Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1304-317/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-15
Bylos Nr.
1S-1304-317/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
E. V.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-1304-317/2015
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. V. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 94-257 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2013-08-23 Vilniaus apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. (3 epizodai), 64¹ str., 63 str. 1 d., 4 d., 63 str. 9 d. - galutinė bausmė 3 m. laisvės atėmimo. 2013-12-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. - galutinė bausmė 5 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. 2015-03-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 362¹ str., 364 str., 2013-08-23 nuosprendis pakeistas, LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. perkvalifikuotas į LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., 64¹str., 63 str. 1 d., 4 d., 63 str. 9 d., patikslinta 2013-12-04 nutartis - galutinė bausmė 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2012-05-11. Bausmės pabaiga 2017-11-02 (užsk. 9 d.). Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 5 mėnesiai ir 5 dienos.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 94-257, konstatuodamas, kad duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų, nėra.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. V. Kauno apygardos teismo iš esmės prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį ir patvirtinti Alytaus pataisos namų Komisijos 2015-05-27 nutarimą Nr.94-257. Nuteistasis skunde nurodo, kad sprendžiant klausimą ar gali būti įgyvendinti bausmės tikslai taisant asmenį toliau neizoliuotą nuo visuomenės, teismas turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, pasitelkdamas bausmės atlikimo vietos administracijos išvadą. E. V. skunde teigia, kad teismui buvo pateikti visi dokumentai patvirtinantys jo stiprius socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais, be to nuteistasis akcentuoja, kad vyktų į reabilitacijos – integracijos centrą Išlaužo kaime, Prienų raj. Nuteistasis skunde pabrėžia, kad apylinkės teismas neturėjo vertinti jo padarytos veikos pavojingumo, nusikaltimo sunkumo ir neatliktos bausmės laiko. Toks vertinimas, nuteistojo nuomone, neatitinka įstatymuose reglamentuojančiuose lygtinį paleidimą numatytų principų.

E. V. atkreipia teismo dėmesį į tai, kad teismų praktikoje, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovaujamasi Bausmių vykdymo kodeksu ir Baudžiamuoju kodeksu. Nuteistasis nurodo, kad teismas turėtų vadovautis Bausmių vykdymo kodekse numatytais bausmės vykdymo principais. Be to nuteistasis akcentuoja, kad lygtinai paleistas iš pataisos namų jis yra stebimas, kadangi jam nustatomi įvairūs apribojimai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. V. skundas atmestinas.

Pagal LR BVK 157 str. nuostatas lytinai paleisti iš pataisos namų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina tai, jog vien tik formaliųjų kriterijų atitikimas laikytinas lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Įstatymas įpareigoja teismą, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių: nuteistojo asmenybės vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kitų veiksnių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.

Apylinkės teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, jog vertinant lygtinio paleidimo galimybę, būtina nustatyti, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti visi jam parinktos ir paskirtos bausmės tikslai, ar asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bei, ar nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbūs išlieka bausmės tikslai, tarp jų ir teisingumo užtikrinimo aspektas.

Šiuo atveju nuteistojo asmenybė, net ir esant teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visumai, padarytos veikos, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, požiūris į žalos atlyginimą bei likusi bausmės dalis ir pakartotinio nusikaltimo riziką didinantys veiksniai, rodo dar pakankamai didelį E. V. pavojingumą visuomenei. Pakankamų duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pasitaisė taip, kad ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų, nėra.

Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, apylinkės teismas visapusiškai įvertino ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgė į kitų aplinkybių visumą: anksčiau padarytų nusikalstamų veikų bei veikų, už kurių padarymą atlieka bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ankstesnius teistumus, įvertino psichologinės tarnybos išvadą dėl galimybės paleisti nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, pakartotinio nusikalstamumo rizikos laipsnį pagal Socialinio tyrimo išvadą ir OASys programą.

Tai, kad nuteistasis atliko įstatyme nustatytą bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, paskatintas keturis kartus, mokosi ir įgijo staliaus specialybę, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, sprendžia narkotinių medžiagų vartojimo problemą - šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau negali būti laikoma absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos jau šiuo metu. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės tik rodo jo elgesio korekciją teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra absoliutus pagrindas išvadai, jog jau šiuo metu yra įmanoma sėkminga nuteistojo probacija.

Iš pateiktos medžiagos matyti, jog E. V. anksčiau teistas net aštuonis kartus už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Pakartotinis analogiškų nusikaltimų (vagysčių) darymas rodo nuteistojo didesnį pavojingumą bei polinkį nusikalsti. Negalima neatsižvelgti ir į tai, jog nuteistajam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu jis vėl padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, toliau vykdo nusikalstamas veikas, o tai apibūdina jį kaip asmenį, linkusį ignoruoti įstatymus ir nelinkusį taisytis.

Visiškai pagrįstai apylinkės teismas atsižvelgė ir į tą aplinkybę, jog žinodamas apie turimus įsiskolinimus už nusikaltimais veiksmais padarytą žalą t.y. pareikštą ieškinį, E. V. per visą bausmės atlikimo laiką nesiėmė priemonių, kad būtų kuo greičiau jis atlygintas, nors turėjo galimybę tai padaryti. Iš 4137,35 eurų ieškinio pagal vykdomuosius rašytus, jis atlygino tik 13,96 euro, nors į savo sąskaitą gavo 892,03 eurus.

Lyginant paskirtą bausmę su neatlikta bausmės dalimi, matyti, jog neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė. Neproporcingai trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui formuoja klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje,

Apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė ir į E. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį, kuris įvertintas kaip vidutinis (54 balai pagal OASys). Tiek Psichologinės tarnybos, tiek ir Socialinio tyrimo išvadose nurodyti kriminogeniniai bei pakartotinio nusikaltimo riziką didinantys veiksniai: ankstesni teisės pažeidimai (buvo būdingas nusikaltimų modelis); emocinė gerovė (įtakojamas abstinencijos būsenos yra bandęs nusižudyti). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis siekia tiesioginio atlygio, kas jį priveda prie nusikalstamų veikų darymo, jo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos pavyzdžių, tačiau jo elgesyje yra pasitaikę nekontroliuojamų pykčio protrūkių. Šios neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis jau atliko tokią bausmės dalį, kuri jį paveikė teigiamai, kad laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, kad jau yra užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, leidžiantis pasiekti bausmės paskirtį, numatytą LR BK 41 str. 2 d.

Visos aptartos aplinkybės neduoda pagrindo taikyti nuteistojo E. V. atžvilgiu lygtinį paleidimą. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo, turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai (LR BVK 157 str.).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad Alytaus rajono apylinkės teismo atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl E. V. lygtinio paleidimo yra pagrįstas. Dėl to nuteistojo skundas atmestinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo E. V. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas