Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-02-21 · Civilinė byla Nr. e2YT-1792-435/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-21
Bylos Nr.
e2YT-1792-435/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-23248-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Jankauskaitė-Jocė
Pareiškėjas
E. P.
Suinteresuotas asmuo
Kauno miesto 22-ojo notarų biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1792-435/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23248-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.12. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. vasario 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. P. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarė Z. R., V. K., I. P..

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. P. pateiktu skundu prašo įpareigoti Kauno m. 22-ojo Notarų biuro notarę Z. R. atlikti notarinį veiksmą - išduoti vykdomąjį įrašą pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį, jame nurodant LR CPK 648 str. 1 d. 7 p. vykdomajam dokumentui privalomus rekvizitus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2016-09-19 V. K. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, besąlygiškai įsipareigodama I. P. sumokėti 50 Eur sumą. 2016 m. spalio 4 d. I. P. tinkamai indosavo pasirašytą vekselį, nurodydama mokėti E. P. įsakymu. 2016 m. spalio 5 d. vekselis E. P. buvo tinkamai pateiktas V. K. apmokėti suėjus paprastojo neprotestuotitino vekselio apmokėjimo dienai. 2016 m. spalio 5 d. vekselio V. K. neapmokėjo, todėl 2016 m. spalio 6 d. registruotu laišku buvo išsiųstas pranešimas apie neapmokėjimą. 2016 m. spalio 6 d. apie vekselio neapmokėjimą buvo tinkamai pranešta I. P.. Su pranešimu I. P. susipažino pasirašytinai. Suėjus paprastojo neprotestuotino vekselio apmokėjimo dienai pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į paprastajame neprotestuotiname vekselyje nurodytą, sumą. Pareiškėjas notarei 2016-10-25 pateikė prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, 2016-10-27 pateikė patiklsintą prašymą atlikti vykdomąjį įrašą paprastajame neprotestuotiname vekselyje, kuris reikalingas pinigams išieškoti, o notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą - išduoti vykdomąjį įrašą pajal paprastąjį neprotestuotiną vekselį.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo notarė Z. R. savo atsiliepime nurodė, kad su pareikštu skundu nesutinka bei prašo jo netenkinti. Notarė nurodė, kad 2016-10-25 Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarei Z. R. buvo pateiktas pareiškėjo E. P. prašymas dėl notarinių veiksmų atlikimo. Kartu su prašymu buvo pateikta 2016-09-19 paprastojo neprotestuotino vekselio kopija, pranešimas vekselio davėjui - V. K. (2016-10-05 pateikimas apmokėti), 2016-10-06 pranešimai apie neapmokėjimą skirti V. K. ir I. P. bei pašto kvitai liudijantys apie šių dokumentų išsiuntimą V. K. adresu Partizanų g. 203-50, Kaunas. 2016-10-27 buvo pateiktas patikslintas prašymas dėl notarinių veiksmų atlikimo. Kartu su patikslintu prašymu pakartotinai pateikti jau minėti priedai. 2016-11-03 notarė Z. R. atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi tiek 2016-10-25 prašymas dėl notarinių veiksmų atlikimo, tiek 2016-10-27 patikslintas prašymas dėl notarinių veiksmų atlikimo neatitiko jiems įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatytų reikalavimų.

Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimo į skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo I. P. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas dėl notaro veiksmų atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2016-09-19 buvo išrašytas neprotestuotinas paprastasis vekselis 50 Eur sumai, vekselio davėjas V. K.. Pareiškėjas kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Notarė Z. R. 2016-11-03 atsisakė atlikti notarinį veiksmą - išduoti vykdomąjį įrašą pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Būtina pažymėti, jog Notaro veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Notariato įstatymas (toliau - Notariato įstatymas). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notariatas yra visuma notarų, kuriems pagal šį įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaro veiklos ypatumus yra aptaręs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų - atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Taigi, Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta notaro pareiga atsisakyti atlikti notarinį veiksmą tuo atveju, kai notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja teisės aktams (susijusiems su notaro veikla ar notarinio veiksmo atlikimu) ar neatitinka jų reikalavimų. Be to, atidumo reikalavimas notarui numatytas ir Lietuvos Respublikos Notarų etikos kodekso (toliau — Notarų etikos kodeksas) 9 straipsnio 1 dalyje - „Notaras yra atidus ir tikslus, spręsdamas jam pateiktus klausimus." Taigi, Notaras atlikdamas notarinius veiksmus, o konkrečiai šiuo atveju, išduodamas vykdomąjį įrašą pagal neprotestuotiną vekselį yra saistomas ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Vekselių įstatymo, tačiau ir aukščiau minėto Notariato įstatymo ir kitų notaro veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Todėl prieš atlikdamas minėtą notarinį veiksmą, notaras privalo patikrinti prašomo atlikti notarinio veiksmo atitiktį ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Vekselių įstatymo numatytiems reikalavimams bet ir notaro veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Kaip minėta, Notariato įstatymo 1 straipsnyje numatyta, jog notarams suteikta teisė juridiškai tvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektinės teises ir užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tai lemia, jog prieš tvirtindamas sandorius notaras privalo būti maksimaliai atidus, kad ne tik būtu išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, bet ir būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga.

Didžiąją dalį 2016-11-11 skundo dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą sudaro vekselio sampratos ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - Vekselių įstatymas) normų analizė. Su šiais Pareiškėjo argumentais sutiktina, kadangi jie atitinka Vekselių įstatymu nustatytą reglamentavimą. Iš tiesų, Vekselių įstatymas imperatyviai nenumato vekselio davėjo pareigos, vekselyje, nurodyti kitokių vekselio davėjo ar gavėjo (turėtojo) rekvizitų, pvz. fizinio asmens kodą, o vekselis kuriame nėra davėjo asmens kodo ar kitų neprivalomų vekselio davėjo rekvizitų neužkerta kelio vekselio galiojimui. Tačiau būtina pažymėti, jog Vekselių įstatymas yra priimtas dar 1999 metais, ir jau seniai nekoreguotas, o šiai dienai notaro veiklą reglamentuojantys teisės aktai, nustato pareigą įsitikinti asmenų tapatybe, patikrinant asmens duomenis valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose. Patikra minėtuose duomenų bankuose atliekama pagal asmens kodą ar bent jau gimimo datą. Pareiškėjas E. P. skunde dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą taip pat nurodo, jog tinkamai įvykdė pareigą pateikti vekselį apmokėjimui bei pranešti vekselio davėjui ir indosantui apie vekselio neapmokėjimą. Notarės teigimu šie pareiškėjo veiksmai formaliai atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus. Vienas iš pagrindinių motyvų, dėl ko buvo priimtas skundžiamas sprendimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą buvo, tai jog nei 2016-10-25 prašyme, nei 2016-10-27 patikslintame prašyme nebuvo nurodytas vekselio davėjos V. K. asmens kodas arba gimimo data. Taigi atsisakymas atlikti notarinį veiksmą buvo priimtas ne dėl paprastojo neprotestuotino vekselio turinio trūkumų, o dėl prašymų dėl notarinių veiksmų atlikimo trūkumų. Šiuo klausimu aktuali 1999-09-13 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 988 „Dėl vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos patvirtinimo" patvirtintų Notarų vykdomų įrašų atlikimo tvarka (toliau ir - Tvarka). Tvarkos 4.2 punkte numatyta, jog prašyme išduoti vykdomąjį įrašą privalo būti nurodyti tokie duomenys: skolininko, į kurį nukreipiamas išieškojimas: fizinio asmens - vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta, juridinio asmens ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, - pavadinimas, registravimo kodas (jeigu jis žinomas vekselio ar čekio turėtojui), buveinės adresas. Tvarkos pirmajame punkte nustatyta: „Ši tvarka reglamentuoja notarų vykdomųjų įrašų (pagal pridedamą formą), daromų pagal notarų užprotestuotus arba neprotestuotinus įsakomuosius ir paprastuosius vekselius ir čekius (toliau vadinama -vykdomieji įrašai), atlikimą."

Taigi, akivaizdu, jog skiriasi šių teisės aktų reguliavimo sritys. Vekselių įstatymas nustato įsakomųjų ir paprastųjų vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusio pagal vekselį asmens santykius, vekselių turėtojų teises ir pareigas. Tvarka nustato notarų vykdomųjų įrašų atlikimą. Šiuo konkrečiu atveju, notarei kyla abejonių dėl vekselio davėjo - V. K. tapatybės. Nei pirminiame 2016-10-25 prašyme, nei 2016-10-27 patikslintame prašyme ar jų prieduose nėra nurodyti vekselio davėjos (V. K. ir indosanto - I. P. identifikaciniai duomenys - asmens kodai, kurie leistų notarei patikrinti minėtų asmenų tapatybes bei leistų išvengti nepageidaujamų klaidų ir užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Nors Vekselių įstatymas ir imperatyviai nereikalauja, kad vekselyje būtų nurodytas fizinio asmens kodas, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatyme notarui numatytų įpareigojimų nustatyti asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus tapatybę, bei įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, yra pagrįsta reikalauti, kad vekselyje būtų nurodytas ne tik pavadinimas ar vardas ir pavardė, bet ir asmens kodas. Identifikacinių duomenų nurodymas reikalingas siekiant išvengti klaidos nustatant, kas iš tikrųjų yra vekselio davėjas, mokėtojas ar asmuo, kuriam turi būti sumokėta. Be to, paprastajame neprotestuotiname vekselyje nurodytas adresas - „Partizanų 230-50" taip pat nėra tikslus (miestas nėra nurodytas), todėl tai taip pat kliudo tinkamai nustatyti notarinio veiksmo šalių tapatybę.

Pastebėtina, jog jau minėto Notarų etikos kodekso 8 straipsnio 1 dalyje numatyta -„Notaras notarinius veiksmus atlieka asmenų prašymu, užtikrindamas visų notarinio veiksmo šalių interesų apsaugą." Taigi, siekiant užtikrinti prašomo atlikti notarinio veiksmo (išduoti vykdomąjį įrašą pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį) šalių, tame tarpe ir vekselio davėjo bei indosanto interesus būtina nustatyti minėtų asmenų tapatybę. Kaip minėta, kartu su 2016-10-25 ir 2016-10-27 ir jų prieduose nėra identifikacinių duomenų - asmens kodų, kurie leistų tinkamai nustatyti asmenų tapatybę bei leistų išvengti nepageidaujamų klaidų ir užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Todėl 2016-10-25 ir 2016-10-27 prašymai neatitinka Tvarkos 4.2 punkte nustatyto reikalavimo prašyme nurodyti skolininko asmens kodą.

Nepaisant aplinkybės, jog šiuo atveju paprastasis neprotestuotinas vekselis galimai atitinka jam Vekselių įstatymu nustatytus reikalavimus, tačiau Notarė negalėjo atlikti notarinio veiksmo -išduoti vykdomąjį įrašą pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kadangi notarinio veiksmo atlikimas prieštarautų kitiems notarų veiklą reglamentuojantiems teisės aktams - Tvarkai, Notariato įstatymui. Notarų etikos kodeksui.

Manytina, jog prašomo atlikti notarinio veiksmo atlikimas - vykdomojo įrašo pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį išdavimas nesant nurodytiems identifikaciniams duomenis, pažeistų ir bonus pater familias etalono notarui keliamus atidumo, rūpestingumo ir atsargumo reikalavimus.

Tvarkos 4.2 numatytas reikalavimas prašyme dėl vykdomojo įrašo išdavimo nurodyti skolininko, į kurį nukreipiamas išieškojimas vardą, pavardę, asmens kodą ir gyvenamąją vietą, skirtas tam, jog notaras galėtų įgyvendinti Notariato įstatymo 51 str. numatytą pareigą patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai 2016-11-03 Atsisakyme atlikti notarinį veiksmą Nr. 23 nurodoma, jog kartu su 2016-10-25 ir 2016-10-27 ir jų prieduose nėra identifikaciniu duomenų - asmens kodų, todėl nėra galimybės tinkamai nustatyti asmenų tapatybę ir taip išvengti nepageidaujamų klaidų ir užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą.

Taigi, Tvarkos 4.2 punkte aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyta pareiga būtent vekselio turėtojui prašyme dėl vykdomojo įrašo išdavimo nurodyti skolininko, į kurį nukreipiamas išieškojimas vardą, pavardę, asmens kodą ir gyvenamąja vietą. Dėl to, pareiškėjo teiginys, jog notarė turėjo pareigą būti iniciatyvi ir pati išsiaiškinti šiuos duomenis yra nepagrįstas ir atmestinas. Kaip jau minėta, Atsisakymas atlikti notarinį veiksmą buvo grindžiamas, tuo jog pareiškėjui nenurodžius skolininko - V. K. ir indosanto - I. P. asmens kodų (ar bent jau gimimo datų) nebuvo galimybės įvykdyti Notariato įstatyme notarui numatyto įpareigojimo nustatyti asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus tapatybę ir taip išvengti klaidos nustatant, kas iš tikrųjų yra vekselio davėjas, mokėtojas ar asmuo, kuriam turi būti sumokėta.

Būtina pažymėti, jog pareiga atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, kai notarui kyla abejonių numatyta ne tik jau minėtuose teisės aktuose, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (2011-05-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

Taigi, esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, notarė Z. R. turėjo ne teisę, bet pareigą atsisakyti atlikti pareiškėjo prašomą notarinį veiksmą išduoti vykdomąjį dokumentą pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Pažymėtina tai, kad notarei pateikus naują prašymą, atitinkantį jau minėtų teisės aktų reikalavimus, būtų pakartotinai sprendžiamas pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, pareiškėjo E. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 5,97 Eur, todėl skundą atmetus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš pareiškėjo (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 291 str., 511 str., 513 str.,

nutaria:

Pareiškėjo E. P. skundą dėl notaro veiksmų atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 5,97 Eur (penkis eurus 97 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė