Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės, nuteistojo K. C. bei pastarojo įstatyminių atstovų civilinių atsakovų R. J. C. ir F. C. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo K. C. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 str. 2 d. 8 p. ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš K. C. priteista 50000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai B. J. , o K. C. neturint turto ir piniginių lėšų, priteista iš nuteistojo įstatyminių atstovų Remigijaus J. C. ir F. C. iš kiekvieno po 25000 (dvidešimt penkis tūkstančius) litų iki sueis K. C. aštuoniolika metų.

Priteista iš K. C. 2082 (du tūkstančius aštuoniasdešimt du) litai Valstybinei ligonių kasai.

Nuosprendžio dalis, kuria baudžiamoji byla A. T. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos pagal BK 284 str. 1 d. nutraukta ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindu atleistas, paskiriant A. T. auklėjamojo poveikio priemonę – atiduoti tėvui R. T. prižiūrėti ir ugdyti iki jam sukaks 18 metų, panaikinant kardomąją priemonę A. T. atžvilgiu bei civilinio atsakovo R. T. turtui nuosavybės teisių apribojimą, neskundžiama.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. C. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 4 d. apie 23 val. 30 min., Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su A. T. , viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą J. J. atžvilgiu, iš chuliganiškų paskatų – turėdami menkavertę dingstį (reikalaujant cigarečių), tyčia rankomis ir kojomis sudavė mažiausiai septynis smūgius J. J. į įvairias kūno vietas, ir tokiu būdu bendrais veiksmais J. J. padarė poodines kraujosruvas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairio skruosto srityje, kairės ausies kaušelio išoriniame paviršiuje, nosies nugarėlės vidurinėje dalyje, kaktos vidurinėje dalyje, kairio momens srityje, dėl ko J. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplikai, todėl sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o K. C. , tęsdamas nusikalstamą veiką iš chuliganiškų paskatų J. J. atžvilgiu, po suduotų smūgių rankomis ir kojomis – panaudodamas peilį – dėl ko su A. T. nesitarė, tai yra durdamas mažiausiai du kartus J. J. į kairės šlaunies viršutinę dalį, dėl ko – pagrindinai dėl kairės šlaunies vidiniame paviršiuje padarytos durtinės – pjautinės žaizdos su šlaunies 1/3 arterijos šakos sužalojimu, dėl ko J. J. nuo ūmaus išorinio nukraujavimo dėl išsivysčiusio hemoraginio šoko ligoninėje 2005 m. lapkričio 5 d. 2 val. 30 min. mirė, tai yra K. C. iš chuliganiškų paskatų tyčia nužudė J. J. .

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 24 d. nuosprendį dalyje pakeisti ir K. C. nuteistam pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. paskirti septynių metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją nepilnamečių pataisos namuose.

Prokurorė skunde nurodo, kad aplinkybės, kuriomis Kauno apygardos teismas grindžia nuteistajam K. C. paskirtą bausmės dydį, neatitinka bylos aplinkybių. Taip pat skiriant K. C. bausmę, teismas neatsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes bei BK XI skyriuje numatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Prokurorė teigia, kad K. C. paskirta bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau pagal faktines bylos aplinkybes savo dydžiu yra per švelni. Prokurorė teigia, kad būtina atsižvelgti į tai, jog K. C. padarė vieną sunkiausių LR Baudžiamajame kodekse įvardintų nusikalstamų veikų – tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė žmogų.

Prokurorė nurodo, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas amžių, nuo kurio asmuo privalo atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, preziumuoja, kad asmuo sulaukęs 14 metų amžiaus, privalo suvokti, jog kito asmens gyvybė yra neliečiama ir jis turi susilaikyti nuo bet kokių tyčinių savo veiksmų, galinčių atimti kito asmens gyvybę. Todėl Kauno apygardos teismas, skirdamas K. C. trejų metų laisvės atėmimo bausmę, tinkamai neįvertino nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio, kaltės formos ir rūšies, padaryto nusikaltimo motyvų.

Be to, prokurorė teigia, kad teismas nepagrįstai įvardijo nukentėjusiojo elgesį ligoninėje, kur, kaip teismas konstatavo nuosprendyje, nukentėjusysis dėl girtumo trukdė teikti medicininę pagalbą, bei medicininės pagalbos teikimo kokybę ir kvalifikaciją, aplinkybėmis, į kurias atsižvelgė skirdamas bausmę K. C. . Prokurorė nurodo A. T. senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 4 p., kuriame nurodyta, kad jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai ir, kad nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti.

Prokurorė nurodo, kad apklaustas liudytoju Alytaus apskrities ligoninės gydytojas – traumatologas D. Velioniškis nurodė, kad į ligoninę pristatytas J. J. buvo neblaivus, elgėsi agresyviai, priešinosi ir būtent dėl tokio ligonio elgesio buvo problemų atliekant būtinus gydymo veiksmus. Tačiau prokurorė teigia, kad nėra surinkta jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad nukentėjusysis priešinosi ir buvo agresyvus dėl girtumo, tai yra tik prielaida, kuri negali būti laikoma įrodymu, nes neatitinka BPK 20 str. reikalavimų. Prokurorė neatmeta galimybės, kad nukentėjusysis priešinosi ir buvo agresyvus ne dėl girtumo, o dėl skausmo, kurį jam sukėlė K. C. padaryti sužalojimai.

Be to, prokurorė nurodo, kad teismas nepagrįstai įvardijo K. C. jauną amžių ir tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, kaip aplinkybes, kurios lengvina jo baudžiamąją atsakomybę ir šiuo pagrindu sušvelnino jam paskirtą bausmę, kadangi teismas, skirdamas bausmę K. C. , atsižvelgė į jo jauną amžių ir taikė BK 91 str. 3 d.

Nuteistasis K. C. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 24 d. nuosprendį pakeisti sumažinant iš jo priteistą B. J. neturtinę žalą iki 20000 (dvidešimties tūkstančių) litų.

K. C. sutinka, kad dėl J. J. žūties nukentėjusiojo motinai neturinė žala turi būti atlyginta, tačiau teigia, kad teismas, nustatydamas žalos dydį, turėjo atsižvelgti į jo turtinę padėtį, tai, kad nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia, jo tėvai atlygino visą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos, kad jis yra nepilnametis, neturi jokios profesijos ir jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, taip pat ir tai, kad jo sveikatos būklė nėra itin gera, atliekant bausmę ji dar labiau pablogės, kas turės įtakos gaunant darbą bei užmokestį už jį. Be to, nuteistasis nurodo, kad paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jis nebegalės baigti mokslo ir įgyti specialybę, todėl atlikęs bausmę nebegalės gauti gerai apmokamo darbo ir nepajėgs atlyginti tokio dydžio ieškinio.

Nuteistojo K. C. įstatyminiai atstovai civiliniai atsakovai R. J. C. ir F. C. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 24 d. nuosprendį pakeisti sumažinant B. J. priteistą neturtinę žalą iki 20000 (dvidešimties tūkstančių) litų.

Įstatyminiai atstovai civiliniai atsakovai sutinka, kad žuvusiojo motinai B. J. turi būti atlyginta neturtinė žala, tačiau teigia, kad teismas, nustatydamas jos dydį, neatsižvelgė į tai, kad jų sūnus yra nepilnametis, į jų turtinę padėtį ir kitas, turinčias reikšmės bylos aplinkybes. Įstatyminiai atstovai civiliniai atsakovai nurodo, kad jų sūnus yra ligotas, atliekant laisvės atėmimo bausmę jo sveikatos būklė nepagerės ir jis pats greitu laiku nepajėgs atlyginti tokio dydžio neturinės žalos. Įstatyminiai atstovai civiliniai atsakovai teigia, kad iš jų priteistas neturtinės žalos dydis yra labai didelis, teismas neatsižvelgė į tai, kad R. J. C. yra neįgalus, gauna tik 346 litų invalidumo pensiją, o F. C. yra vienintelė šeimos maitintoja, už būsto kreditą nupirkusi patalpas jose dirba, turi išlaikyti dar mažametę dukrą bei mokėti bankui paskolą. Taip pat nurodo, kad jie pardavė turėtą automobilį ir atlygino nukentėjusiajai B. J. visą turtinę ir dalį neturtinės žalos. Įstatyminiai atstovai civiliniai atsakovai teigia, kad turto, kuris yra registruotas jų vardu, parduoti negali, nes tokiu atveju atsidurtų gatvėje ne tik jų šeima, bet ir seneliai – F. C. tėvai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo K. C. bei jo įstatyminių atstovų civilinių atsakovų Remigijaus J. C. ir F. C. apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis K. C. prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, jo bei įstatyminių atstovų ir civilinių ieškovų Remigijaus J. C. ir F. C. apeliacinius skundus tenkinti, nuteistojo K. C. įstatyminė atstovė civilinė atsakovė F. C. prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusioji B. J. prašė prokurorės bei nuteistojo K. C. ir jo įstatyminių atstovų civilinių atsakovų J. C. ir F. C. apeliacinius skundus atmesti, nuteistojo K. C. gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, jo ginamojo K. C. ir jo įstatyminių atstovų civilinių atsakovų apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusiosios B. J. atstovė prašė prokuroro bei nuteistojo K. C. ir jo įstatyminių atstovų civilinių atsakovų apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės, nuteistojo K. C. bei jo įstatyminių atstovų civilinių atsakovų Remigijaus J. C. bei F. C. apeliaciniai skundai atmetami.

Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam K. C. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jo nusikalstamus veiksmus pagal BK 129 str. 2 d. 8 p., kas neginčijama apeliaciniuose skunduose.

Taip pat apygardos teismas K. C. paskyrė tinkamą bausmę. Bausmės paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmės paskyrimu įvertinamas ne tik nusikaltimo pavojingumo laipsnis, jo sunkumas, bet ir kaltininko asmenybė, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. C. už nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 d. 8 p. padarymą, paskyrė bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė ir, individualizuodamas bausmę, kaip to reikalauja BK 61 str. 1 d., atsižvelgė į tai, kad K. C. prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajai visą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos, K. C. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgė į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes - į tai, kad K. C. anksčiau neteistas, charakterizuojamas gerai bei nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, į sužalojimo pobūdį, tyčios formą. Teismas pagrįstai taikė nuteistajam BK 91 str. 3 d. nuostatas, kadangi K. C. veiką padarė būdamas nepilnametis. Teismo nuosprendžiu K. C. motyvuotai parinktas tinkamas bausmės dydis, ką nepagrįstai prokurorė ginčija apeliaciniame skunde.

Be to, prokurorė apeliaciniame skunde nurodo A. T. senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 4 p., kuriame išaiškinama, kad jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai ir, kad nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti. Todėl prokurorės manymu, teismas nepagrįstai įvardijo netinkamą nukentėjusiojo elgesį ligoninėje, svarstydamas K. C. skirtiną bausmę. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad į šį nutarimo punktą turėtų būti atkreipiamas dėmesys kvalifikuojant veiką, o ne skiriant bausmę. Prokurorė apeliaciniame skunde K. C. veikos kvalifikavimo neginčija.

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai įvardijo K. C. jauną amžių ir tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, kaip aplinkybes, lengvinančias jo baudžiamąją atsakomybę, kadangi skirdamas bausmę teismas taikė BK 91 str. 3 d. Kolegijos manymu, teismas teisingai taikė BK 91 str. 3 d., kadangi K. C. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, o BK 59 str. 2 d. nurodo, kad teismas atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, tai reiškia, kad teismas nuteistojo K. C. jauną amžių galėjo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji B. J. apygardos teisme prašė neskirti nuteistajam K. C. griežtos laisvės atėmimo bausmės, o apeliacinės instancijos teisme prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti bei palikti apygardos teismo nuosprendžiu jai priteistą neturinę žalą, t. y. atmesti nuteistojo ir jo įstatyminių atstovų civilinių atsakovų apeliacinius skundus.

Taip pat atmestini nuteistojo K. C. ir jo įstatyminių atstovų civilinių atsakovų Remigijaus J. C. ir F. C. apeliaciniai skundai.

Baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir CK 6.282 str. nurodytais kriterijais. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiajai B. J. , teismas atsižvelgė į tai, kad tyčiniais nuteistojo veiksmais buvo sukeltos itin sunkios ir negrįžtamos pasekmės, taip pat atsižvelgė ir į kaltinamojo turtinę padėtį ir vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertino tai, kad nukentėjusioji B. J. yra pensinio amžiaus, gyveno su savo sūnumi – nužudytuoju J. J. , kuris padėdavo jai buityje bei ja rūpinosi. Todėl nuteistojo K. C. ir jo įstatyminių atstovų civilinių atsakovų nurodyti argumentai apeliaciniame skunde buvo tinkamai įvertinti svarstant neturtinės žalos dydį ir priteistas žalos dydis nėra aiškiai per didelis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistajam K. C. 2007 m. bandžio 16 d. sukako 18 metų.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės, nuteistojo K. C. , jo įstatyminių atstovų civilinių atsakovų K. J. C. ir F. C. apeliacinius skundus atmesti.