- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-04
- Bylos Nr.
- 1-1159-1002/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15851-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Kaltinamasis
- A. P.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), be nuolatinės gyvenamosios vietos, išsiskyręs, verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas 5 kartus:
1) 2005-07-21 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 str. 1 d., 180 str. 2 d., 165 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;
2) 2012-12-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d. 30 parų areštu;
3) 2014-08-29 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. 30 parų areštu;
4) 2016-06-06 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 50 parų areštu;
5) 2018-09-13 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. 51 para areštu, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta 34 paros arešto bausmė, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. turėdamas įgytą svetimą mokėjimo priemonę – D. K. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini) “ mokėjimo kortelę „(duomenys neskelbtini) ” Nr. (duomenys neskelbtini) ir žinodamas jos PIN kodą, 2020-12-03 14:56 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu pateikė šiuos duomenis elektroninei AB „(duomenys neskelbtini) “ sistemai, taip identifikuodamas save kaip D. K. ir ją suklaidindamas, bei iš AB „(duomenys neskelbtini) “ esančios D. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 500 eurų, po to, 14:59 val., AB „(duomenys neskelbtini) “ bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini) neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu pateikė šiuos duomenis elektroninei AB „(duomenys neskelbtini) “ sistemai taip identifikuodamas save kaip D. K. ir ją suklaidindamas bei iš AB „(duomenys neskelbtini) “ esančios D. K. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išgrynino 200 eurų, taip apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam D. K. priklausantį turtą 700 eurų.
Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, davė parodymus, kad nukentėjusysis jam pats davė kortelę ir pasakė PIN kodą, bet jis buvo išgėręs ir nebegrįžo pas nukentėjusįjį. Jis nenorėjo nukentėjusiojo apgauti ir pavogti. Alkoholis padarė savo, jis nesugebėjo iki nukentėjusiojo sugrįžti. Pripažįsta, kad nuėmė pinigus, bet ne apgaulės būdu. Nukentėjusysis jam pasakė: „nueik, paimsi pinigų, atneši dar degtinės“. Nukentėjusysis jam liepė nuimti 100 eurų, bet jis buvo išgėręs ir nelabai pamena, kiek nuėmė. Pusę prisimena, pusės ne. Jis išgrynino 700 eurų. Neneigia, kad išgrynino. Blogai vertina savo elgesį. Nukentėjusįjį pažįsta ir atlygins jam žalą. Civilinį ieškinį pripažįsta.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo duotais parodymais ir kitais įrodymais:
2021-06-15 A. P. davė parodymus, kad kaltę visiškai pripažįsta ir gailisi. Psichinėmis ligomis sirgęs nėra, nėra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, tik alkoholio kartais ,,užgeria“. Vaistų jokių nevartoja, jaučiasi gerai ir papasakos viską. D. K. pažįsta iš bendrų pažįstamų, gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis pasikvietė jį į svečius, išgerti. Tai buvo žiema, gali būti gruodis, pats gerai nepamena. Iš pradžių vartojo alkoholį trise, paskui tas kitas žmogus išėjo, jie liko dviese su D.. Gėrė brendį, jo turėjo D., vaišino. Išgėrus viską, ką turėjo, D. paprašė nueiti iki p/c (duomenys neskelbtini), kuris nėra toli, kitoje kelio pusėje, ir nuimti pinigų nuo jo banko kortelės. Jis pats buvo labai girtas, sunkiai ant kojų stovėjo, todėl pats nenorėjo eiti. Jis padavė jam banko kortelę, nepamena, kokio banko tai kortelė, pasakė keturis skaičius, kurių jis dabar nepamena. Viskas vyko dienos metu, laiko neprisimins gerai, viskas gerai nurodyta įtarime. Jis ir pats gerai ,,prigėręs“ buvo, jeigu sutiko taip elgtis. D. liepė nuimti 100 eurų ir nupirkti butelį brendžio. Paėmęs kortelę, nuėjo į p/c (duomenys neskelbtini) ir bankomate pirmame aukšte, pavadinimo nepamena, jis nuėmė pinigus. Pirma suvedė PIN kodą, pasitikrino sąskaitos likutį, tiksliai sumos nepamena, gal apie 800 eurų buvo. Pasitikrino todėl, kad nežinojo, ar teisybę D. sakė, kad yra pinigų, ir dar girtas buvo. Pamatęs, kad pinigų yra daugiau nei prašo nuimti D., jis ir susigundė jų nuimti daugiau nei prašė. Ir dar abejojo pradžioje, kaip elgtis, svarstė, ką daryti, bet kilo mintis pasiimti pinigus sau ir dingti. Nepamena, kiek nuėmė pinigų iš pirmo karto, bet tai buvo nemaža suma. Nuėmė, kaip gali būti parašyta įtarime, t.y., 500 eurų. Girtas visai negalvojo ir antrą kartą vėl įkišo kortelę į bankomatą ir suvedė PIN kodą, nuėmė dar 200 eurų. Abu kartus nusiėmė sugalvojęs atskirai, per du kartus, nes truputį pagalvojo prieš paimdamas 200 eurų iš antro karto. Pagalvojo, kad bet kokiu atveja nuėmė 500 eurų, tai koks skirtumas, ar nuims viską. Bet jeigu gerai pamena, dar sąskaitoje buvo likę apie 100 eurų. Visko nenuėmė. Banko kortelę jis išmetė iš karto, tik išėjęs į p/c (duomenys neskelbtini), nuėjo į kitą gatvės pusę, kur (duomenys neskelbtini) yra, ir ten prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės išmetė banko kortelę, perlenkė per pusę ir išmetė. Nuėjo su pavogtais pinigais į viešbutį (duomenys neskelbtini)ir išsinuomojo kambarį. Pinigus išleido po truputį, niekur tada nedirbo. Yra be namų, gyventi neturi kur. Tą pačią dieną jo D. neieškojo ir neskambino. Jis nuo jo ir nesislėpė, bet po kažkiek laiko jam paskambino D.. Jis pasakė, kad eis į policiją ir rašys pareiškimą. Jis susitarė su D., kad dalimis jam atlygins žalą, parašė jam raštelį. Termino nebuvo jokio, jis neprašė iki kada. Iki šiol nėra atlyginęs D.i nė vieno euro, sutinka, kad yra jam padaręs 700 eurų turtinę žalą. Jis yra nedirbantis, tačiau uždarbiauja pas žmones, dabar dirbo miške prie (duomenys neskelbtini), bet uždirbtų pinigų nelabai ir beturi, išleido jau viską. Dėl nusikaltimo jis gailisi. Jis buvo ,,užgėręs“ kurį laiką, todėl kurį laiką neatvyko į policiją. Sutiktų kaip bausmę atlikti viešus darbus, o žalą atlygins bet kokiu atveju (1 t., b.l. 117-120).
2021-05-18 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl D. K. pareiškimo, kuriame jis apklaustas kaip liudytojas, nurodo, kad 2020-12-03 apie 10 val. pasikvietė į namus pažįstamą A. P. ir vartojo su juo alkoholį. Norėdamas dar išgerti, jis padavė jam savo banko AB „(duomenys neskelbtini) “ mokėjimo kortelę ir pasakė prisijungimo kodus (PIN), paprašydamas nuimti 100 eurų ir nupirkti butelį degtinės. Praėjus kuriam laikui ir nesulaukus A. P. sugrįžtant, jis skambino į jo telefono numerį, tačiau jis neatsiliepė. Tos pačios dienos vakarą, jis nuėjo į banką ir užblokavo kortelę. 2020-12-14 jie buvo susitikę su A. P., jis pripažino kaltę ir žadėjo pinigus jam grąžinti. Jis sutiko į policiją nesikreipti ir pareiškimo nerašyti. Prie pareiškimo pateikia sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2020-12-03 nuimti pinigai per du kartus, iš viso 700 eurų. Dalis pinigų buvo palikta. Turtinė žala 700 eurų (1 t., b.l. 6-16).
2021-06-01 atlikta kitų objektų apžiūra, apžiūrėtas sąskaitos išrašas. Iš išrašo matyti, kad D. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas išrašas už laikotarpį nuo 2020-12-03/2020-12-05. Išraše stebima, kad 2020-12-03 14:56:33 iš sąskaitos, bankomate, adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , išgryninta 500 eurų suma ir 2020-12-03 14:59:08 tame pačiame bankomate išgryninta 200 eurų suma (1 t., b.l. 48-50).
2021-05-25 ,,(duomenys neskelbtini)“ AB raštas dėl informacijos pateikimo į paklausimą. Iš išrašo matyti, kad 2020-12-03 14:56:33 iš sąskaitos bankomate, adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , išgryninta 500 eurų suma ir 2020-12-03 14:59:08 tame pačiame bankomate išgryninta 200 eurų suma. Iš rašto matyti, kad išgrynintos sumos, tai yra 500 eurų ir 200 eurų nurašytos 2020-12-04 nuo D. K. sąskaitos (1 t., b.l. 45-46, 47).
Kortelės informacija. Kliento D. K. kortelės informacijoje nurodyta, kad 2020-12-03 14.56 val. buvo išima 500 eurų grynųjų pinigų, 2020-12-03 14.59 val. buvo išima 200 eurų grynųjų pinigų (1 t., b.l. 17).
Sąskaitos išrašas. Kliento D. K. sąskaitos išraše matyti išlaidos 700 eurų (1 t., b.l. 18).
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas sprendžia, jog kaltinamojo A. P. kaltė įrodyta.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis yra apgaulės panaudojimas, siekiant savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, kad suklaidino kitą asmenį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 182 straipsnyje numatyti padariniai, ir to nori. Apgaulė, kaip nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją.
Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo A. P. visiškas prisipažinimas, 2021-05-18 nukentėjusiojo pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, proceso veiksmų atlikimo protokolas dėl apžiūrėtų sąskaitų išrašų, 2021-05-25 „(duomenys neskelbtini)“ AB raštas ir kiti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad A. P. tyčiniais veiksmais, apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam D. K. priklausantį turtą 700 eurų. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. P. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamasis suvokė veikos pavojingumą, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pinigų suma didesnė nei įstatyme numatyta nedidelė vertė, kvalifikuojančių požymių nėra. A. P. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
A. P. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas 5 kartus teistas. Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Kaltinamojo A. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimui padaryti. Baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi. 1 metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. P., kaip recidyvistui, už naujos nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimo bausmę. Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64-1 straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė kaltinamajam sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas A. P. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021-06-15 11.15 val. iki 2021-06-16 09.35 val. ir nuo 2021-09-07 iki 2021-10-04 (1 t., b.l. 105-106, 124-125, 194-195).
BK 75 str. nuostatų taikymas galimas tik tada, kai teismas, be formalių šios baudžiamojo įstatymo normos taikymo sąlygų nustatymo, padaro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju pastaroji sąlyga yra nenustatyta. Nepaisant to, kad A. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo netinkamo elgesio, tačiau kitos jį neigiamai charakterizuojančios savybės rodo, kad jis linkęs nusikalsti. Kaip jau minėta, A. P. iki tol jau 5 kartus buvo teistas už įvairių nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs. Visos nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamasis A. P. nusikalto neatsitiktinai, rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei ir neduoda pagrindo manyti, kad jis kritiškai vertina savo elgesį. Taigi, atidėjus bausmės vykdymą, visiškai nebūtų pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.
A. P. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir suėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, priimdamas sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kadangi kaltinamajam A. P. gynėjas buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.
Nukentėjusysis D. K. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 700 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 30-32). Ieškinyje nurodė, kad jam nusikalstama veika buvo padaryta 700 Eur turtinė žala. Kaltinamasis sutiko su civiliniame ieškinyje nurodyta suma. Kadangi turtinė žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų (nusikaltimo), todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi, priteisinat prašomą sumą iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021-06-15 11.15 val. iki 2021-06-16 09.35 val. (1 para); nuo 2021-09-07 iki 2021-10-04; nuo 2021-10-04 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę suėmimą A. P. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. P. nepriteisti.
Nukentėjusiojo D. K. pateiktą civilinį ieškinį dėl 700 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti šią sumą iš kaltinamojo A. P..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.