- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-04
- Bylos Nr.
- N-444-163-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 50.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 9 d. nutarimo S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. M. (toliau – ir pareiškėjas). Protokole nurodė, kad S. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 10 punktu, buvo surašytas Institucijos pareigūno 2009 m. birželio 17 d. reikalavimas pašalinti pažeidimus Nr.121643. S. M. šio reikalavimo nustatytu terminu neįvykdė ir tuo padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188⁴ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 9 d. nutarimu S. M. pagal ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalį skyrė administracinę nuobaudą – 50 Lt baudą. Teismas nurodė, kad S. M. kaltė įrodyta bylos medžiagoje esančių įrodymų visuma. Pažymėjo, jog pats S. M. neneigia fakto, kad jis, nesikreipdamas dėl leidimo į Instituciją, 2008 m. birželio 14 d. savo iniciatyva iš Klaipėdos skulptūrų parko teritorijos paėmė postamentą, kurį vėliau panaudojo kuriant paminklą, skirtą Sąjūdžio 20-mečiui. Jis taip pat pripažįsta ir tai, kad nevykdė Institucijos pareigūno surašyto 2009 m. birželio 17 d. reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr.121643, t. y. sugrąžinti paimtą postamentą į pirminę jo buvimo vietą, motyvuodamas tuo, jog šis reikalavimas buvo nepagrįstas. Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos miesto Senosios kapinės yra saugomas kultūros paveldo objektas, o S. M. buvusio paminklo postamentą išgabeno būtent iš šios teritorijos. Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144 (galiojusių iki 2008 m. lapkričio 30 d.; toliau – ir Kapinių tvarkymo taisyklės) 28 punkte nurodyta, kad, norint statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklus, antkapius ir kitus kapavietės statinius į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos teritorinio padalinio pritarimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies bei paminėtų Kapinių tvarkymo taisyklių 28 punktu, Institucijos pareigūnas surašė reikalavimą pašalinti pažeidimus. S. M., nesutikdamas su šiuo reikalavimu, turėjo teisę jį apskųsti, tačiau to nepadarė. Įsiteisėjęs reikalavimas turi būti vykdomas, o už jo nevykdymą ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė. Remdamasis byloje surinktais duomenimis, teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
II.
S. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 9 d. nutarimą ir nutraukti administracinę bylą, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodo, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad, vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklių 3 ir 4 punktais, kapinės - žemės sklypas, kuriame yra ir (ar) bus kapai bei kapavietės ir gali būti palaikų laikymo statiniai, o žemės sklypas, kuriame yra kapinės, įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau Klaipėdos miesto senųjų kapinių žemės sklypas nesuformuotas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, todėl, atsižvelgiant į tai, jog Kapinių tvarkymo taisyklių nuostatos taikomos visoms be išimties kapinėms (neveikiančioms, riboto laidojimo arba veikiančioms kapinėms), ši teritorija neturėjo kapinių statuso tuo metu, kai buvo atlikti veiksmai. Pažymi, kad ši teritorija yra viešoji miesto erdvė, kurioje įrengtas skulptūrų parkas, kažkada buvusios kapavietės seniai sunaikintos, o Institucija taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių kapinių žemės sklypo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nebuvo galima konstatuoti, kad buvo pažeistas Kapinių tvarkymo taisyklių 28 punktas, kadangi teritorija, iš kurios buvo išgabentas akmuo, nebuvo priskirtina kapinių teritorijai pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, ir atitinkamai nebuvo būtinas Institucijos pritarimas dėl darbų atlikimo.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog teritorija, iš kurios buvo išgabentas akmuo, nebuvo priskirtina kapinių teritorijai pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus ir atitinkamai nebuvo būtinas Institucijos pritarimas dėl darbų atlikimo, yra nepagrįstos. Nurodo, kad pareiškėjas neginčijo ir neginčija Institucijos 2009 m. birželio 17 d. reikalavime pašalinti pažeidimus Nr. 121643 išdėstytų faktinių aplinkybių. Reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi nebuvo apskųstas. Pagal ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalį pareiškėjui buvo surašytas 2009 m. rugsėjo 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Institucijos pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymo. Šio reikalavimo pareiškėjas neįvykdė iki šiol.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
S. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už <...> Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą.
Institucijos 2009 m. gegužės 5 d. kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akte nurodyta, kad iš Klaipėdos Skulptūrų parko teritorijos (buvusios Klaipėdos miesto Senųjų kapinių teritorijos) buvo iškastas ir išgabentas tašytas akmens gabalas, buvęs paminklo postamentas (b. l. 5-8). Klaipėdos miesto savivaldybės Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus 2009 m. gegužės 22 d. rašte nurodyta, kad muziejaus balanse esančios parko skulptūros yra muziejaus eksponatai, o visi kiti skulptūrų parke esantys objektai, kaip ir kultūros vertybė – Klaipėdos senųjų kapinių komplekso senosios kapinės (L1211) nėra muziejaus balanse. Minėtą akmenį savo iniciatyva paėmė skulptorius S. M. (b. l. 10). Institucijos 2009 m. birželio 3 d. kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akte nurodyta, kad iš Klaipėdos Skulptūrų parko teritorijos (buvusios Klaipėdos miesto Senųjų kapinių teritorijos) iškastas ir išgabentas tašytas akmens gabalas yra pastatytas Sąjūdžio parke, Klaipėdos miete. Postamentas panaudotas naujai skulptūrai (b. l. 11-13). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, Institucijos pareigūnas M. B. surašė 2009 m. birželio 17 d. reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr.121643, kuriame nurodė, kad S. M. pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 10 punktu, pareikalavo iki 2009 m. liepos 1 d. pašalinti pažeidimą – grąžinti buvusių Klaipėdos miesto Senųjų kapinių paminklo postamentą į pirminę istorinę vietą (b. l. 15-16). Institucijos 2009 m. rugsėjo 3 d. kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akte konstatuota, kad iš Klaipėdos Skulptūrų parko teritorijos (buvusios Klaipėdos miesto Senųjų kapinių teritorijos) iškastas ir išgabentas tašytas akmens gabalas, buvęs paminklo postamentas tebėra pastatytas Sąjūdžio parke, Klaipėdos mieste (b.l 41 - 43). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, Institucijos pareigūnas M. B. surašė 2009 m. rugsėjo 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą S. M. už tai, kad jis minėto 2009 m. birželio 17 d. reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr.121643 neįvykdė ir tuo pažeidė ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos kapinės prižiūrimos pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintas kapinių tvarkymo taisykles. Neveikiančių kapinių teritorijoms nustatoma pagrindinė konservacinė (saugojimo) žemės naudojimo paskirtis, o ši gali būti pakeista tik pripažinus kitokio visuomenės poreikio viršenybę ir perkėlus mirusiųjų palaikus.
Kapinių tvarkymo taisyklių 28 punkte nustatyta, kad norint statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklus, antkapius ir kitus kapavietės statinius į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos teritorinio padalinio pritarimo.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nebuvo galima konstatuoti, jog buvo pažeistas Kapinių tvarkymo taisyklių 28 punktas, kadangi teritorija, iš kurios buvo išgabentas akmuo, nebuvo priskirtina kapinių teritorijai pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, ir atitinkamai nebuvo būtinas Institucijos pritarimas dėl darbų atlikimo. Taigi apeliantas iš esmės ginčija pačio Institucijos pareigūno 2009 m. birželio 17 d. surašyto reikalavimo pašalinti pažeidimus teisėtumą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklių 5 punktu, kapinėse esančių į Kultūros vertybių registrą įrašytų saugomų kultūros paveldo objektų apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. Šio įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad Kultūros vertybių registre ir pagal jo duomenis sudarytame nekilnojamosios kultūros vertybės pase (registro duomenų išraše) įrašomi šie kiekvienos registruojamos vertybės duomenys: 1) nekilnojamosios kultūros vertybės pavadinimas, jos unikalus kodas, adresas; 2) vertinimo tarybos aktu (aktais) nustatytos vertingosios savybės ir kartu su vertybe saugotinos teritorijos ribos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama. Kultūros paveldo centro direktorius V. K. 2001 m. sausio 19 d. patvirtino Saugomos kultūros vertybės Klaipėdos miesto Senųjų kapinių teritorijos ribų planą (b. l. 44). Iš Institucijos su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų registrų centro internetinio puslapio išrašų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre yra nurodyta apibrėžta Klaipėdos miesto Senųjų kapinių teritorija, o grafoje „Identifikavimas“ nurodoma, kad ši teritorija yra kultūros paveldo DB (duomenų bazės) teritorija. Į kultūros paveldo duomenų bazę - Kultūros vertybių registrą, vadovaujantis Kultūros vertybių registro nuostatų, patvirtintinų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1053, 13.1.6 punktu, yra įrašyti šios nekilnojamosios kultūros vertybės (unikalus objekto kodas -26380) duomenys, tarp kurių ir jos teritorijos koordinatės. Pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129, 71.8 punktą Nekilnojamojo turto registrui funkcionuoti naudojama Kultūros vertybių registro informacija - nekilnojamojo daikto naudojimo apribojimai, susiję su nekilnojamųjų kultūros vertybių objektais, taip pat nekilnojamųjų kultūros vertybių objektų grafiniai duomenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad nekilnojamosios kultūros vertybės - Klaipėdos miesto Senųjų kapinių ribos yra nustatytos bei šie duomenys įrašyti į Kultūros vertybių registrą kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme ir Kultūros vertybių registro nuostatuose, taip pat per registrų sąveiką jie yra pateikti Nekilnojamojo turto registrui, todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad teritorija, iš kurios buvo išgabentas akmuo, nebuvo priskirtina kapinių teritorijai pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus ir atitinkamai nebuvo būtinas Institucijos pritarimas dėl darbų atlikimo, yra nepagrįsti.
Taigi bylos medžiaga nustatyta, kad buvusios Klaipėdos miesto Senosios kapinės yra saugomas kultūros paveldo objektas, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, o S. M. buvusio paminklo postamentą išgabeno būtent iš šio objekto teritorijos, neturėdamas Institucijos pritarimo, nors jis buvo būtinas. Todėl Institucijos pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 10 punktu, 20 straipsnio 1 dalies, Kapinių tvarkymo taisyklių 28 punktu, surašė teisėtą reikalavimą pašalinti pažeidimus. S. M., nesutikdamas su šiuo reikalavimu, turėjo teisę jį apskųsti, tačiau to nepadarė. Įsiteisėjęs ir teisėtas reikalavimas turi būti vykdomas, o už jo nevykdymą ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė. Išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalyje, sudėtis, todėl jam pagrįstai paskirta administracinė nuobauda už šio pažeidimo padarymą.
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
S. M. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.