Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų T. B. ir M. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. B., I. B. ir S. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas T. B. nurodė analogiškas aplinkybes.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. B. nurodė analogiškas aplinkybes.

Suinteresuoti asmenys S. B. ir I. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir datą ir laiką jos pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai yra S. B. anūkai. S. B. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties į notarų biurą dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. S. B. (duomenys neskelbtini) testamentu visą savo turtą lygiomis dalimis paliko savo anūkams M. B. ir T. B.. Po S. B. mirties liko palikimas, kurį sudaro namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), kurį po jos mirties tvarkė ir juo naudojosi sutuoktinis J. B., o po šio mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjai.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės; gyvenimas paveldimame name po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą, taigi ir priėmė jį. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Kaip nustatyta bylos duomenimis, J. B. po savo sutuoktinės S. B. mirties valdė likusį turtą kaip savo, o pareiškėjai valdė po J. B. mirties likusį turtą kaip savo. Pareiškėjai toliau savo lėšomis rūpinasi namu, tvarko aplinką, moka komunalinius mokesčius, t. y. elgiasi su turtu, kaip su savo. Pareiškėjų paaiškinimai nuoseklūs, tarpusavyje iš esmės sutampa, juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys, jais netikėti pagrindo nėra.

Teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus S. B. visą po jos mirties likusį paveldimą turtą priėmė J. B., o po J. B. mirties lygiomis dalimis priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti jos anūkai M. B. ir T. B..

Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėjai kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

CPK 79 straipsnio 1dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo metu, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, todėl iš pareiškėjų nėra priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.