Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiosios A. I. atstovei pagal įstatymą, nukentėjusiajai, civilinei ieškovei P. P.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., išsilavinimas vidurinis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) 2000-02-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 str. 2 d. (1961 m. BK) – laisvės atėmimu 10 mėnesių, šios bausmės vykdymą atidedant 1 metams laiko; 2001-01-15 bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiunčiant jį atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę;

2) 2001-03-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. (1961 m. BK) - laisvės atėmimu 1 metams. Pagal BK 43 str. prie šios bausmės pridėjus dalį laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2000-02-03 teismo nuosprendžiu, jam skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams; 2011-07-011 paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, neatlikęs 8 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmės;

3) 2002-01-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 120 str. (1961 m. BK) - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; pagal BK 43 str. subendrinus šią bausmę su 2000-02-03 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių; pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str., neatlikta bausmė sumažinta 1/6 ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

4) 2002-06-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 246¹ str. 1 d. (1961 m. BK) - 2 MGL (250 Lt), dydžio bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams; pagal BK 43 str., subendrinus šią bausmę su 2002-01-09 teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių su 2 MGL (250 Lt) dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams; 2003-04-08 paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, neatlikęs 1 metų 2 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės; 2003-06-13 Panevėžio m. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ str., 264 str. (1961 m. BPK), jis nuo neatliktos 1 metų 2 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės pagal 2002-01-09 teismo nuosprendį atleistas;

5) 2004-06-25 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 metams; 2010-05-03 paleistas iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų atlikus bausmę;

6) 2014-04-25 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 3 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, o pritaikius BK 64¹str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo 2014-04-25, o į bausmės laiką įskaitytas Ž. M. suėmimo laikas nuo 2014-03-07 iki 2014-04-25;

teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d. (4 nusikalstamos veikos) bei 161 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. M. 2012 m. laikotarpiu nuo liepos 20 d. iki rugpjūčio 5 d., tiksliau nenustatytą dieną ir valandą, savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nusiveždamas A. I. ir A. B. į mišką, esantį Panevėžio rajone, netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, priklausantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur privataus miško, kvartalo numeris (duomenys neskelbtini), teritorijoje, siūlydamas ir įkalbinėdamas tame pačiame automobilyje mažametes A. I. ir A. B. gerti alkoholį ir joms išgėrus vieną 1,5 litro talpos butelį sidro, nugirdė vaikus.

Be to, Ž. M. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, po to, kai nugirdė A. I., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška dėl mažametystės ir apsvaigimo nuo alkoholio būkle, dėl ko ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, savo automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) numovė jai kelnaites ir savo lytinį organą trindamas į nukentėjusiosios kūną lyties organo srityje prieš mažametės nukentėjusiosios A. I. valią tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Be to, jis, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, po to, kai atliko seksualinio prievartavimo veiksmus A. I. atžvilgiu, pasinaudodamas nukentėjusiosios A. B., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška dėl mažametystės ir apsvaigimo nuo alkoholio būkle, dėl ko ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, savo automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) liepęs nusimauti A. B. kelnes ir savo lytinį organą trindamas į nukentėjusiosios kūną lyties organo srityje prieš mažametės nukentėjusiosios A. B. valią tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Be to, jis, tą pačią dieną, praėjus kelioms valandoms po A. I. ir A. B. seksualinio prievartavimo, nusiveždamas jas savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į mišką, esantį Panevėžio rajone, netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, priklausantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur valstybinio miško, kvartalo numeris (duomenys neskelbtini), teritorijoje, pasinaudodamas A. B. bejėgiška dėl mažametystės ir apsvaigimo nuo alkoholio būkle, dėl ko ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, savo automobilyje liepęs nusimauti A. B. kelnes ir savo lytinį organą trindamas į nukentėjusiosios kūną lyties organo srityje prieš mažametės nukentėjusiosios A. B. valią tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Be to, Ž. M. 2012 m. laikotarpiu nuo liepos 20 d. iki 2012 m. rugpjūčio 5 d., tiksliau nenustatytą dieną ir valandą, praėjus maždaug 5 dienoms po ankstesnio A. I. ir A. B. seksualinio prievartavimo, savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) nusivežęs A. I. ir A. B. į mišką, esantį Panevėžio rajone, netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, priklausantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur valstybinio miško, kvartalo numeris (duomenys neskelbtini), teritorijoje, pasinaudodamas A. I. bejėgiška dėl mažametystės būkle, dėl ko ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, minėtame automobilyje numovė A. I. kelnaites ir savo lytinį organą trindamas į nukentėjusiosios kūną lyties organo srityje prieš mažametės nukentėjusiosios A. I. valią tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis Ž. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiosios A. I. bei A. B. yra jo dukros N. draugės, gyvena šalia, tai yra kaimynės. Kaltinime nurodytu laikotarpiu, tai yra galėjo būti 2012 m. liepos mėnesio pabaiga – rugpjūčio pradžia, jis nuvyko prie „(duomenys neskelbtini)“ tvenkinio maudytis, tačiau dėl šalto vandens to nedarė. Ten buvo ir abi mergaitės, kurios įsiprašė važiuoti kartu, nors jis ir pasakė, kad važiuoja ne į namus. Bevažiuojant (duomenys neskelbtini) link A. I. paprašė nupirkti sidro ir jis tai padarė (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Nupirko du butelius po 1,5 litro sidro. Pinigus davė A. I.. Mergaitėms padavė dvi vienkartines stiklines. Bevažiuojant mergaitės gėrė sidrą, tačiau kiek jo išgėrė nematė. Mergaitėms paprašius į tualetą pasuko į miškelį. Sustojęs pamatė, kad dalis sidro buvo išlaistyta automobilyje ir supykęs likusį gėrimą išpylė. Antrasis butelis liko automobilyje. Kad mergaitės būtų buvę apsvaigę nepastebėjo. Gailisi, kad pirko alkoholį, tačiau kad mergaites nugirdė nepripažįsta, nes prievarta jų negirdė. Kad mergaitės yra nepilnametės nesuprato, nors A. B. atrodė kaip vaikas, o A. I. iš išvaizdos – kaip 15 – 16 metų amžiaus.

Miškelyje užtruko apie 15 – 20 minučių, nes jis laukė, kol vaikai išgers sidrą ir parūkys. Cigarečių jis turėjo automobilyje. Visą tą laiką jis sėdėjo ir klausėsi muzikos. Jokio fizinio kontakto su mergaitėmis neturėjo ir jų nežagino. Po to jis su mergaitėmis grįžo prie „(duomenys neskelbtini)“ tvenkinio, kur mergaitės maudėsi, o vėliau nuvyko prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“ bei į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį autoservisą. Visą tą laiką mergaitės iš automobilio išlipę nebuvo. Po to, norėdamas įsitikinti, kad joms viskas gerai ir kad jos prablaivėtų, su mergaitėmis nuvažiavo į prie (duomenys neskelbtini) esantį miškelį. Ten visi trys išlipę iš automobilio ėjo pasivaikščioti, tačiau buvo daug dilgėlių ir apsisukę grįžo į automobilį ir išvažiavo į miestą. Miškelyje su A. B. jokių veiksmų neatliko, jos neišžagino.

Po kelių dienų A. I. iniciatyva (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje susitiko su ja bei A. B. ir A. I. pasiūlymu nuvažiavo į tą pačią vietą – netoli (duomenys neskelbtini) esantį miškelį. Jo važiavimo tikslas buvo paimti A. I. telefoną ir ištrinti jame įvestą jo telefono numerį, kadangi nenorėjo, kad ji jam rašinėtų žinutes bei skambintų. Iš kur A. I. buvo gavusi jo numerį nežino. Nuvykęs į vietą jis ištrynė A. I. telefono atmintyje buvusį savo numerį. Tuomet jam paskambino žmona ir paprašė grįžti. Tai jis ir padarė. Miške prabuvo tik apie 10 minučių. Jokio fizinio kontakto su A. I. nebuvo. Su A. I. bei A. B. buvo susitikęs ir automobiliu važinėjo tik paminėtas dvi dienas. Kodėl abi mergaitės jį apkalbėjo neva atlikus kaltinime įvardintus veiksmus paaiškinti negali. Ikiteisminio tyrimo metu jis neigė su mergaitėmis buvęs miške dėl to, kad nepasitiki tyrėjais bei prokurorais ir manė, kad juo niekas netikės.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1130/12(05) matyti, kad 2012-08-17 apžiūrėjus A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) jos kūne išorinių sužalojimų nerasta. A. I. mergystės plėvė nesužalota (t. 1, b. l. 51).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1129/12(05) nurodyta, kad 2012-08-20 apžiūrėjus A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) jos kūne išorinių sužalojimų nenustatyta. A. B. mergystės plėvė nesužalota (t. 1, b. l.75).

1. A. I. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu nesirgo ir šiuo metu taip pat neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. A. I. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu bei šiuo metu konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, tiesioginiu priežastiniu ryšiu nesusijęs su byloje nagrinėjama nusikalstama veika.

2. A. I., atsižvelgiant į jos protinio išsivystymo lygį, pažintinės veikos bei individualius psichologinius ypatumus, byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo ir šiuo metu gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes ( apytikslę įvykio vietą, apytikslį įvykio laiką, įvykio dalyvius, jų veiksmus) ir duoti apie tai parodymus. A. I. ekspertizės metu iš esmės patvirtina anksčiau duotus savo parodymus, jos parodymai yra realistiški: jie atitinka jos amžių, protinio išsivystymo lygį, gyvenimišką patirtį. Remiantis A. I. žodžiais, byloje nagrinėjamų įvykių metu ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, kas apsunkina aplinkos suvokimą bei vėlesnį tikslų įvykių atgaminimą. Be to, praėjus ilgesniam laikui nuo byloje nagrinėjamų įvykių, ji gali užmiršti įvykių detales, jas tarpusavyje painioti.

3. A. I., atsižvelgiant į jos amžių bei turimas žinias, byloje nagrinėjamų įvykių metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti su ja atliktų veiksmų esmės, todėl ji negalėjo adekvačiai šiems veiksmams priešintis. Taip pat ji negalėjo šiems veiksmams aktyviau priešintis ir dėl jos būsenos įvykio metu ( apsvaigusi nuo alkoholio).

4. Padidintas įtaigumas A. I. nėra būdingas, tačiau dėl savo protinio išsivystymo lygio, menkos gyvenimiškos patirties ji lengviau pasiduoda aplinkinių įtaigai.

5. Padidintas polinkis fantazuoti A. I. nenustatytas.

6. Tyrimo metu A. I. būsenoje stebimas padidėjęs nerimas, todėl toliau apklausti ją ikiteisminio tyrimo procese bei teismo posėdyje nerekomenduojama. Kitos galimos neigiamos bylos įvykių pasekmės A. I. emocinei būsenai, asmenybei gali pasireikšti ateityje, kai ji iki galo suvoks su ja atliktų veiksmų reikšmę (t. 1, b. l. 97-101).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-159/2012 nurodoma, kad:

1. A. B. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu nesirgo ir šiuo metu taip pat neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. A. B. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu bei šiuo metu konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, tiesioginiu priežastiniu ryšiu nesusijęs su byloje nagrinėjama nusikalstama veika.

2. A. B., atsižvelgiant į jos protinio išsivystymo lygį, pažintinės veikos bei individualius psichologinius ypatumus, byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo ir šiuo metu gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes ( apytikslę įvykio vietą, apytikslį įvykio laiką, įvykio dalyvius, jų veiksmus) ir duoti apie tai parodymus. A. B. ekspertizės metu iš esmės patvirtina 2012-09-08 duotus savo parodymus, kuriuose ji neigia įtariamojo seksualinės prievartos veiksmus jos atžvilgiu. A. B. tiek 2012-09-08 parodymuose, tieks ekspertizės metu nurodo, jog ji nenorinti, kad įtariamasis būtų įkalintas, ji taip pat nurodo kalbėjusi apie tai su savo motina. Remiantis jos žodžiais, o taip pat jos emocine būsena ekspertizės metu ( gėdijasi, nerimauja, sunkiai reiškia mintis, daro pauzes, tenka kelis kartus tikslintis dėl įvykių eigos, įtariamojo veiksmų jos atžvilgiu), galima kelti prielaidą apie galimą netiesioginį aplinkinių ( ypatingai jai reikšmingų asmenų) poveikį 2012-09-08 duotiems jos parodymams. 2012-08-17 A. B. duoti parodymai yra realistiški: jie atitinka jos amžių, protinio išsivystymo lygį, gyvenimišką patirtį. Remiantis A. B. žodžiais, byloje nagrinėjamų įvykių metu ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, kas apsunkina aplinkos suvokimą bei vėlesnį tikslų įvykių atgaminimą. Be to, praėjus ilgesniam laikui nuo byloje nagrinėjamų įvykių, ji gali užmiršti įvykių detales, jas tarpusavyje painioti.

3. A. B., atsižvelgiant į jos amžių bei turimas žinias, byloje nagrinėjamų įvykių metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti su ja atliktų veiksmų esmės, todėl ji negalėjo adekvačiai šiems veiksmams priešintis. Taip pat ji negalėjo šiems veiksmams aktyviau priešintis ir dėl jos būsenos įvykio metu ( apsvaigusi nuo alkoholio).

4. Padidintas įtaigumas A. B. nėra būdingas, tačiau dėl savo protinio išsivystymo lygio, menkos gyvenimiškos patirties ji gali būti patiklesnė, lengviau pasiduoti aplinkinių įtaigai.

5. Padidintas polinkis fantazuoti A. B. nenustatytas.

6. Tyrimo metu A. B. būsenoje stebimas padidėjęs nerimas, gėda, todėl toliau apklausti ją ikiteisminio tyrimo procese bei teismo posėdyje nerekomenduojama. Kitos galimos neigiamos bylos įvykių pasekmės A. B. emocinei būsenai, asmenybei gali pasireikšti ateityje, kai ji iki galo suvoks su ja atliktų veiksmų reikšmę (t. 1, b. l. 102-106).

Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas

Įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja įrodytu tai, kad Ž. M. kaltinamajame akte nurodytu laiku bei vietose nugirdė vaikus – A. I., gimusią (duomenys neskelbtini), bei A. B., gimusią (duomenys neskelbtini), ir pasinaudodamas nukentėjusiųjų bejėgiška dėl mažametystės ir apsvaigimo nuo alkoholio būkle, dėl ko jos negalėjo suprasti su jomis atliekamų veiksmų esmės, tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu ir taip seksualiai prievartavo mažametes A. I. bei A. B.. Kaltinamojo Ž. M. veikos atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 161 str. 2 d., bei nusikaltimų, numatytų BK 150 str. 4 d., požymius.

Kaltinamasis Ž. M. iš esmės pripažino tai, kad parduotuvėje nupirko du alkoholinio gėrimo, tai yra sidro, butelius bei juos ir dvi vienkartines stiklines padavė jo automobilyje buvusioms A. I. ir A. B.. Kartu jis nepripažino nugirdęs mergaičių, nes sidrą pirko A. I. prašymu bei už jos duotus pinigus, jų prievarta negirdė. Taip pat teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis išsakė teiginį, kad jis nesuprato, jog A. I. bei A. B. yra nepilnametės.

Šie kaltinamojo teiginiai ir keliamos abejonės nepagrįsti ir atmetami, kaip prieštaraujantys nustatytoms bylos aplinkybėms.

Nukentėjusiosios A. I. bei A. B. patvirtino, kad sidrą savo iniciatyva nupirko bei jas gerti ragino Ž. M.. Dėl išgerto alkoholio jos apsvaigo, blogai jautėsi. Iš dalies tai pripažino ir kaltinamasis, paaiškinęs, kad mergaičių nevežė į namus, o vežė į mišką netoli (duomenys neskelbtini) norėdamas įsitikinti, kad joms viskas gerai ir kad jos prablaivėtų. Tokiu būdu neabejotinai nustatyta, kad pirkdamas alkoholį bei perduodamas jį mažametėms mergaitėms, pats įpildamas į jo parūpintas vienkartines stiklines kaltinamasis suprato šių veiksmų galimas pasekmes ir jų norėjo, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo abejonė dėl A. I. bei A. B. amžiaus taip pat paneigta tiek objektyviais bylos duomenimis, tiek ir paties Ž. M. teiginiais, kuomet jis pripažino, kad A. B., kuriai veikos metu buvo tik (duomenys neskelbtini) metai, iš tiesų atrodė kaip vaikas. Kaltinamojo tvirtinimas, kad A. I. jam atrodė kaip 15 - 16 metų amžiaus, taip pat paneigia jo iškeltą abejonę, neva jam nebuvo žinoma, kad A. I. yra nepilnametė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. I. bendravo ir draugavo su paties kaltinamojo dukra N., kuriai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Be to, nurodomą kaltinamojo teiginį akivaizdžiai paneigia objektyvūs duomenys – veikos padarymo metu A. I. buvo tik 11 metų, o jos išvaizda visiškai atitiko biologinį amžių (t. 1 b. l. 40-49).

Kaltinamasis Ž. M. nepripažino ir savo kaltės išžaginus nukentėjusiąsias A. I. bei A. B.. Jis neigė jų atžvilgiu atlikęs ir bet kokius kitus seksualinio pobūdžio veiksmus. Su šiais kaltinamojo teiginiais teismas sutinka iš dalies.

Nukentėjusioji A. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausta tyrėjo, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo, o taip pat ir parodymų patikrinimo vietoje metu iš esmės nuosekliai nurodė tas pačias, kaip ji tuomet suvokė, įvykių aplinkybes, tai yra tvirtino, kad kaimynas Ž. (Ž. M.) ją bei draugę A. B. girdė sidru, vežė į mišką ir nuošalioje vietoje automobilyje, ją nurengęs „kišo savo pimpalą į tarpkojį ir juo makalavo“. Tuos pačius veiksmus jis atliko ir draugei A. Su A. B. tuos pačius veiksmus jis atliko ir tą pačią dieną nusivežęs į kitą mišką, o su ja pačia – po 4 – 5 dienų nusivežęs į tą pačią vietą, kaip ir A. B.. Visas įvykių vietas, tai yra kur jas paėmė, kur pirko sidrą, kur vežė bei kur esant „kišo pimpalą“ A. I. parodė betarpiškai, paaiškino kokius veiksmus kokiose vietose Ž. M. atliko. Netikėti šiais A. I. parodymais teismas neturi pagrindo. Dėl kokių priežasčių nukentėjusioji galėtų apkalbėti kaltinamąjį teisminio nagrinėjimo metu negalėjo įvardinti ir pats Ž. M.. Priešingai, A. I. nurodomas aplinkybes, nors ir netiesiogiai, patvirtino nukentėjusioji P. P., kuriai A. I. papasakojo su ja atliktų veiksmų detales, taip pat nukentėjusioji A. B., liudytojos S. B., O. K.. Nors apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. B. tik iš dalies patvirtino savo parodymus, duotus 2012-08-17, tai yra betarpiškai po to, kai pradėjo aiškėti Ž. M. veiksmų aplinkybės, tačiau ir šios apklausos metu ji patvirtino, kad Ž. M. du kartus ją bei A. I. vežė į mišką, girdė sidru, automobilyje buvo dviese pasilikę su A. I.. Ji patvirtino, kad antrą kartą nuvežęs į mišką A. I. bučiavo, „kabino“. Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. B. nebetvirtino savo 2012-08-17 apklausoje, atliktoje dalyvaujant motinai S. B., duotų parodymų apie tai, kad nuvežęs ją bei A. I. į mišką Ž. M. jas ne tik girdė sidru, tačiau jai bei A. I. kišo savo lytinį organą tarp kojų, taip pat tai, kad į tą pačią vietą Ž. M. jas vežė du kartus ir antrą kartą jis vėl „santykiavo“ su A. I.. Tačiau įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas šiuos nukentėjusiosios pakeistus parodymus vertina kritiškai, kaip galimai įtakotus iš šalies ir prieštaraujančius kitais įrodymais nustatytoms bylos aplinkybėms. Liudytoja S. B., nors ir apeliuodama į didelį užmaršumą, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad dukra A. jai papasakojo, kad liepos mėnesio pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje ją kartu su drauge A. kaimynas Ž. savo automobiliu buvo nusivežęs į mišką, ten automobilyje numovęs apatines kelnaites su ja atliko lytinius santykius natūraliu būdu. Tą patį automobilyje Ž. kelis kartus darė ir su drauge A.. Vertindamas A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, teismas atkreipia dėmesį į šios apklausos pradžioje nukentėjusiosios savo iniciatyva išsakytą frazę – „noriu išlaisvinti žmogų“. Ši aplinkybė, ją vertinant kitų bylos duomenų kontekste, leidžia daryti išvadą, kad A. B. parodymai teisme atspindėjo ne visas jai žinomas patirtų įvykių aplinkybes. Tokią išvadą iš esmės patvirtino ir tyrimo metu atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadoje keliama prielaida, kad A. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus galimai įtakojo netiesioginis aplinkinių (ypatingai jai reikšmingų asmenų) poveikis. Kartu tiek šia išvada, tiek teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės Nr. 103MS-160/2012 išvada konstatuojama, kad A. I. bei A. B., atsižvelgiant į jų protinio išsivystymo lygį, pažintinės veikos bei individualius psichologinius ypatumus, byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo bei gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes ( apytikslę įvykio vietą, apytikslį įvykio laiką, įvykio dalyvius, jų veiksmus) ir duoti apie tai parodymus. Padidintas polinkis fantazuoti joms nenustatytas. Šias išvadas ekspertės R. D. bei D. T. patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu.

Konstatavęs, kad kaltinamasis Ž. M. kaltinamajame akte nurodytu laiku bei vietose turėjo seksualinio pobūdžio kontaktus su nukentėjusiomis A. I. bei A. B. teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina kaltinimo teiginių, kad A. I. bei A. B. po du kartus buvo išžagintos, tai yra nepatvirtina kaltinimo padarius nusikaltimus, numatytus BK 149 str. 4 d.

Kaltinamasis neigė išžaginęs nukentėjusiąsias. Teismo medicinos išvadose Nr. G 1130/12(05) bei Nr. 1129/12(05) nurodoma, kad A. I. bei A. B. kūnuose išorinių sužalojimų nenustatyta, jų mergystės plėvės nesužalotos (t. 1 b. l. 51,75). Teisminio nagrinėjimo metu specialistas G. S. patvirtino savo išvadas bei paaiškino, kad nukentėjusiąsias apžiūrėjus ginekologui nebuvo rasti nei nauji, nei seni sužalojimai, jų lytinis brendimas nėra prasidėjęs ir pėdsakų nepalikęs pilnas lytinis aktas su jomis negalėjo būti atliktas.

Nukentėjusioji A. I. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad Ž. M. „kišo savo pimpalą jai į tarpkojį bei makalavo juo”. Taip pat parodė, kad jis ir A. (B.) “kišo savo pimpalą į putę”, nors kartu patvirtino, kad paties pimpalo nematė. Ji tvirtino, kad tą pačią dieną, tik kitame miške, Ž. M. „kišo jai (A. B.) savo kiaušus”, o po 4-5 dienų jau jai, tai yra A. I., “savo pimpalą kišo į tarpkojį”. Taigi, visais nukentėjusiosios nurodomais atvejais Ž. M. savo lytiniu organu manipuliavo kontaktuodamas su nukentėjusiųjų kūnu jų lyties organų srityje (“kišo savo pimpalą į tarpkojį, į putę, makalavo”), tačiau kategoriškai netvirtinama, kad jis atliko pilną natūralų lytinį aktą. Tokie kaltinamojo veiksmai, atlikti mažamečių atžvilgiu, atitinka ne išžaginimo, o lytinės aistros tenkinimo kitokio fizinio sąlyčio būdu sąvoką, suponuojančią ne nusikaltimo, numatyto BK 149 str. 4 d., o 150 str. 4 d., požymius.

Kaltinamojo Ž. M. veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu kaltinamajame akte kvalifikuojami kaip atskiros nusikalstamos veikos. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Ž. M. nusikalstami veiksmai tęsėsi 4 – 5 dienas, o trys iš jų – vieną dieną. Nusikalstami seksualinės prievartos veiksmai buvo atlikti iš esmės analogišku būdu ir tų pačių nukentėjusiųjų atžvilgiu, pasikartojančiose vietose. Pirmieji trys nusikalstamos veikos epizodai vyko Ž. M. panaudojus kitą nusikalstamą veiką – nugirdžius nukentėjusiąsias. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad visus Ž. M. nusikalstamus veiksmus jungė vieninga tyčia, todėl visi jie kvalifikuotini kaip vienas tęstinis nusikaltimas (BK 63 str. 10 d.).

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą bei tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.). Nusikalstamą veiką padarė jau būdamas teistas, tame tarpe už sunkaus nusikaltimo padarymą bei lytinį santykiavimą su lytiškai nesubrendusiu asmeniu, baustas administracine tvarka (t. 2 b. l. 127-129,133-135,138-154,157-162). Nusikalstamos veikos padarymo metu Ž. M. dirbo, charakterizuojamas gerai, vedęs, išlaiko nepilnamečius vaikus (t. 2 b. l. 169, t. 3 b. l. 15-18). Kaltinamojo Ž. M. atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinus visas šias ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės parenkant bausmės rūšį ir dydį, Ž. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 161 str. 2 d., skirtina arešto bausmė, o už nusikaltimą, numatytą BK 150 str. 4 d. – laisvės atėmimo bausmė, nustatant šių bausmių trukmę, viršijančią arešto bausmės bei BK 150 str. 4 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkius. Kadangi BK 161 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika ir veika, numatyta BK 150 str. 4 d., labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p.). Kadangi Ž. M. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-25 nuosprendžiu yra pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 3 d. ir jam, pritaikius BK 64¹str., paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, šiuo nuosprendžiu paskirta bei naujuoju nuosprendžiu skiriama bausmės subendrintinos BK 63 str. 5 d. 2 p. numatyta tvarka, įskaitant pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-25 nuosprendį Ž. M. atliktą bausmę.

Nukentėjusioji P. P. savo bei savo atstovaujamos dukros nukentėjusiosios A. I. naudai pareiškė 20000 litų dydžio, tai yra po 10000 litų savo bei dukters naudai civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Ieškinys tenkinamas pilnai. Nė kiek neabejotina, kad A. I. patyrė ne tik seksualinę prievartą, bet ir stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Sukrėtimą bei dvasinius išgyvenimus patyrė ir mažametės nukentėjusiosios motina P. P.. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, nusikalstamų veiksmų apimtį, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertinus visas aplinkybes prašomos priteisti sumos padarytai neturtinei žalai atlyginti yra realios, teisingos, protingos ir sąžiningos, todėl priteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. bei 161 str. 2 d. ir jam paskirti bausmes:

- pagal BK 150 str. 4 d. – laisvės atėmimą devyneriems metams;

- pagal BK 161 str. 2 d.– areštą septyniasdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir Ž. M. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p. paskirtąją bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-25 nuosprendžiu jam pagal BK 140 str. 3 d. paskirta laisvės atėmimo 4 mėnesiams bausme ir Ž. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyneriems metams. Į bausmės laiką įskaityti Ž. M. sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 12 d. iki 2013 m. kovo 12 d. bei pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-25 nuosprendį atliktą bausmę. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. birželio 26 d.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Priteisti iš Ž. M. 10 000 (dešimt tūkstančių) litų P. P. bei 10000 (dešimt tūkstančių) litų A. I. neturtinei žalai atlyginti.

Laikiną Ž. M. nuosavybės teisės į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apribojimą palikti iki nuosprendžio įvykdymo.

Ž. M. pinigus – 21 Lt 69 ct, saugomus Panevėžio apskrities VPK Finansų skyriaus depozitinėje sąskaitoje pagal kasos pajamų orderį VOK Nr.699, kvitas A Nr. 001666, perduoti civilinio ieškinio padengimui.

Ž. M. taikytas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą bei įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti suėmimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo ir nuosprendžio nuorašo nuteistajam įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.