Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas, susipažinęs su ieškovo B. K. prašymu dėl civilinių bylų sujungimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas išspręsti ieškovo B. K. prašymas sujungti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-5162-1119/2023 su Kauno apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-700-896/2023. Prašyme nurodyta, kad bylose ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra pareikšti tiems paties atsakovams, reikalavimai bylose dėl turtinės žalos atlyginimo siejami su nepatenkintais finansiniais reikalavimais, pareikštais „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ bankroto byloje, reikalavimai suformuluoti iš esmės tuo pačiu faktiniu pagrindu. Ieškovo vertinimu, reikalavimų nagrinėjimas vienoje byloje bus efektyvesnis, labiau koncentruotas, užtikrins, kad iš esmės panašios bylos bus išspręstos vienodai, sujungus bylas taip pat bus patirti mažesni proceso kaštai.

Civilinės bylos sujungtinos.

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

3. CPK 2 straipsnyje reglamentuota, kad civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tam, kad būtų pasiekti šie civilinio proceso tikslai, teismui ir proceso šalims yra nustatyta pareiga siekti, jog byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši bendrojo pobūdžio pareiga yra detalizuojama įvairiose CPK nuostatose, be kita ko, CPK 7 straipsnyje, kuriame nustatyta teismo pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalims – pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nurodyti civilinio proceso tikslai ir principai yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.

4. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5162-1119/2023 pagal ieškovo B. K. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje B. K., kaip „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ valdybos pirmininkas, teigia, kad „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ bankrotą lėmė neteisėti teisėsaugos institucijų bei teismų veiksmai (neteisėtas, neproporcingai varžantis ikiteisminis tyrimas, ilgas procesas, nuosprendžiai, priimti neatlikus visapusiško tyrimo, neapklausus visų liudytojų ir pan.). Dėl V. K., „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ generalinio direktoriaus pavaduotojui komercijai, taikytų perteklinių apribojimų, kol vyko ilgai užsitęsęs ikiteisminis tyrimas, o vėliau ir bylos nagrinėjimas teismuose, ikiteisminio tyrimo vykdymo ir teismų priimtų nuosprendžių, investuotojams, taip pat „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ kreditoriams negalėjo būti grąžintos jų asociacijai paskolintos lėšos. Būtent 32 494,46 Eur finansinio reikalavimo, kuris liko nepatenkintas bankroto byloje, dydį B. K. laiko jam padaryta turtine žala. Savo patirtą neturtinę žalą B. K. vertina 10 000 Eur suma.

5. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-700-896/2023 pagal ieškovų V. K. ir G. K. ieškinius atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškiniuose V. K. ir G. K. teigia, kad „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ buvo privesta prie bankroto Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnų neteisėtais veiksmais, vykdytais prieš „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ generalinio direktoriaus pavaduotoją komercijai V. K.. Dėl neteisėtų procesinės prievartos priemonių taikymo 2009–2016 metais, neteisėto V. K. nuteisimo, ieškovai patyrė žalą. V. K. patirta turtinė žala siekia – 153 805,74 Eur („MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ bankroto byloje patvirtintas finansinis reikalavimas), G. K. – 548 848,25 Eur (110 648,25 Eur dydžio finansinis reikalavimas, patvirtintas „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ bankroto byloje, ir pagal Paskolos sutarties su asociacija 4.1.1 punktą mokamo mokesčio už kiekvieną mokėjimo praleidimo dieną suma). Ieškovai taip pat teigia patyrę neturtinę žalą: V. K. – 200 000 Eur, G. K. – 50 000 Eur.

6. Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, matyti, kad prašomos sujungti civilinės bylos yra vienarūšės bylos. Bylose skirtingi ieškovai pareiškė ieškinius tiems patiems atsakovams dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios, ieškovų teigimu, dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismų veiksmų, nulėmusių „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ bankrotą, priteisimo. Ieškovai šiose bylose savo reikalavimus grindžia iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, todėl dėl jų pagrįstumo tikslinga spręsti vienoje byloje. Visose bylose teismo procesai nėra pažengę – nėra pradėtas bylų nagrinėjimas iš esmės.

7. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, siekiant greičiau ir teisingiau išnagrinėti pirmiau minėtas civilines bylas, išvengti prieštaringų teismų sprendimų, yra pagrindas sujungti jas į vieną bylą ir nagrinėti kartu. Tokiu būdu išnagrinėjus šias bylas bus užtikrintas proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimas (CPK 7 straipsnis).

8. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-700-896/2023 procesas yra prasidėjęs anksčiau, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-5162-1119/2023 prijungia prie Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-700-896/2023.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Sujungti Kauno apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-700-896/2023 ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-5162-1119/2023, prijungiant civilinę bylą Nr. 2-5162-1119/2023 prie civilinės bylos Nr. e2-700-896/2023.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-5162-1119/2023 perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui.

laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas Vigintas Višinskis