Kauno apylinkės teismo įsakymas

2014-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-66-359/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-02-20
Bylos Nr.
1-66-359/2014
Teisminio proceso Nr.
1-63-2-00015-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
V. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1-66-359/2014/2014Teisminio proceso Nr. 1-63-2-00015-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.10.1.4; 1.2.18.10; 1.1.7.2.4
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 20 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas G. K., išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Aldonos Vitkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-359/2014 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. S. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas V. S. individualios įmonės, reg. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), savininku ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574, galiojančio nuo 2002-01-01) (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalimi, nurodančia, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už V. S. individualios įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpyje nuo 2008-09-01 iki 2008-12-31 pažeidė:

- 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymas 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies, nurodančios, jog „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies, nurodančios, jog „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio 1 dalies „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai...“, 4 punkto „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ ir 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ reikalavimus;

- Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio 2002 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-751 (toliau – Pridėtinės vertės įstatymas) 3 straipsnio „Lietuvos Respublikos PVM objektas“ 1 dalies, nurodančios, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1 punkto, „prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį“, 2 punkto „Prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje“, 3 punkto „prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. Kai fizinio asmens sudaromi sandoriai nėra susiję su jo vykdoma ekonomine veikla, nelaikoma, kad fizinis asmuo tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo. Šiame punkte nurodyta sąlyga netaikoma, jeigu šalies teritorijoje už atlygį tiekiama nauja transporto priemonė, kurią tiekėjas, pirkėjas arba bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis išgabena iš šalies teritorijos, tačiau į Europos Sąjungos teritoriją“, 14 straipsnio „Apmokestinimo momentas“ 1 dalies, nurodančios, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, 2 dalies, nurodančios, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, nuostatas, nes, iš anksto žinodamas, jog sandoris su D. P. individualia įmone (duomenys neskelbtini), dėl PVC langų montavimo ir apdailos darbų atlikimo pastate, esančiame V. D. g, (duomenys neskelbtini), sudaromas fiktyviai, įmonės buhalterinėje apskaitoje tyčia apskaitė 2008-09-23 PVM sąskaitą – faktūrą, serija Nr. (duomenys neskelbtini), kurią išrašė D. P. individualiai įmonei (duomenys neskelbtini), neįvykusioms ūkinėms operacijoms su ūkio subjektais pagrįsti, įformino ūkinę operaciją už 19 996,36 Lt, kuri neatitinka faktiško ūkinio įvykio turinio ir tokiu būdu Valstybinei Mokesčių inspekcijai 2008-10-21 pateiktoje Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (mokestinis laikotarpis nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d.) deklaravo neteisingus duomenis, nes į deklaraciją įtraukė 2008 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje (serija VSI Nr.20081020), išrašytoje D. P. individualiai įmonei (duomenys neskelbtini), užfiksuotą pardavimų sumą – 16 946 Lt ir išskirtą pardavimo PVM 3050 Lt, šios deklaracijos 1 dalyje „Prekių ir paslaugų teikimo sandoriai Lietuvoje” 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai” deklaruotą pardavimų sumą padidino - 16 946 Lt, o 26 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM” padidino pardavimo PVM – 3 050 Lt, t. y. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą V. S. individualios įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, kas atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 str. 1 d., požymius.

V. S. padarytoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d., požymių.

Motyvuojamoji dalis

Į. V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta savo kaltę ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

K. V. S. neteisėta veika kvalifikuotina pagal BK 222 str. 1 d., nes įtarimasis, kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d., kaltu prisipažino visiškai (3 t. b. 1. 157), taip pat jo kaltumą patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys.

K. V. S. parodė, kad V. S. individualioje įmonėje jis dirbo vienas, samdomo buhalterio neturėjo, buhalterinius dokumentus tvarkė pats. Jis užsiiminėjo langų montavimu ir kitais statybos darbais. Pats langų negamino, juos pirkdavo iš kitų firmų. 2008 m., įtariamasis buvo nuvykęs į įmonę (duomenys neskelbtini), kurios vadovai ketino statyti kažkokias pertvaras. Būdamas įmonėje (duomenys neskelbtini), išrašė PVM sąskaitą - faktūrą dėl langų montavimo, darbų atlikimo aktą, ir juos pasirašė su (duomenys neskelbtini) vadovais. Jiems sakė, kad tą sąskaitą faktūrą įtrauks pas save į buhalteriją tuo metu, kai bus atlikti darbai, tačiau vėliau įmonė (duomenys neskelbtini) atsisakė V. S. paslaugų. Po kurio laiko jis įtraukė šią sąskaitą faktūrą pas save į buhalteriją dėl to, kad 2009 m. langų gamintojas (duomenys neskelbtini) pradėjo iš jo išieškojimą. Jis norėjo, kad pas jį buhalterijoje būtų tvarka. Vėliau jis kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą su ieškiniu, dėl tos PVM sąskaitos faktūros, norėjo prisiteisti iš įmonės (duomenys neskelbtini) apie 20 000 Lt, tačiau teismo procesą pralaimėjo, o įmonė (duomenys neskelbtini) proceso metu įrodė, kad langų jų pastate jis nemontavo. Dėl suklastotos sąskaitos VSI 20081020 buhalterinėje apskaitoje, jis nuoširdžiai gailisi (3 t. b. l. 157-158).

Liudytojas D. P. parodė, kad individualią įmonę (duomenys neskelbtini) jis įsteigė 2005-07-27, o Juridinių asmenų registre užregistravo 2005-08-08. Įmonės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini). Įmonė (duomenys neskelbtini) užsiėmė leidyba, spausdinimu ir įrašytų laikmenų tiražavimu, didmenine ir komisine prekyba bei mažmenine prekyba. Pastatą, esantį V. D. g. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2006 ar 2007 metais iš bankroto administratoriaus, nes prieš tai ten veikė G. K. įmonė (duomenys neskelbtini), kuri bankrutavo. Perkant paminėtą pastatą, atliko jo vertinimą. Pastatą pirko jau su plastikiniais langais, ir, kaip vėliau išsiaiškino, tuos langus sudėjo dar buvęs įmonės(duomenys neskelbtini) vadovas G. K.. Langus jis sudėjo 1998 metais, kuriuos užsisakė iš (duomenys neskelbtini). V. S. pažįsta per G. K., kuris su V. S. bendravo iš anksčiau. Kažkuriuo metu V. S. spaustuvėje spausdino vizitines korteles. 2008 metais vasarą įmonės komercijos direktorius G. K. pasakė, kad V. S. reikėtų padėti, kad jis turi savo įmonėje finansinių problemų ir reikėtų pasirašyti ant sąskaitos faktūros. Jis nesigilino ant kokios sąskaitos ir neprieštaravo tam. Kaip vėliau sužinojo, G. K. pasirašė ant PVM sąskaitos faktūros 19996,39 Lt sumai. Tą pačią dieną jam G. K. pakišo pasirašyti ant Atliktų montavimo ir apdailos darbų akto. Jis akte pasirašė. Pasirašius abu dokumentus, G. K. juos nunešė buhalterei. Apie pasirašytus dokumentus jis kurį laiką užmiršo. Maždaug po mėnesio pas D. P. dirbusi buhalterė V. B. paklausė, ką jai daryti su ta PVM sąskaita – faktūra, kurią išrašė V. S., nors jokie darbai nebuvo atlikti. Jis jai pasakė, kad tą sąskaitą faktūrą reikia sutvarkyti kaip turi būti, t. y., įtraukti ją į apskaitą. Dar po kiek laiko jis pradėjo ieškoti V. S. mobiliuoju telefonu, nes po to, kai pasirašė popierius, V. S. įmonėje taip ir nepasirodė. V. S. atsiliepė telefonu. J. S. paklausė ką daryti su ta suklastota sąskaita – faktūra. V. S. atsakė, kad (duomenys neskelbtini) privalo sumokėti pinigus, kurie joje nurodyti. J. S. atsakė, kad pinigų nemokės, nes V. S. nieko nedarė už tą sumą, pasiūlė jam anuliuoti šią sąskaitą – faktūrą. V. S. atsakė, kad jam neįdomu, yra pasirašytas dokumentas ir privalo apmokėti pagal tą dokumentą 20 000 litų. Po kokių poros trejeto mėnesių, jis iš Elektrėnų anstolės gavo laišką apie įmonės (duomenys neskelbtini) areštą. Nuvykęs pas antstolę, prašė, kad neareštuotų įmonės sąskaitų bankuose. Ji sutiko ir areštavo nekilnojamąjį turtą, nes jis atitiko vertę. Tada jis su savo buhaltere sutvarkė V. S. išrašytą sąskaitą – faktūrą, tai yra, ją anuliavo, nes tikrai žinojo, kad dabar prasidės teismai ir norėjo, kad įmonėje (duomenys neskelbtini) visa buhalterinė apskaita būtų tvarkoje (1 t. b. l. 23-25).

Liudytojas G. K. parodė, kad V. S. pažįsta iš anksčiau. V. S. užsiiminėjo plastikinių langų montavimu. 2008 metais, į vasaros pabaigą, V. S. atvyko į (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad jam reikia pagalbos, reikia parodyti pajamų iki 20000 Lt. S. aiškino, kad jam to reikia trumpam ir jis po to sunaikins tą sąskaitą faktūrą ir nepajamuos. G. K. sutiko jam pagelbėti. Pradžioje V. S. klausė, ką galėtų įtraukti į atliekamus darbus nurodytai sumai. Liudytojas su juo pasivaikščiojo po (duomenys neskelbtini) daugmaž apžiūrėjo, ką V. S. neva galėtų įmonėje daryti. Kiek G. K. matė, V. S. užsirašinėjo langų išmatavimus ir po to išrašė sąskaitą faktūrą apie 20000 Lt, kurią liudytojas pasirašė. Tai galėjo būti 2008 m. rugsėjo mėnuo, dienos neatsiminė. Po to dar buvo surašytas darbų atlikimo aktas tai pačiai sumai, kurį pasirašė (duomenys neskelbtini) savininkas D. P.. V. S. jokių darbų (duomenys neskelbtini) neatliko. Po kurio laiko, gal po poros mėnesių D. P. gavo iš antstolių raštą, kad jo įmonės sąskaitos yra areštuotos. Aiškinantis, kas atsitiko, sužinojo, kad V. S. suklastotą sąskaitą faktūrą pas save įmonėje užpajamavo ir pradėjo reikalauti pinigų, tai yra, 20000 Lt per anstolius. Paskui prasidėjo teismų maratonas. D. P. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, kurį po to teismas ir tenkino, nes bylinėjimosi metu D. P. buvo užsakęs statybos darbų ekspertizę, su tikslu nustatyti kokie langai yra sudėti (duomenys neskelbtini) priklausančiame pastate. Ekspertas pateikė išvadą, jog langai „Dosita“ buvo sudėti maždaug prieš dešimt metų, ir juos gamino (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių teismui Civilinio proceso metu pateikė visas sąskaitas faktūras, kurias jie turėjo pas save įmonėje dėl langų pardavimo (duomenys neskelbtini). Be to, prieš teikiant teismui sąskaitas, (duomenys neskelbtini) atstovas buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) patikrinti, ar iš tikro pastate yra jų firmos langai, ir įsitikinęs, kad tai yra jų langai, tik po to teikė teismui sąskaitas faktūras. V. S. įmonėje (duomenys neskelbtini) niekada nėra nieko dirbęs (1 t. b. l. 26-27).

L. V. B. parodė, kad finansininke G. K. firmoje C. ji dirbo nuo 1989 iki 2002 metų. Po to išėjo iš šio darbo. (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2006 metais. Jai dirbant G. K. firmoje C., gal 1997 ar 1998 m., pastate buvo keičiami plastikiniai langai. Juos G. K. užsakė (duomenys neskelbtini). Tuos langus iš (duomenys neskelbtini) G. K. tik pirko o montavo juos savo jėgomis, tai yra, langus statė C. darbuotojas S. B., tuometiniame C. pastate, esančiame V. D. (duomenys neskelbtini). Ji dirbo dar ir kituose darbuose, todėl į (duomenys neskelbtini) ateidavo suregistruoti sąskaitų faktūrų, t. y. sutvarkyti buhalterijos. Ji atsiminė sąskaitą faktūrą, išrašytą V. S. individualiai įmonei (duomenys neskelbtini), todėl kad (duomenys neskelbtini) tuo metu tokiomis didelėmis sumomis sąskaitų - faktūrų negaudavo. Ji, pamačiusi sąskaitą-faktūrą 20 000 Lt sumai, iš karto ėjo pas D. P. klausti, ką daryti, nes toje sąskaitoje– faktūroje buvo nurodyta, kad D. P. turi apmokėti už plastikinius langus. Liudytoja pas jį tiesiai paklausė, kam jam tie langai, nes spaustuvėje jau yra langai. Jis atsakė, kad ne jos reikalas, liepė užregistruoti tą sąskaitą- faktūrą, dar po to pasakė, kad reikia padėti V. S., kad V. S. po to šią sąskaitą faktūrą pas save anuliuos. Po šio pokalbio ji tą sąskaitą faktūrą VSI 20081020 užregistravo „Gaunamų PVM sąskaitų – faktūrų registre.“ Suma buvo apie 20 000 Lt. Užregistravus paminėtą sąskaitą faktūrą ir pasibaigus rugsėjo mėnesiui, liudytoja, kaip ir visada, už rugsėjo mėnesį perdavė duomenis į Kauno apskrities Kaišiadorių M. M. laiko buvo tylu. Maždaug po metų D. P. liudytojai pasakė kad V. S. jį padavė į teismą. Kaip liudytoja suprato, kalba ėjo apie tą užregistruotą PVM sąskaitą – faktūrą 20 000 Lt sumai. Tada ji su D. P. pasitarė, ką daryti. V. S. 2008 metais tikrai jokių langų nedėjo „ ir įmonėje (duomenys neskelbtini) neatliko jokių darbų. Nusprendė grąžinti valstybei PVM mokestį, tai buvo virš 3 000 Lt, kiek tiksliai, dabar neatsiminė. Teko patikslinti pridėtinės vertės mokesčių deklaraciją, būtent dėl PVM grąžinimo. Ji deklaraciją tikslino 2010 metais už 2008 metų rugsėjo mėnesį. Patikslinta deklaracija dėl maždaug 3 000 Lt PVM grąžinimo galėjo pasimatyti 2011 metais. Jai žinoma, kad IĮ „Dosita“ visi darbuotojai, tame tarpe ir D. P., buvo kviečiami į Kaišiadorių teismą, kur vyko byla dėl V. S. neapmokėtos 20 000 Lt sumos dėl langų statymo. V. S. jokių langų (duomenys neskelbtini) nedėjo, ir ta jo išrašyta sąskaita – faktūra buvo fiktyvi, išrašyta tik dėl akių (1 t. b. l. 28-29).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013-11-29 specialisto išvadoje Nr. 5-2/203 dėl V. S. individualios įmonės ūkinės finansinės veiklos, nurodyta, kad V. S. individualios įmonės tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2008-12-31 valdymo organas – savininkas V. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) (1 ir 2 priedai).

Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjekto vadovas patvirtina asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius, 2 dalyje teigiama, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Atsakomybę už apskaitos dokumentų išsaugojimą reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą”, kurio 1 dalyje nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, o 2 dalyje – kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas” (3 t. b. l. 66-83).

V. S. individualios įmonės savininkas V. S. ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė sutarčių registravimo žurnalo.

Sutartis tarp V. S. individualios įmonės (įmonės kodas – 8170861) ir D. P. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas – (duomenys neskelbtini)) dėl montavimo ir apdailos darbų atlikimo D. P. individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikta, nes šių darbų atlikimui buvo susitarta tik žodžiu. (V. S. individualios įmonės savininko V. S. 2012 m. spalio 26 d., liudytojo apklausos protokolas).

V. S. individuali įmonė ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė atsargų, medžiagų ir kitų materialinių vertybių bei prekių apskaitos registrų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti atsargų, medžiagų ir kitų materialinių vertybių kiekinius ir suminius likučius tiriamojo laikotarpio pradžiai (2008 m. rugsėjo 1 d.) įsigijimą, panaudojimą per tiriamąjį laikotarpį (nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.) ir likučius atskaitinio laikotarpio pabaigai (2008 m. gruodžio 31 d.).

V. S. įmonė pateikė tik vieno tiekėjo UAB „S“ 2008 m. rugsėjo mėnesį išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. SR 08-98, SR 08-101, SR 08-102, SR 08-103, SR 08-104 ir SR 08-107 (12 priedas), kuriose nurodyta, kad buvo pirkti PVC gaminiai, jų kiekiai ir sumos. Bet iš pateiktų tyrimui PVM sąskaitų faktūrų negalima nustatyti, kokius tiksliai PVC gaminius įmonei pateikė tiekėjas UAB „S“.

V. S. įmonė iš kitų tiekėjų pirktų prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentų ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė. Todėl pagal pateiktus V. S. individualios įmonės atsargų, paslaugų ir medžiagų bei prekių įsigijimo pirminius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras) ir įmonės buhalterinės apskaitos registrus („Pirkimų suminius“ registrus ir „Pirkimų žurnalus“ (9 priedas), negalima nustatyti, kad 2008-09-23 V. S. įmonė turėjo 12 vienetų PVC langų, 23,4 m cinkuotos skardos, 23,4 m vidinių palangių, 50 kvadratinių metrų laminato, ir ar galėjo juos parduoti D. P. individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija VSI Nr. 20081020.

V. S. individuali įmonė 2008-09-23 išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija VSI Nr. 20081020, ją įtraukė į įmonės „Pardavimo žurnalą“ už 2008 m. rugsėjo mėnesį – viso suma su PVM – 19996,39 Lt, tame skaičiuje: 1. pardavimo suma be PVM – 16 946,10 Lt; 2. PVM – 3050,29 Lt. PVM sąskaitoje faktūroje, serija VSI 20081020, užfiksuota 16 946,10 Lt pardavimų suma, įtraukta į V. S. individualios įmonės apskaitos registrą „Pardavimai (suminė)“ už 2008 m. rugsėjo mėn. ir apskaityta prekių ir paslaugų pardavimo sąskaitose Nr. 5004 ir 50501 (10 priedas), o šioje PVM sąskaitoje faktūroje išskirtas PVM, sumoje – 3050,29 Lt, užfiksuotas sąskaitoje Nr. 470101 „Mokėtinas PVM“ (10 priedas).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-118-840/2012 nusprendė (11 priedas): „I. V. S. individualios įmonės (kodas – 8170681) ieškinį atmesti, atsakovės D. P. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) priešieškinį patenkinti. Pripažinti negaliojančiais V. S. individualios įmonės ir D. P. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) 2008 m. rugsėjo mėn. Rangos sandorį ir jo padarinius: 2008-09-23 PVM sąskaitą faktūrą VSI 20081020 bei 2008-09-23 atliktų montavimo ir apdailos darbų aktą, pagal Lietuvos Respublikos CK 1.86 straipsnį” (11 priedas 14 lapas).

Atlikus tyrimą nustatyta, kad V. S. individuali įmonė buhalterinėje apskaitoje apskaitė 2008-09-23 PVM sąskaitą faktūrą, serija VSI 20081020, nors atsakingi įmonės darbuotojai iš anksto žinojo, kad sandoris sudaromas tik dėl akių. Šią 2008-09-23 PVM sąskaitą faktūrą, serija VSI 20081020, įmonė panaudojo neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti, sumai – 19 996,39 Lt.

V. S. individuali įmonė (įmonės kodas 8170861) Valstybinei mokesčių inspekcijai 2008-10-21 pateiktoje Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje, „mokestinis laikotarpis nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 31 d.“ (4 priedas), deklaravo neteisingus duomenis, nes į deklaraciją įtraukė 2008 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija VSI Nr. 20081020, išrašytoje D. P. individualiai įmonei (duomenys neskelbtini), užfiksuotą pardavimų sumą – 16 946 Lt ir išskirtą pardavimo PVM - 3 050 Lt. Šios deklaracijos 1 dalyje „Prekių ir paslaugų teikimo sandoriai Lietuvoje“, 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ deklaruotą pardavimų sumą padidino – 16 946 Lt, o 26 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ padidino pardavimo PVM – 3 050 Lt.

Vilniaus apskrities VMI 2012-10-10 raštu Nr. (4.65)-46-21979 informavo, kad V. S. individuali įmonė PVM deklaracijas pateikė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatytais terminais, o pagal pateiktas deklaracijas, kitus mokesčių apskaičiavimo dokumentus ir mokesčių apskaitos duomenis įmonė 2012-10-10 biudžetui neskolinga (6 priedas).

V. S. individuali įmonė nesivadovavo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 ir 14 straipsnių nuostatomis, nes įmonė 2008 m. rugsėjo mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos 1 dalies „Prekių ir paslaugų teikimo sandoriai Lietuvoje“ 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ padidino pardavimus 16 946 Lt, o deklaracijos 26 eilutėje 3 050 Lt padidino pardavimo PVM, pagal 2008-09-23 PVM sąskaitą faktūrą, serija VSI 20081020, kurioje nurodytas ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, nes užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos. V. S. individuali įmonė „Metinės pelno mokesčio deklaracijos, mokestinis laikotarpis nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31“ (5 priedas) 1 eilutėje „Pajamos“ ir 2 eilutėje „Apmokestinamosios pajamos“ deklaravo 260 320 Lt apmokestinamųjų pajamų, 29 eilutėje „Laikotarpio veiklos rezultatas – pelnas“ ir 38 eilutėje „Laikotarpio apmokestinamasis pelnas“ deklaravo 25 894 Lt, deklaracijos 51 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ - 134 Lt.

V. S. individuali įmonė ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė „Ūkinių operacijų registravimo žurnalo“ ar kito suvestinio buhalterinės apskaitos registro už 2008 m. sausio – gruodžio mėn., pajamų ir sąnaudų suvestinės už 2008 m., todėl negalima nustatyti, ar V. S. individualios įmonės išrašytoje 2008 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija VSI Nr. 20081020, nurodyta pardavimų suma - 16 946,10 Lt, buvo apskaityta įmonės suvestiniuose registruose ir deklaruota „Metinės pelno mokesčio deklaracijos, mokestinis laikotarpis nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31“ 1 eilutėje „Pajamos“ ir 2 eilutėje „Apmokestinamosios pajamos“. Kadangi negalima patikrinti, ar teisingai deklaruotas V. S. individualios įmonės apmokestinamųjų pajamų dydis, tai negalima nustatyti tikro įmonės veiklos rezultato – pelno – ir patikrinti pelno mokesčio apskaičiavimo teisingumo.

V. S. individuali įmonė ūkinės finansinės veiklos tyrimui už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. atlikti pateikė šiuos dokumentus: žurnalus „Pardavimai” ir „Pirkimai “, žurnalus „Pardavimai (suminė)” ir „Pirkimai (suminė), 2008 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaitos faktūros serija VSI Nr.20081020 ir Atliktų montavimo ir apdailos darbų akto kopijas, UAB „Saironas“ 2008 m. rugsėjo mėnesį išrašytų PVM sąskaitų faktūrų Nr. SR 08-98, SR 08-101, SR 08-102, SR 08-103, SR 08-104 ir SR 08-107 kopijas, ir pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1 su UAB „Saironas“.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2013 m. spalio 29 d. protokole nurodyta, kad V. S. individualios įmonės savininkas V. S., vykdydamas Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyr. tyrėjo V. L. reikalavimą, pateikė vieną segtuvą dokumentų, o grafoje „Daiktus, dokumentus pateikusio asmens pareiškimai, pastabos”, savininkas pareiškė, kad „pas save V. S. individualios įmonės dokumentų, susijusių su 2008-09-01 – 2008-12-31 laikotarpiu, daugiau neturi” (13 priedas).

V. S. individuali įmonė ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė laikotarpio nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. šių apskaitos dokumentų ir registrų: išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrų, pirkimo ir pardavimo pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (sąskaitų faktūrų), kasos dokumentų ir registrų, banko dokumentų ir registrų, atsiskaitymų su pirkėjais ir tiekėjais registrų, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dokumentų ir registrų, sutarčių registravimo žurnalo, suvestinių bendrovės apskaitos registrų ir žiniaraščių. T. V. S. individualios įmonės savininkas nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, Dokumentų ir archyvų įstatymo 10, 11, 12 ir 13 straipsnių ir Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus 1996-02-22 įsakymu Nr. 13 „ Dėl Buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų” (2010-12-31), nes neišsaugojo ir nepateikė ūkinės finansinės veiklos tyrimui dalies bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų bei finansinių ataskaitų (išvardintų tyrime).

Atsakomybę už apskaitos dokumentų išsaugojimą reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą”, kurio 1 dalyje nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, o 2 dalyje – kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas”.

V. S. individualios įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaitytoje 2008-09-23 PVM sąskaitoje faktūroje, serija VSI 20081020, yra 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX 574 13 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio 2002 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-751 80 straipsnyje nurodyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai, tačiau šioje pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodytų operacijų turinys neatitinka tikrovės, nes civilinės bylos Nr. 2-118-840/2012 duomenimis (11 priedas) V. S. individualios įmonės atsakingi asmenys neįvykusioms ūkinėms komercinėms operacijoms pagrįsti išrašė D. P. individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, serija VSI 20081020, kurią įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą bei PVM deklaraciją. Pagal apskaitos dokumentą (2008-09-23 PVM sąskaitoje faktūroje, serija VSI 20081020), kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tariamai įvykusius sandorius su ūkio subjektais, negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo.

V. S. individuali įmonė buhalterinėje apskaitoje apskaitė 2008-09-23 PVM sąskaitą faktūrą, serija VSI 20081020, kuri išrašyta neįvykusioms ūkinėms operacijoms su ūkio subjektais pagrįsti (ikiteisminio tyrimo duomenys), todėl V. S. individuali įmonė nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalimi - visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 13 straipsnio 1 dalies „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai:...” 4 punktu „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, ir 16 straipsnio nuostatomis, nes į apskaitą įtrauktoje PVM sąskaitoje faktūroje užfiksuotos ūkinės operacijos už 19 996,39 Lt neatitinka faktiško ūkinio įvykio turinio.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnyje „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nustatyta, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

V. S. individualios įmonės buhalterinė apskaita neatitiko Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnyje nustatytų reikalavimų apskaitos informacijai, nes ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad įmonės oficialioje apskaitoje buvo užfiksuota neįvykusios ūkinės operacijos apskaitos dokumentais ir neišsaugota dalis buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad V. S. individuali įmonė neišsaugojo dalies buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų (išvardintų tyrime), o oficialioje įmonės apskaitoje apskaitos dokumentais apskaitė neįvykusias ūkinės operacijas (už 19996,39 Lt), todėl pagal V. S. įmonės oficialius buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros (3 t. b.l. 66-83, 84-138).

Taigi, remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad V. S. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis V. S. sutiko dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė skirti mažesnę baudą nei prašo pareiškimu valstybinis kaltintojas (3 t. b. l. 183).

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojoje byloje procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d., kuria kaltinamas kaltinamasis V. S., gali būti skiriama bauda.

K. V. S. prisipažinimas, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d., ir nuoširdus gailėjimasis yra laikoma kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Skiriant bausmę kaltinamajam V. S., teismas atsižvelgia ir į tai, kad padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 str. 4 d., 222 str. 1 d.), kaltinamasis neteistas (3 t. b.l. 166), baustas administracine tvarka, nuobaudos negalioja (3 t. b.l. 167-169), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (3 t. b.l. 171), E. savivaldybės administracijos V. seniūnija nusiskundimų dėl V. S. gyvenimo būdo ir elgesio nėra gavusi (3 t. b. l. 175), išsiskyręs (3 t. b.l. 164-165), dirba (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju-ekspeditoriumi (3 t. b.l. 176). Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad prokuroro pasiūlytos bausmės baudos dydis 30 MGL (3900 Lt) yra tinkamas kaltinamajam.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra V. S. individualios įmonės buhalteriniai dokumentai, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini V. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir paskirti 30 MGL (3900 litų) dydžio baudą, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., V. S. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 30 MGL (3900 Litų) dydžio baudą, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – šią kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra V. S. individualios įmonės buhalterinius dokumentus, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti V. S..

I. V. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ( švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas G. K.