Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) santechniku - montuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas 2013 m. gruodžio 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 140 straipsnio 2 dalį , pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2014-07-21 atlikęs bausmę, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 1139/2017 (06), patvirtina, kad J. D. muštinė viršutinės lūpos kairės pusės žaizda, viršutinio žandikaulio dešinės pusės trečio ir aštunto, kaitės pusės trečio ir aštunto dantų pilnas trauminis išnirimas t. y. dantų netekimas padaryti, veikiant lūpų sritį kietu buku žalojančiu daiktu mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, sužalojimo padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių mažai tikėtina. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl keturių minėtų dantų, atraminių proteziniam dantų tiltui, pilno trauminio išnirimo nukentėjusysis prarado 10 procentų darbingumo (b. l. 38).

Visi šie teisme patikrinti ir ištirti bylos duomenys yra gauti įstatymo nustatyta tvarka, ir jie yra pakankami padaryti išvadą, jog kaltinamasis M. K. yra kaltas dėl nukentėjusiajam J. D. padaryto tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo. BPK 20 str. 5 d. numato, jog teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nors kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė smurtavęs J. D. atžvilgiu, paaiškindamas, kad grįžtant į Alytų vienu automobiliu, nukentėjusysis atrodė apgirtęs, vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, kibo prie jo, tačiau jis dėl tokio nukentėjusiojo elgesio nesupyko, sustojus automobiliui, išlipo į lauką tik tam, kad išleistų nukentėjusįjį, išlipęs jokio smurto jo atžvilgiu nenaudojo, mano, kad nukentėjusysis būdamas neblaivus, galėjo pats parkristi ir susižaloti veidą, teismas įvertinęs tiek tiesioginius, tiek netiesioginius baudžiamosios bylos įrodymus, daro išvadą, kad tokie kaltinamojo paaiškinimai yra gynybinė pozicija, kuri yra paneigta aukščiau aptartais įrodymais, kuriais netikėti teismas neturi teisinio pagrindo. Nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios t. y. iš karto po sumušimo skambindamas pagalbos telefonu 112, taip pat atvykus policijos darbuotojams, išsamiai paaiškino, kad autobusų stotelėje, kurioje jis po įvykio laukė atvykstančių pareigūnų, jį sužalojo M. K.. Nors minėtame tarnybiniame pranešime pareigūnė nurodė, kad vyras buvo neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, nesugebėjo tiksliai išdėstyti įvykio aplinkybes, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad jis buvo nuoseklus, aiškiai nurodė esmines aplinkybes, tiksliai apibūdino asmenį, kuris smurtavo jo atžvilgiu, nurodydamas pareigūnams ne tik šio asmens vardą, pavardę, bet ir kaltinamojo gimimo datą, gyvenamąją vietą, šio asmens mobilaus telefono numerį. Visos šios aplinkybės užfiksuotos pareigūnės K. B. tarnybiniame pranešime (b. l. 22). Atliekant įvykio vietos apžiūrą autobusų sustojime, kur policijos pareigūnų laukė sužalotas nukentėjusysis, užfiksuotos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Nukentėjusysis J. D. viso bylos tyrimo metu, taip pat ir teisme buvo nuoseklus, patvirtindamas tas pačias esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kad M. K., pirmas išlipęs iš automobilio, nieko nesakęs, sudavė stiprų smūgį į veidą, jam nuo smūgio nukritus ir bandant pasikelti, koja spyrė į burną, taip prakirsdamas lūpą ir išmušdamas 4 dantis, ant kurių buvo suprotezuotas dantų tiltas. Po įvykio kaltinamasis kelis kartus skambino jam, prašė susitaikyti, tačiau paprašius atlyginti nuostolius, jis sakė, kad tokių pinigų nemokės, todėl susitaikymas nepavyko. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiuoju, nes jo parodymai iš esmės atitinka faktines bylos aplinkybes. Liudytojai R. K. ir R. V. patvirtino, kad nukentėjusysis konfliktavo su kaltinamuoju, J. D. vartojo necenzūrinius žodžius kaltinamo atžvilgiu, jį įžeidinėjo. Sustojus automobiliui Likiškėlių gatvėje kaltinamasis pirmas išlipęs į lauką, paskui jį iš automobilio išlipo ir nukentėjusysis. Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad matė kaip išlipęs kaltinamasis susistumdė su nukentėjusiuoju. Nors teisminio tyrimo metu liudytojas R. V. šios aplinkybės nepatvirtino, nurodydamas, kad tyrėjui jis apie tai nesakęs, pareigūnas pats užrašė neva jis matė susistumdymą, teismas tiki pareigūnu G. S., kuris apklaustas liudytoju teisme nurodė, kad apklausų metu užrašė visas aplinkybes, ką sakė R. V. ir R. K., jokių kitų aplinkybių nei parodė liudytojai, į protokolą nerašė, jis nepažysta nei vieno iš asmenų, nėra suinteresuotas šios bylos baigtimi, todėl neturėjo jokio pagrindo iškraipyti šių asmenų parodymus. Abu liudytojai perskaitė protokolus, juos pasirašė ir pastabų dėl užrašytų aplinkybių nei vienas neturėjo. Policijos pareigūnai G. S. ir G. Š. apklausti liudytojais teisme patvirtino, kad į policiją iškviestas M. K. klausinėjo kaip būtų galima netęsti ikiteisminio tyrimo, jiems paaiškinus apie galimą susitaikymo institutą, kaltinamasis pareigūnams girdint skambino nukentėjusiajam, siūlė taikytis, tačiau dėl nukentėjusiojo reikalavimo atlyginti nuostolius, susitaikymas neįvyko. Specialisto išvada taip pat neginčijamai nustatyta, kad J. D. muštinė viršutinės lūpos kairės pusės žaizda, viršutinio žandikaulio keturių dantų netekimas padaryti, veikiant lūpų sritį kietu buku žalojančiu daiktu, mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, sužalojimo padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių mažai tikėtina. Nukentėjusysis dėl minėtų sužalojimų prarado 10 procentų darbingumo, nesunkiai buvo sutrikdyta jo sveikata. Taigi, teismas, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, kad kaltinamasis M. K. yra kaltas dėl tyčinio nukentėjusiajam J. D. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl kaltinamojo nusikalstama veika visiškai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamąjį M. K. išteisinti dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytų grubių baudžiamojo proceso pažeidimų, siekiant išgauti įtariamojo prisipažinimą, ir šį prisipažinimą fiksuojant byloje. Teismas pažymi, kad savo išvadas dėl kaltinamojo M. K. kaltės pagrindė tik tais įrodymais, kurie buvo įvertinti remiantis baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Įrodymais šioje byloje pripažinti tik įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gauti aukščiau išvardinti duomenys, kurie patvirtino arba paneigė aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teismas spręsdamas kaltinamojo kaltės klausimą nesirėmė ir nevertino atviro prisipažinimo kaip kaltinamojo kaltę pagrindžiančio įrodymo, nes darydamas išvadas rėmėsi tik patikrintais ir ištirtais bylos duomenimis, kurie buvo gauti įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. BK 59 str. 1 d. 6 p. yra įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Tokia aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Sprendžiant apie provokuojančius veiksmus atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jam artimą asmenį, buvo smurtinių ar kitokių pavojingų veiksmų ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-364/2014, 2K- 377/2011, 2K-450/2011). Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys Nr. 2K–166/2013, 2K-386/2012). Atsižvelgdamas į nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, bei į tai, kaip BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, jog nukentėjusysis sėdėdamas automobilyje keikėsi, kibo ir nuolat užgauliojo kaltinamąjį, jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, šiuos nukentėjusiojo veiksmus vertina kaip rizikingus BK 59 str. 1 d. 6 p. įtvirtintos teisės normos dispozicijos prasme bei pripažįsta tai kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kaltinamasis padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, kuris pagal pavojingumą priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistu, nes ankstesnis teistumas yra išnykęs 2017-07-21. M. K. yra susituokęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis t. y. laisvės apribojimas. Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad nustatyta viena lengvinanti atsakomybę aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad M. K. praeityje jau yra teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą, ir nors teistumas išnykęs, tai charakterizuoja M. K. kaip asmenį, linkusį smurtauti. Jis yra įrašytas į Psichikos sveikatos centro priklausomybių stebimų pacientų tarpą, diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Kaltinamasis nebuvo kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, nesistengė sušvelninti atsiradusių nusikalstamos veikos padarinių. Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam maksimalią sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. D. pareiškė byloje civilinį ieškinį prašydamas priteisti iš M. K. 3941,28 eur turtinei žalai ir 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl patirto smurto buvo išmušti 4 dantys, kurių implantavimas ateityje kainuos 2400 eurų, protezavimas ant šių implantų dar 1500 eurų. Paaiškino, kad šiuo metu dėl gydytojos didelio užimtumo dar nebuvo atliekamas gydymas, tačiau šiuos nuostolius patirs ateityje, kuomet bus atliktas gydymas. Kadangi buvo sužalotas kaltinamojo, todėl pastarasis privalo atlyginti patirtus nuostolius. Taip pat, dėl sukelto skausmo, dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, visiško dantų netekimo ir dėl to sukeltų didelių nepatogumų, priverstinių vizitų pas odontologą, dėl to, kad pablogėjo sveikata ir dvasinė būklė, kurios ateityje neatsistatys, neturtinę žalą vertina 3000 eurų ir prašo priteisti iš kaltinamojo. Prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas prašė pripažinti ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi nėra galimybės ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo.

Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Kai žala padaroma, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja nuteistojo sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Teismas atkreipia dėmesį, jog taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (BPK 7 straipsnis), žalos dydį turi įrodyti civilinis ieškovas, nes teismas įrodinėjimo procese yra nešališkas arbitras, jo pareiga yra ištirti visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertintus nustatyti tikrąjį žalos dydį. Atsižvelgusi į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, daroma išvada, jog šiuo metu nėra aiškus padarytos turtinės žalos dydis ir būtina papildomai rinkti duomenis, pagrindžiančius pareikšto ieškinio dydį, todėl pripažintina civiliniam ieškovui teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl turtinės žalos dydžio perduotinas spręsti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, dėl to jis patyrė fizinius bei emocinius nepatogumus. Išgyvenimai dėl sužalojimo ir dėl pasekmių bet kuriam fiziniam asmeniui yra nenaudingi, nepriimtini, destruktyvūs, dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Įvertinus, jog būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytą kūno sužalojimo pobūdį, nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, į tai, kad nukentėjusysis kurį laiką negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, taip pat į tai, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis prarado 10 procentų darbingumo, taip pat į kaltės formą (tiesioginė tyčia) ir teismų praktiką, priteisiant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei į tai, kad nukentėjusiojo elgesys įvykio metu paskatino kaltinamąjį nusikalsti, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo kaltinamojo interesų pusiausvyros nukentėjusiajam nustatytina 1500 eurų dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 45,87 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai, patirtai teikiant nukentėjusiajam J. D. asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginti (b. l. 44-45). Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl jis visiškai tenkinamas. Kadangi žalą nukentėjusiojo sveikatai padarė kaltinamasis M. K. savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl jam tenka pareiga žalą atlyginti. Valstybinė ligonių kasa, vykdanti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėta už suteiktas gydymo paslaugas. Tuo pagrindu iš kaltinamojo Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina 45,87 eurai žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo asmens gydymo. Atsižvelgiant į tai, kad pinigų priėmimo kvitas Nr. 905578 patvirtina, jog nukentėjusysis J. D. advokatui A. V. P. už teisines paslaugas sumokėjo 600 eurų (b. l. 115) iš kaltinamojo M. K. nukentėjusiajam priteistina 600 eurų pastarojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo J. D. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti J. D. iš M. K. 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pripažinti J. D. teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti spręsti civilinio proceso tvarka.

Priteisti nukentėjusiajam J. D. iš M. K. 600 (šešis šimtus) eurų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Visiškai tenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Priteisti iš M. K. 45,87 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 87 ct) Vilniaus teritorinei ligonių kasai (įmonės kodas 188783796, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita LT 21730001000248333, Swedbank AB, banko kodas 73000) už nukentėjusiojo gydymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.