- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-23
- Bylos Nr.
- II-397-1049/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01399-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Audrius Meilutis (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant skundą, dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo pateikusiam asmeniui – Ž. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. G. skundą dėl ne teismo tvarka priimto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-13345-2020, administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulis R. V. 2020 m. birželio 24 d. Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 39-ANR_P-27694-2020, už tai, kad jis 2020 m. birželio 24 d. 21.56 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, būdamas neblaivus, kai vairuotojui nustatytas lengvas 0,67 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tuo pažeista Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau– ir ANK) 422 straipsnio 5 dalis.
2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-13345-2020, Ž. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje padarymą paskirta 800,00 (aštuonių šimtų eurų) bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių paaiškinimai
3. Skundą padavęs asmuo – Ž. G., prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-13345-2020 paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą iki 6 mėnesių.
Šalies argumentai
3.1. Skunde Ž. G. nurodė, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje – būdamas neblaivus vairavo kelių transporto priemonę ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Skundžiamu nutarimu tai pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
3.2. Nuo 2017 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ekspeditoriumi ir kadangi tai yra vienintelė jo kvalifikacija, šis darbas buvo pagrindinis pajamų šaltinis. Tačiau dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nebegali dirbti šio darbo.
3.3. Pareiškėjas skunde teigė, jog administracinės poveikio priemonės tikslas nėra nubausti nusižengimą padariusį asmenį. Priešingai, galimybės gauti teisėtas pajamas atėmimas, didina nusižengimų, nelegalaus darbo riziką. Be to, baudžiamosiose bylose teismai netaiko baudžiamojo poveikio priemonės atėmimo net atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės kai dėl eismo įvykio žūva žmonės.
3.4. Kadangi yra charakterizuojamas teigiamai, o teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbui, prašo sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą iki 6 mėnesių.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į asmens patraukto administracinėn atsakomybėn Ž. G. skundą, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo skundo netenkinti, palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2020 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-13345-2020 administracinio nusižengimo byloje.
4.1. Institucija pažymėjo, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.
4.2. Atsiliepimu sutinkama, jog šios administracinio poveikio priemonės paskyrimas tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, nes, netekus teisės vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali nepilnai atlikti savo darbines funkcijas, kaip apeliantas ir nurodo savo skunde, tačiau neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydamas tokį nusižengimą, asmuo prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką. Jis, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedalyti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Taip pat skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ir administracinio poveikio priemonės trukmę atsižvelgta į tai, kad asmuo yra baustas administracinę tvarka. Tad tai apeliantą charakterizuoją, kaip teisės aktus ignoruojantį asmenį, tačiau atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, pareiškėjui paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje sankcijoje.
4.3. Pareiškėjui nustatytas 0,67 promilės neblaivumas, tačiau kliniškai įrodyta, kad alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, t. y. veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą. Nustatyta, kad, esant 0,2 promilės alkoholio kraujyje, šiek tiek sušyla kūnas, atsipalaiduojama, pakinta nuotaika, gali būti sunkiau fiksuojami greitai judantys objektai, gali sumažėti gebėjimas greitai perkelti dėmesį. Kai kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentracija – tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose.
4.4. Siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, atsiliepimu prašoma apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu Ž. G. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad įvykio dieną jis, kartu su draugu, statė namą. Per visą dieną išgėrė 3-4 butelius alaus, tačiau taip pat pietavo ir vakarieniavo, dėl ko nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio. Supranta, kad pasielgė blogai, tačiau nesitikėjo, kad jam gali būti nustatytas toks girtumo laipsnis. Dėl šio įvykio kenčia taip pat ir jo šeima, kadangi po įvykio tėtis ir brolis pasiėmė atostogas, kad padėtų jam dirbti jo tiesioginį darbą, kadangi pareiškėjas pats šiuo metu negali vairuoti transporto priemonės. Bandė ieškoti kitų asmenų, kurie galėtų dirbti šį darbą, tačiau nerado, o pats nenori iš jo išeiti, kadangi darbas yra gerai apmokamas. Vairuotojo pažymėjimą turi apie 10 metų ir pripažino, kad praeityje yra baustas administracine tvarka dėl įvairių kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau taisykles dėl transporto priemonės stovėjimo pažeidė dėl to, kad atlikdamas tiesiogines darbo funkcijas, kurių metu tekdavo nešti 20 litrų vandens talpas, automobilį pastatydavo kuo arčiau vietos, į kurią reikėdavo nunešti vandens talpas, tačiau visas baudas yra sumokėjęs. Yra įgyjęs apskaitos specialybę ir turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau pagal įgytą specialybę nedirba, nes netenkina mažas darbo užmokestis. Pareiškėjas gyvena kartu su drauge mieste, kuri dirba toje pačioje įmonėje vadybininke. Paaiškino, kad šiuo metu yra susitaręs su įmonės direktoriumi, kad iki rugsėjo 20 dienos jis bus įdarbintas kaip samdomas darbuotojas, tačiau kaip klostysis jo darbo santykiai toliau, pareiškėjas nežino, kadangi įmonė gali jo nesamdyti, o kito asmens, galinčio dirbti jo darbą Ž. G. nerado. Pareiškėjas nurodė jog vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti.
6. Institucijos ne teismo tvarka priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, institucija apie posėdžio laiką ir vietą informuota tinkamai ir tai patvirtino atsiliepimu (skundo b. l. 14–15).
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – Ž. G. skundas atmestinas.
8. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
9. ANK 422 straipsnio 5 dalyje atsakomybė numatyta už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
10. Šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – Ž. G. yra nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo – Ž. G. transporto priemonę vairavo neblaivus, jam nustatytas 0,67 promilių girtumas ir dėl to savo kaltės neginčija. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte taip pat neturi pagrindo ir sutinka su skundžiamame nutarime nurodyta kvalifikacija. Apeliantas su jam paskirtos baudos dydžiu sutiko, tačiau prašo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą šešiais mėnesiais.
11. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Institucija, priimdama nutarimą ir skirdama teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatė Ž. G. minimalų – 12 (dvylikos) mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminą.
12. Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu inicijuoti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą, tačiau neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
14. Susipažinus su bylos medžiaga ir įvertinus skundo argumentus konstatuotina, kad tyrimas dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo buvo atliktas išsamiai ir objektyviai. Skundžiamas institucijos ne teismo tvarka priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje bei jo išvados yra objektyvios ir nešališkai pagrįstos tyrimo metu ištirtų duomenų kompleksine analize. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo atsižvelgta į visas esmines duomenų, turinčių reikšmės nusižengimui tirti ir nagrinėti, rinkimo aplinkybes, išnaudotos visos įmanomos, taip pat tikslingos, adekvačios ir ekonomiškos procesinių veiksmų atlikimo galimybės, o institucijos pareigūnė išanalizavusi tyrimo metu surinktus duomenis, įvertinusi jų tarpusavio ryšį, t. y. atlikusi surinktų duomenų viseto įvertinimą, pagrįstai 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-13345-2020, Ž. G. dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskyrė minimalaus dydžio nuobaudą – 800,00 eurų baudą, bei pagrįstai pritaikė ANK 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą minimaliam 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, ir šio nutarimo naikinti ar keisti nėra jokio objektyvaus pagrindo.
15. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės akivaizdu, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.
16. Ž. G. padarytas nusižengimas vertintinas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.
17. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad Ž. G. 5 (penkių) metų laikotarpyje septynis kartus baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (dėl transporto priemonės vairavimo neprisisegus saugos diržo, taip pat naudojimosi rankomis mobilaus ryšio telefonu, kelių eismo krypties ženklų nepaisymo, transporto priemonės palikimo stovėti kelio ženklo, nurodančio, kad stovėjimo vieta skirta tik „Neįgalus“ transporto priemonės, nustatyto didžiausio leistino greičio viršijimo), taigi akivaizdu, kad pareiškėjo Ž. G. elgesys, t. y. nustatytų taisyklių nepaisymas, yra linkęs kartotis. Administracinio nusižengimo padarymo metu Ž. G. turėjo ir galiojančių administracinių nuobaudų. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nustatytas neblaivumas – 0,67 promilės, negali būti vertinamas kaip nežymiai viršijantis leistiną normą. Pareiškėjas pripažino, jog iki sąmoningai pasirinkęs vairuoti transporto priemonę išgėrė 3-4 butelius alaus ir tai pakankamai didelis kiekis, taigi jis turėjo objektyvias galimybes įvertinti alkoholio poveikį ir jo sukeliamą būseną bei išlikimą organizme.
18. Pareiškėjas teigia, jog dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės pasekmes jaučia ir kiti šeimos nariai, o pats šios priemonės paskyrimas jam užkirs kelią toliau dirbti gerai apmokamą darbą.
19. Ž. G. kartu su skundu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristiką, motyvuodamas, kad darbovietės jis yra charakterizuojamas teigiamai. Atkreiptinas dėmesys, kad charakteristikoje pažymėta, jog pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki šio įvykio ir jam paskirtos administracinio poveikio priemonės atliko įvairius papildomus, į pareigybės aprašymą neįtrauktus, darbus. Ši aplinkybė patvirtina tai, jog Ž. G., būdamas sveikas, jauno, darbingo amžiaus ir akivaizdu greitai orientuotas, per sąlyginai trumpą laiką gebės prisitaikyti prie kitų darbo rinkos poreikių.
20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010) ir tokias aplinkybes Ž. G., kaip teisingai pažymėjo Institucija atsiliepime, privalėjo įvertinti prieš darydamas tokį, vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų.
21. Pažymėtina, jog pareiškėjas yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, kaip pats nurodė, turi draugę, kuri dirba toje pačioje įmonėje, tačiau nėra sukūręs šeimos ir neturi vaikų ir nėra kitų asmenų, kuriais turtų pareigą rūpintis. Ž. G. gyvena Kaune ir neturi žymesnių sveikatos problemų, kas sudarytų kliūtis jam, dirbant kitokį darbą, ar darbą, pagal įgytą specialybę, gauti pajamų, o jo nurodomi neigiami padariniai ir yra administracine nuobauda siektinas poveikio rezultatas. Taigi, nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas švelninti administracinę atsakomybę.
22. Atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui.
23. Teismo nuomone, prieš pažeisdamas Kelių eismo taisykles teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats pažeidėjas, o to nepadarius, prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Laikytina, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jos padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas šioje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
24. Institucija, ne teismo tvarka priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, skirdama ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos baudos minimumą bei privalomai nustatydama minimalų ANK 422 straipsnio 9 dalyje nurodytą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų nepažeidė. Ž. G. paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.
25. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, konstatuoja, jog skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2020 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-13345-2020 administracinio nusižengimo byloje, priimtas nustačius Ž. G. veiksmuose visus būtinuosius nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje sudėties požymius, ir institucija paskyrė minimalų administracinio poveikio priemonės terminą.
26. Tokių aplinkybių, kurios pagal skundo argumentus turėtų būti aiškinamos pareiškėjo naudai, teismas nenustatė. Tai, kad pažeidėjo nurodomos aplinkybės teismo vertinamos jam nepalankiai, kadangi prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, o priimtas sprendimas neatitinka jo lūkesčių, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai, šališkai ir neobjektyviai įvertinti bylos įrodymai, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas, o specialiosios teisės atėmimas neturėtų būti skiriamas, ar trumpinamas jos terminas.
27. Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti pripažįstant asmenį kaltu ir skiriant nuobaudą, teismas konstatuoja, kad tenkinti Ž. G. skundo ir sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą nėra pagrindo. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o Ž. G. skundas atmetamas.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ž. G. skundą atmesti.
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2020 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-13345-2020 administracinio nusižengimo byloje nepakeistą.
Nutarčiai įsiteisėjus administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. 20117658045, gražinti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.