Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims S. B., VĮ Turto banko atstovui, gauti prašymai nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. B., VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė K. B., mirusio (duomenys neskelbtini) , palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustato tik tuos juridinę reikšmę turinčius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikšmingas palikimo priėmimo įforminimui ir teisinei registracijai viešame registre.

Vadovaujantis CPK 445 straipsniu teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Šiuo atveju pareiškėja yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą, notarė atsisakė išduoti ai paveldėjimo teisės liudijimą, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą yra priėmusi faktiškai pradėdama jį valdyti.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą neprieštaravo prašymui, paliko spręsti teismui, prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b.l. 46-47).

Suinteresuotas asmuo S. B. pateiktame atsiliepime neprieštaravo pareiškimui, nurodė, kad pretenzijų neturi, į palikimą nepretenduoja (b.l. 23).

Pareiškėja, teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis K. B., iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini) Jo palikimą mirties dieną sudarė ½ dalis buto (su rūsiu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) K. B. savo palikimui testamento nebuvo sudaręs. Notarų biure K. B. turto paveldėjimo byla nėra užvesta. Po sutuoktinio mirties ji nesikreipė per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą. Butas buvo registruotas jos vardu, todėl ji nežinojo, kad reikia kreiptis į notarą. Nors ir nesikreipė į notarą, tačiau sutuoktinio K. B. palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti. Mirus sutuoktiniui, ji liko gyventi jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute, jį prižiūri, moka visus su buto eksploatavimu susijusius mokesčius.

Suinteresuotas asmuo S. B. teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą. Žinojo, kad butas registruotas motinos vardu, todėl nežinojo, kad ji turi kreiptis į notarą po tėvo mirties. Patvirtino, kad motina liko gyventi bute po tėvo mirties, tvarko, daro remontus, moka mokesčius. Jis nepretenduoja į tėvo palikimą.

Liudytojai A. P. V. ir B. V., kurie yra pareiškėjos kaimynai, patvirtino, kad po K. B. mirties pareiškėja prižiūri butą, esantį (duomenys neskelbtini)

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas iš pareiškimo ir jo priedų nustatė, kad (duomenys neskelbtini) 2 mirė pareiškėjos sutuoktinis K. B. (b. l. 7). Mirusiojo K. B. ir pareiškėjos santuoka buvo sudaryta 1996 m. birželio 27 d. (b.l. 6), santuoka nenutraukta, mirusysis turi vieną pilnametį vaiką – S. B. (b.l. 10). Po K. B. mirties liko palikimas, t. y. nekilnojamais turtas – ½ dalis buto (su rūsiu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) . (b.l. 11). Mirusysis testamento nepaliko (b.l. 9). Dėl mirusiojo K. B. turto paveldėjimo Skuodo rajono notarų biure paveldėjimo byla taip pat neužvesta. 2015-04-07 notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą pagal pareiškėjos S. B. pareiškimą dėl K. B. paveldėjimo, nes pareiškimas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą (b.l. 8).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalimi įpėdinis turi priimti palikimą per tris mėnesius. CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Nustačius, kad nėra pirmos ir antros eilės įpėdinių priėmusių ar pretenduojančių į mirusiojo K. B. palikimą, jo sutuoktinė, pareiškėja S. B. priėmė mirusiojo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą, todėl pareiškimas yra tenkintinas bei nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 296, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) , palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.