Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2021-09-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-2783-1054/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-16
Bylos Nr.
e2YT-2783-1054/2021
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00245-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Kandratavičienė
Pareiškėjas
G. I.
Suinteresuotas asmuo
R. I., V. I., A. I., Valstybės įmonei „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2783-1054/2021Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00245-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; (S) 3.4.5.2
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 16 d.Skuodas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. I. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. I., V. I., A. I., Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad ji priėmė mirusio R. I. palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas R. I.. Jo palikimą mirties dieną sudarė 36/100 dalys gyvenamojo namo, ½ dalis pagalbinio ūkio pastato ir ½ dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). R. I. testamento sudaręs nebuvo, jo paveldėjimo byla notarų biure nėra užvesta. Pareiškėjos tėvų R. I. ir V. I. santuoka nutraukta 2011 m. spalio 10 d. Mirus tėvui, pareiškėja kaip įpėdinė pagal įstatymą, nesikreipė į Skuodo rajono notarų biurą su pareiškimu dėl tėvo palikimo priėmimo, tačiau jo palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti. Pareiškėja gyvena užsienyje, todėl mirus tėvui siekdama jo palikimą palaikyti tinkamos būklės, suderinus su mama V. I., kaip bendraturte, sudarė žodinį susitarimą su S. J., kad ji prižiūrės gyvenamąjį namą, jo vidų ir aplinką, o su mama susitarė, kad ji pasirūpins visu su namo eksploatavimu susijusių mokesčių sumokėjimu. Todėl pareiškėja po tėvo mirties atsiradusį palikimą pradėjo valdyti kaip savo ir laiko save turto savininke, siekia jį išsaugoti ir išlaikyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimu prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys R. I., A. I., V. I. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja G. I. yra R. I. (gim. (duomenys neskelbtini)) dukra. R. I. turėjo dar vieną sūnų V. I. ir dvi dukras R. I. ir A. I., o su sutuoktine V. I. išsiskyrė 2011 m. spalio 10 d.

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl juridinio fakto nustatymo tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu, nes per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja G. I. (pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas)) po jos tėvo R. I. mirties išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į jo paveldimą turtą, pareiškėja šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininke. Teismas abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais neturi pagrindo, taigi pripažįsta, kad pareiškėja po jos tėvo R. I. mirties (duomenys neskelbtini) atliko aktyvius veiksmus, siekiant įgyti nuosavybę į paveldimą turtą, ir priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmenys priėmė palikimą faktiškai pradėję jį valdyti nėra registruojami.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėja priėmė R. I., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos prašymą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.

Teisėja Giedrė Kandratavičienė