- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-31
- Bylos Nr.
- e2S-1534-343/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- V. B., E. B.
- Išvadą teikia
- Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B., atstovaujamo įstatyminės atstovės I. S., atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2535-652/2017 pagal ieškovo J. B., atstovaujamo įstatyminės atstovės I. S., ieškinį atsakovėms V. B. ir E. B. dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriame prašo nustatyti naudojimosi 0,0614 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal E. J. IĮ parengtame projekte pateiktą sklypo naudojimosi plano Nr. (duomenys neskelbtini) trečią variantą, nustatyti naudojimosi 311,80 kv. m. bendro ploto gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su palėpe ir 145,77 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo rūsiu, tvarką pagal E. J. IĮ parengtame projekte pateiktą patalpų perdalijimo projekto schemos Nr. (duomenys neskelbtini) trečią variantą, nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo palėpės patalpa ir rūsiu tvarkas, pripažinti ieškovui teisę į išlaidų, patirtų dėl gyvenamojo namo ir rūsio patalpų pritaikymo naudotis pagal ieškinio reikalavimus, atlyginimą, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą nutartyje nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti:
Žemesnės instancijos teismas
1) pateikti rašytinius įrodymus, iš kurių matytųsi, kokia gyvenamojo namo būklė yra ieškinio pateikimo teismui metu, kadangi byloje pateiktas VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nebaigtas statyti, jo baigtumas yra 82 procentai, išduotas 2016 m. birželio 27 d. ir todėl nėra aišku, kokia statinio būklė šiuo metu, ar nėra pakitęs gyvenamojo namo baigtumo procentas. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus statybos leidimas Nr. GN78 galiojo iki 2016 m. gruodžio 5 d., todėl šiuo metu statybos leidimas nebegalioja, o gyvenamasis namas VĮ „Registrų centras“ duomenimis nėra užbaigtas statyti. Be to, statybos leidimas išduotas S. B., kuris yra miręs ir kurio turtą paveldėjo ieškovas ir atsakovės. Statytojui mirus, nėra aišku, kas toliau vykdo statinio statybos užbaigimo darbus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) išduota 2012 m. lapkričio 27 d., todėl nėra aišku, kokia statinio būklė yra ieškinio pareiškimo teismui metu;
2) pateikti specialiai teisminiam ginčui skirtą gyvenamojo namo projektą, atitinkantį statinio projektų sprendiniams keliamus statybos įstatymo reikalavimus ir suderintą su Alytaus miesto savivaldybės vyriausiuoju architektu;
3) pateikti žemės sklypu naudojimosi tvarkos projektą, patvirtintą savivaldybės administracijos direktoriaus, kaip tą numato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų ,,Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 5 punktas;
4) pateikti duomenis, kaip toliau bus vykdomi namo statybų užbaigimo darbai, ar pagal gyvenamojo namo projektą, ar pagal ieškovo schemą, kadangi iš ieškinio ir teismui pateiktos schemos teismas nustatė, kad ieškovas siekia atlikti gyvenamajame name remonto darbus, dėl kurių keisis namo patalpų dydis, skaičius, paskirtis, tačiau VĮ „Registrų centras“ išrašo duomenimis, gyvenamasis namas nėra baigtas statyti, todėl nėra aišku, ar ieškovo pateikta schema (projektuotojo E. J. parengtas projektas) atitinka statomo gyvenamojo namo projektą, parengtą 2006 m. projektuotojo G. Š., pagal kurį statomas gyvenamasis namas, ir išduotą statybos leidimą;
5) patikslinti kadastrinius matavimus, kurie būtų ieškinio pateikimo teismui metu, kadangi kadastriniai matavimai atlikti 2012 m. lapkričio 7 d., o ieškovas nepateikė duomenų, kokie kadastriniai matavimai yra ieškinio pateikimo teismui metu, be to, atlikti 2012 m. lapkričio 7 d. kadastriniai matavimai skiriasi nuo ieškovo pateiktoje schemoje nurodytų, kadangi yra keičiamas patalpų dydis, jų išdėstymas;
6) primokėti 31 Eur žyminį mokestį, kadangi ieškovas reiškia du neturtinius reikalavimus – nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuris turi būti apmokamas 31 Eur žyminiu mokesčiu ir nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, kuris taip pat turi būti apmokamas 31 Eur žyminiu mokesčiu, tačiau ieškovas yra sumokėjęs tik 31 Eur žyminį mokestį.
Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Nurodo šiuos skundo argumentus:
Teismas neteisingai kvalifikavo materialinius ginčo santykius, dėl ko nepagrįstai ieškovo pateiktam naudojimosi turtu tvarkos nustatymo planui taikė atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektui keliamus teisės aktų reikalavimus ir taip nepagrįstai išplėtė įrodinėjimo dalyką ir pažeidė dispozityvumo principą.
Teismas nepagrįstai sprendė, kad yra būtina suderinti naudojimosi žemės sklypu nustatymo tvarkos planą su Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, kaip tai nustato Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr.3D- 542/D1-513. Teismas nepagrįstai reikalauja patikslinti žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie būtų ieškinio pateikimo teismui metu. Pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schema yra parengta pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Žemės sklypo kadastriniai matavimai atitinka schemą, teismui teikiamoje naudojimosi žemės sklypu schemoje išorinės žemės sklypo ribos nekeičiamos, o vidinės žemės sklypo ribos nustatytinos teismo pagal pateiktą schemą. Vidinių žemės sklypo ribų derinimas su atitinkamomis institucijomis nėra reikalingas.
Teismas nepagrįstai nustatė reikalavimą suderinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektą su Alytaus miesto savivaldybės vyriausiuoju architektu. Teismas nenurodė, koks teisės aktas nustato, jog naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo planas privalo būti suderintas su vyriausiuoju architektu.
Teismo įpareigojimai pateikti duomenis apie gyvenamojo namo būklę ieškinio pateikimo metu, E. J. parengtos schemos atitiktį projektui, pagal kurį statomas gyvenamasis namas, ir išduotam statybos leidimui, kaip toliau bus vykdomi namo statybų užbaigimo darbai, ar pagal gyvenamojo namo projektą, ar pagal ieškovo schemą, yra pertekliniai. Ieškovas neatliko jokių veiksmų su statiniu, tai reiškia, kad būklė nepakito.
Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškinyje reiškiami du neturtiniai reikalavimai – nustatyti naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarką ir todėl turi būti sumokėtas trūkstamas 31 Eur žyminis mokestis. Gyvenamasis namas yra žemės sklypo priklausinys, t. y. antraeilis daiktas (CK 4.13 str. 1 d.). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, reikalavimas nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką yra išvestinis iš reikalavimo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ieškovas negali reikšti tik vieno reikalavimo – nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, nes namas yra susijęs su žemės sklypu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.).
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai ir ieškovui terminas jiems pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovas ieškinyje taip pat turi nurodyti įrodymus, kurie patvirtina faktinį ieškinio pagrindą, juos pridėti prie ieškinio (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Ieškinio trūkumų šalinimo institutas taikomas siekiant pašalinti esmines, t.y. sudarančias procesines kliūtis proceso eigai aplinkybes, kurių nepašalinus, teismas negali atlikti su ieškinio priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus.
Ieškinyje keliami šie reikalavimai: nustatyti naudojimosi 0,0614 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal E. J. IĮ parengtame projekte pateiktą sklypo naudojimosi plano Nr. (duomenys neskelbtini) trečią variantą, nustatyti naudojimosi 311,80 kv. m. bendro ploto gyvenamuoju namu, su palėpe ir 145,77 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo rūsiu, tvarką pagal E. J. IĮ parengtame projekte pateiktą patalpų perdalijimo projekto schemos Nr. (duomenys neskelbtini) trečią variantą, nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo palėpės patalpa ir rūsiu tvarkas, pripažinti ieškovui teisę į išlaidų, patirtų dėl gyvenamojo namo ir rūsio patalpų pritaikymo naudotis pagal ieškinio reikalavimus, atlyginimą; bei priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
Teismas vertina, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti įpareigojimai ieškovui: pateikti duomenis apie gyvenamojo namo būklę ieškinio pateikimo metu, E. J. parengtos schemos atitiktį projektui, pagal kurį statomas gyvenamasis namas, ir išduotam statybos leidimui, duomenis, kaip toliau bus vykdomi namo statybų užbaigimo darbai, ar pagal gyvenamojo namo projektą, ar pagal ieškovo schemą, ieškovui ieškinyje teigiant, kad statinio būklė nepakitusi, nes ieškovas neatliko jokių susijusių su statiniu veiksmų, nesudaro pagrindo vertinti ieškinio trūkumais, sudarančias kliūtis proceso eigai. Šias aplinkybes teismas turės galimybę išsiaiškinti bylos nagrinėjimo metu. Apeliantas skunde teigia, kad negali teismui su ieškiniu pateikti su savivaldybės vyriausiuoju architektu suderinto gyvenamojo namo projekto, kadangi ieškovo atstovei kreipusis į Alytaus miesto savivaldybės vyriausiąjį architektą dėl šio projekto suderinimo, dokumentus atsisakė priimti, kadangi schema, pateikiama teisminiam ginčui, architekto neturi būti derinama. Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė, koks teisės aktas nustato, jog naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo planas privalo būti suderintas su vyriausiuoju architektu. Teismas nutartimi įpareigojo ieškovą nurodyti, kokiu būdu bus vykdomi namo statybų užbaigimo darbai, ar pagal gyvenamojo namo projektą, ar pagal ieškovo schemą, tačiau ieškovas teigia, kad tik teismui priėmus sprendimą, bus rengiamas projektas, taip pat tik tada taps aišku, kuri iš ieškovo teikiamų naudojimosi patalpomis ir žemės sklypu tvarkos schemų taps pagrindu rengiant projektą. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismui nepriimti ieškinio motyvuojant aplinkybių, kurios sudaro teisminio bylos nagrinėjimo dalyką ir kurių teisinis materialinis įvertinimas bus atliktas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, nenurodymu teisinių ir faktinių prielaidų nebuvo.
Ieškovas ieškinyje prašo nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką tarp bendraturčių. Nagrinėjant bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą, visi bendraturčiai turi teisę teikti savo pasiūlymus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Tokiu atveju turi būti paruoštas specialus naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas, kuriame turi būti nurodytas mastelis su jame esančiu koordinačių žiniaraščiu, kurį paruošia matininkas ar geodezininkas, turintis atitinkamai galiojantį kvalifikacinį pažymėjimą ir kuriame turi būti nurodyta (susitarta), kad žemės sklypo savininkas A ar jo teisių turėtojas, perėmėjas, (atitinkamai savininkas B, savininkas C, savininkas D, ir kt.) naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta atitinkama raide ir apibrėžta atitinkamais taškais, turinčiais nurodytą konkrečią kvadratinių metrų bendro ploto žemės sklypo dalį. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, teismui turi būti pateiktas žemės sklypo planas, parengtas pagal žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatytą tvarką ir atitinkantis teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Iš žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto turi būti aišku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išsidėstymas sklype (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-1553/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Ieškovo pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarkos schema, nors ir parengta licenciją turinčio specialisto, nepripažintina atitinkančia aukščiau nurodytus reikalavimus.
Skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai vertino, kad ieškiniu reiškiami du neturtiniai reikalavimai – nustatyti naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarką ir todėl turi būti sumokėtas trūkstamas 31 Eur žyminis mokestis, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinyje pareikšti du savarankiški neturtiniai reikalavimai, todėl kiekvienas iš jų turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškinio reikalavimų vertinimo nekeičia tas faktas, kad abu reikalavimai reiškiami dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais daiktais nustatymo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plano ir žyminio mokesčio trūkumus ir terminą šiems trūkumams pašalinti, todėl skundžiamos nutarties naikinti visa apimtimi atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Ieškovas skunde prašo klausimą išspręsti iš esmės ir ieškinį priimti, tačiau ieškinio priėmimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 137 str.), todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti iš dalies.
Palikti galioti nutarties dalis dėl trūkumų šalinimo žyminio mokesčio ir naudojimosi žemės sklypu plano dalyje.
Ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.