos Respublikos Konstitucija nėra suteikusi rinkimų teisės, todėl jie, kaip kandidatai, turi teisėtą lūkestį, kad kandidatai bus keliami, laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų. Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai, kuri piliečiams laiduoja teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybinę tarnybą. Tokios nuostatos, inter alia, reiškia teisę stoti į tarnybą ir į savivaldybės tarybos narius lygiomis sąlygomis. Nurodo, kad politinės partijos keliami kandidatai neturi rinkti jų kandidatūras palaikančių vietos gyventojų parašų. Sprendimas prieštarauja ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatoms dėl viešųjų juridinių asmenų. Politinė partija pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo (toliau – ir Politinių partijų įstatymas) 2 straipsnį yra viešas juridinis asmuo. Juridinių asmenų teisinį reglamentavimą įtvirtina CK, pagal kurio 2.74 straipsnio 2 dalį, viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį teisnumą, t. y. jie gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Tuo tarpu trečiasis suinteresuotasis asmuo partija Tvarka ir teisingumas savo steigimo dokumente – įstatuose, nėra numatęs veiklos ir tikslų kelti kandidatus savivaldybių tarybų rinkimuose. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, pažymi, jog kitiems subjektams, išskyrus vietos gyventojus, nėra suteikiama teisė spręsti ir kandidatų į savivaldybių tarybų narius kėlimo klausimą. Tokia nuostata taikoma ir politinių partijų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs (2001-06-28 nutarimas), kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata, jog savivaldybės pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, vertintina kaip šių vietos bendruomenių dalyvavimo, valdant šias teritorijas, garantija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje skiriamos dvi viešosios valdžios sistemos: valstybės valdymas ir vietos savivalda. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją vietos savivalda – tai įstatymo numatytu valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių (t. y. teritorinių arba vietos bendruomenių), kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, tai savivaldybė yra įstatymo numatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto bendruomenė, turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimą, aplinkybę, jog politinės partijos yra viešieji juridiniai asmenys, tai yra tokie asmenys, kurių valia išreiškiama per valdymo organus, o valdymo organų funkcijas gali vykdyti asmenys, skirtingų savivaldybių gyventojai, arba asmenys, kurių nei vienas nėra duotos savivaldybės nuolatinis gyventojas, konstatuoja, jog teisės politinėms partijoms teikti registracijai kandidatus suteikimas prieštarautų konstituciniams savivaldos principams, kadangi tokiu būdų būtų išreikšta valia ne vietos bendruomenės, o galimai kitų savivaldybės bendruomenių atstovų. Daro išvadą, jog tai būtų grubus kišimasis į teritorijos administracinių vienetų bendruomenių kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarką ir savaveiksmiškumą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas tiesioginių rinkimų principas reiškia, kad savivaldybių tarybų narius rinkėjai renka be tarpininkų. Toks principas taip pat laiduoja rinkėjams teisę be tarpininkų kelti kandidatus. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje expressis verbis įtvirtinta subjektinė rinkimų teisė, kaip rinkimų institutas, susideda iš trijų teisių – teisės balsuoti, teisės siūlyti ir kelti (teikti registracijai; siūlyti) kandidatus ir teisės kandidatuoti. Daro išvadą, kad kandidatų siūlymas priklauso tik vietos gyventojams ir jie šią teisę įgyvendina tiesiogiai. Tuo tarpu atsakovas, įregistruodamas politinių partijų atrinktus kandidatus, pažeidė šį rinkimų principą. Pažymi, kad įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę rinkimų sistemą, į politines atstovaujamąsias ar kitas demokratines atstovaujamąsias institucijas gali būti renkami kandidatai, įrašyti tik į rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų sudaromus sąrašus. Šie sąrašai yra sudaromi iš tam tikro skaičiaus kandidatų. Be to, pasirinkus vien proporcinę rinkimų sistemą, negalima tokia situacija, kai rinkimuose dalyvauja ne tik asmenys, įrašyti į politinių partijų (ar kitų kolektyvinių subjektų) sudaromus kandidatų sąrašus, bet ir pavieniai asmenys, t. y. negalima tokia situacija, kai pavieniai asmenys varžosi su kandidatų sąrašais. Priešingu atveju, būtų iškreipiama proporcinės rinkimų sistemos esmė. Todėl atsakovo registruoti partijų keliami kandidatų sąrašai, kurie konkuravo su pareiškėju, kaip pavieniu kandidatu, iškreipia proporcinę rinkimų sistemą. Teigia, jog atsakovas, priimdamas registruoti trečiųjų suinteresuotų asmenų politinių partijų keliamų kandidatų sąrašus, neleistinai išplėtė subjektų, kurie turi rinkimų teisę, ratą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalis išskirtinai tik vietos gyventojų bendruomenės atstovams, kaip fiziniams asmenims, garantuoja rinkimų teisę į savivaldybių tarybas ir tai yra baigtinis sąrašas. Tuo tarpu atsakovas, registruodamas politinių partijų keliamų kandidatų sąrašus, neatsižvelgė į viešųjų juridinių asmenų politinių partijų veiklos tikslus, į tai, ar šių asmenų įstatuose numatyta veikla kelti kandidatus į vietos savivaldos tarybas. Pabrėžia, jog atsakovas įregistravo politinių partijų keliamus kandidatus be vietos gyventojų, palaikančių kandidatus, parašų, kai tuo tarpu pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti surinkti jį palaikančių vietos gyventojų parašai. Tokiu būdu atsakovas pažeidė jo teisėtą lūkestį stoti į valstybinę tarnybą lygiomis sąlygomis su kitais kandidatais.
Atsiliepimas
Atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti.
Nesutikdamas su skundu, atsakovas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) 34 straipsnį, 83 straipsnio 2 dalį. Pažymi, jog pareiškėjo argumentai, grindžiami CK nuostatomis, nepriimtini, nes CK nuostatos negali būti taikomos. Remiasi CK 1.1 straipsnio 1, 2 dalimis ir pabrėžia, jog Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, kaip ir kitais rinkimų įstatymais, reguliuojami santykiai priskiriami išimtinai viešosios teisės sričiai ir būtent Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34, 83 ir kiti straipsniai nustato kandidatų kėlimo (ir kėlimosi), mandatų dalinimo tvarkas. Todėl susiklosčiusiems teisiniams santykiams turėtų būti taikomos ne CK nuostatos, o kitų įstatymų, kurių reguliavimo sfera priskiriama viešajai teisei – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo ir Politinių partijų įstatymo, nuostatos. Teigia, jog pareiškėjo argumentai, kad situacija, kai politinių partijų iškelti kandidatai rungiasi su save išsikėlusiais kandidatais, pažeidžia proporcinės rinkimų sistemos esmę ir Lietuvos Respublikos Konstituciją, nėra teisiškai reikšmingi, nes Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, rinkimų teisės teorijos požiūriu, nustatė proporcinę rinkimų sistemą su mažoritarinės sistemos elementais. Tuo tarpu tiek proporcinė rinkimų sistema, tiek mažoritarinė ar mišri rinkimų sistema yra teisėtos rinkimų sistemos. Pabrėžia, jog pareiškėjas neginčija kandidatų registravimo fakto, kitaip tariant, neprieštarauja, kad buvo registruoti tiek save išsikėlę kandidatai, tiek ir politinių partijų keliami kandidatai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos socialdemokratų partija atsiliepimu į skundą prašo remtis Lietuvos socialdemokratų partijos 2011 m. kovo 16 d. atsiliepimo į pareiškėjos D. Š. 2011 m. kovo 8 d. skundą argumentais visa apimtimi, o pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad su skundu nesutinka, o Vyriausioji rinkimų komisija, priimdama Sprendimą, nepažeidė pareiškėjo teisių ar teisėtų lūkesčių ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 m. kovo 8 d. ir 2011 m. kovo 9 d. pateikti pareiškėjų S. R. ir kitos pareiškėjos D. Š. skundai (2011-03-15 nutartimi sujungti į vieną bylą Nr. R-29-11), kurie paremti analogiškais argumentais kaip ir pareiškėjo V. M. skundas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo partija Tvarka ir teisingumas atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka.
Nurodo, kad Sprendimas yra objektyvus ir teisingas, o partija Tvarka ir teisingumas dėl jo pretenzijų neturi.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė pareiškėjo skundą, prašė jį tenkinti. Taip pat pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą prašant ištirti ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-968 priimti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnis, 35 straipsnis, 55 straipsnio 2 dalies 2 punktas, pagal priėmimo procedūrą neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, Konstituciniam valstybės principui; ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-968 priimti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 2 punktas, toje apimtyje, kai pavieniai asmenys varžosi su kandidatų sąrašais neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam lygios rinkimų teisės principui; ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-968 priimti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio 3 dalis, toje apimtyje, kai asmenims norintiems išsikelti reikalaujama rinkti vietos gyventojų remiančius kandidatą parašus, o tuo tarpu kandidatams, kuriuos kelia viešieji juridiniai asmenys – politinės partijos, nereikia rinkti juos palaikančius vietos gyventojų parašus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje ir 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam lygios rinkimų teisės principui bei 1 straipsnio demokratinės valstybės santvarkai ir atviros visuomenės principui; ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-968 priimti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio 1 dalis, toje apimtyje, kai viešiesiems juridiniams asmenims – politinėms partijoms, suteikiama teisė kelti kandidatus neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje ir 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai išskirtinai tik administracinio vieneto nuolatinių gyventojų rinkimų teisei bei demokratinės valstybės santvarkai ir atviros visuomenės principui; ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-968 priimti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 ir 35 straipsniai, toje apimtyje, kai iš politinių partijų, kurios kelia kandidatus, nereikalaujama, kad organizacijos nariai būtų gyventojai teritorinio administracinio vieneto, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai išskirtinai tik administracinio vieneto nuolatinių gyventojų rinkimų teisei bei demokratinės valstybės santvarkai ir atviros visuomenės principui.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir nepalaikė prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas iškėlė ginčą dėl atsakovo sprendimo, kuriuo nustatyti ir patvirtinti galutiniai rinkimų rezultatai Pagėgių rinkimų apygardoje. Grįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas kelia įvairių rūšių kandidatų išsikėlimo (registracijos) klausimų (pvz., ar galėjo kelti partija kandidatų sąrašą ir pan.) menamą neatitikimą LR Konstitucijai, tačiau konkrečiai nepateikia jokių argumentų dėl balsų skaičiavimo ar mandatų dalinimo taisyklių ydingumo. Atsižvelgiant į tai kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas iš esmės ginčija atitinkamų kandidatų, jų sąrašų registraciją, paskelbimą, tačiau sprendimų, kuriais jie buvo įregistruoti ir ar paskelbti, šioje byloje pareiškėjai neginčija ir jie nėra nuginčyti.
Kadangi pareiškėjas nėra apskundęs ir nėra nuginčijęs atsakovo sprendimų dėl politinių partijų iškeltų kandidatų įregistravimo Pagėgių rinkimų apygardoje, t.y. nėra apskundęs atsakovo sprendimų, su kuriais pareiškėjas tiesiogiai sieja savo nurodomą teisių pažeidimą šioje byloje ir iš kurių tiesiogiai kyla pareiškėjo nurodomi teisių pažeidimai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra nurodęs nei vieno argumento dėl balsų skaičiavimo ar mandatų dalinimo taisyklių pažeidimo Pagėgių rinkimų apygardoje, konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovas šioje byloje ginčiją sprendimą dėl galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo priėmė pažeisdamas kokias nors imperatyvias teisės aktų nuostatas. Teismas negali spręsti ar pagrįstai vieni ar kiti kandidatai (jų sąrašai) buvo įregistruoti Pagėgių rinkimų apygardoje, nes rinkimai jau yra įvykę, o byloje skundžiami tik balsavimo rezultatai ir mandatų paskirstymas. Dėl to pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.
Taip pat netenkinamas ir pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į LR Konstitucinį teismą, nes Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos, dėl kurių atitikimo LR Konstitucijai kelia abejones pareiškėjas, nagrinėjamoje byloje netaikytinos. Tuo tarpu teismas dėl įstatymo ar kito teisės akto atitikimo LR Konstitucijai į LR Konstitucinį teismą gali kreiptis tik tuo atveju, kai abejones keliantis teisės aktas turi būti taikomas konkrečioje byloje (ABTĮ straipsnio 2 dalis).
Teismo kolegija vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia
Pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas neskundžiamas.