- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- 1-68-1037/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-65238-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- J. A.
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. A. 2017 m. gruodžio 14 d., apie 19 val., namo koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė broliui D. A. į lūpą ir vieną kartą kumščiu sudavė į dešinįjį antakį, taip sukeldamas savo šeimos nariui – broliui D. A. fizinį skausmą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis J. A., apklaustas kaip įtariamasis, kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017 m. gruodžio 14 d. ryte susitiko su draugu V. L. ir vartojo alkoholį. Maždaug po pietų, jau būdamas labai girtas, su V. L. nusprendė eiti pas brolį D. A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Brolio namuose buvo jo žmona ir keturi vaikai. Kartu su broliu ir V. L. gėrė alkoholį. Išgertuvių metu pradėjo konfliktuoti su broliu, todėl su juo susimušė. Neneigia, kad broliui D. A. galėjo kumščiu vieną kartą suduoti į lūpą ir vieną kartą į dešinįjį antakį. Dėl savo poelgio gailisi (b. l. 62-63).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusiojo D. A. 2017 m. gruodžio 15 d. apklausos protokolu, kuriame nurodoma, kad 2017 m. gruodžio 14 d. apie 19 val. jo namo koridoriuje brolis J. A. sudavė jam kumščiu vieną kartą į lūpą ir vieną kartą į dešinįjį antakį. Dėl šių veiksmų juto fizinį skausmą, tačiau rimtų sužalojimų nepatyrė. Civilinio ieškinio nereiškia ir broliui J. A. pretenzijų neturi (b. l. 23).
Liudytoja D. A. nurodė, kad 2017 m. gruodžio 14 d. apie 15 val. pas jų į namus atėjo vyro D. A. brolis J. A. ir draugas V. L.. Vyras su atėjusiais svečiais pradėjo gerti. Apie 19 val. J. A. pradėjo garsiai šūkauti. Norėjo jį išstumti pro duris, tačiau jis stūmė atgal. Tada jos vyras J. A. išstūmė pro duris į lauką. Būdama namuose girdėjo smūgius, tačiau nematė, kas kam ir kiek kartų trenkė (b. l. 33-34).
Liudytojas V. L. taip pat parodė, kad 2017 m. gruodžio 14 d. su J. A. būnant jo brolio D. A. namuose, išgertuvių metu tarp jų kilo konfliktas. Donato žmona liepė Ju. eiti lauk, tačiau jis nesutiko ir nestipriai ją pastūmė. Tai pamatęs D. išstūmė J. lauk iš virtuvės į koridorių. Girdėjo grumtynių garsus. Vėliau D. ir J. atsidūrė lauke, todėl puolė juos skirti (b. l. 36-37).
Kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, apžiūros protokolas ir fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad 2017 m. gruodžio 14 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus J. A. broliui D. A. vieną kartą kumščiu trenkė į viršutinę lūpą ir vieną kartą kumščiu į dešinįjį antakį ir taip sukėlė jam fizinį skausmą (b. l. 9-13, 15-18, 19-21).
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad J. A. 2017 m. gruodžio 14 d., 22.13 val. nustatytas 2,58 promilės girtumas (b. l. 64).
Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. A. 2017 m. gruodžio 14 d. tyčia fizinio kontakto metu sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, suprato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs fizinį skausmą ir to norėjo. J. A. veiksmai atitinka LR BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. J. A. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. J. A. teisiamas pirmą kartą, tačiau 2014 m. jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 417 straipsnio tvarka (b. l. 46-47). J. A. ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip už neblaivaus pasirodymą viešose vietose (b. l. 39-44). Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą konstatuotina, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis viešieji darbai neatitiktų bausmės paskirties, nes nurodytos aplinkybės rodo asmens polinkį nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Dėl to J. A. skirtina griežtesnė bausmės rūšis nei viešieji darbai, t. y. laisvės apribojimo bausmė.
Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). Laisvės apribojimo minimalus dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus du metai (LR BK 48 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 13 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo J. A. veiksmuose nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi ją padaręs (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat teismas įvertino ir nusikalstamos veikos padarymo kaltės formą bei rūšį (nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia) (LR BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamajam turėtų būti skiriama mažesnė nei bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė, todėl teismas skiria kaltinamajam dvylikos mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į kaltinamojo polinkį nesilaikyti įstatymų, bausmės atlikimo metu jis įpareigotinas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei įvertinus aplinkybę, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neblaivus, taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis ne pirmą kartą nusižengia viešajai tvarkai apsvaigęs nuo alkoholio, dėl to jam skirtinas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (LR BK 48 straipsnio 7 dalis, 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas).
Kaltinamasis J. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam J. A. 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65-66) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. (1 para).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam dvylikos mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Taikyti LR BK 64¹ straipsnį, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
J. A. 2017 m. gruodžio 15 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Išaiškinti J. A., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.