Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant nepilnamečiui pareiškėjui E. S., jo ir nepilnamečio pareiškėjo A. S. įstatyminei atstovei R. S., suinteresuotajam asmeniui E. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal nepilnamečių pareiškėjų E. S. ir A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotuoju asmeniu byloje esant E. S., išvadą teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje nurodyta, kad juridinis faktas dėl palikimo priėmimo nustatomas remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. V. S. palikimo atsiradimo momentu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (aktualaus iki 2001 m. liepos 1 d.) 587 str. 2 d. laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Teismas nustato turinčius juridinę reikšmę faktus tiktai tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių tuos faktus (Lietuvos Respublikos 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtinto civilinio proceso kodekso 273 str.). Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjai negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu.

Nustatyta, kad nepilnamečių Augustino ir E. S. įstatyminė atstovė per šešių mėnesių palikimo atsiradimo momentu galiojusio civilinio kodekso 587 str. 3 d. nurodytą terminą nesikreipė į notarinį organą, tačiau ji pati ir jos nepilnamečiai vaikai iš karto po V. S. mirties paveldimą turtą pradėjo valdyti faktiškai. Tai nustatyta iš pareiškimo, nepilnamečių pareiškėjų įstatyminės įpėdinės, suinteresuotojo asmens paaiškinimų, teismo posėdyje apklaustų liudytojų – T. S. ir Z. D. – parodymų bei byloje esančių dokumentų: kad pareiškėjų tėvas V. S. mirė 2001 m. vasario 10 d. (b. l. 5); po jo mirties pareiškėjai bei jų motina priėmė ir valdė velionio asmeninius daiktus, žemės sklypą, naudojosi jo vaisiais (b.l. 2-3, 34-36). Dėl šio palikto bei pareiškėjų faktiškai priimto valdyti ir naudoti turto jokių pretenzijų niekas nereiškė.

Pagal 1964 m. CK 587 str. 2 d. buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. Taikant šią normą, tuometėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčiu). Dalį šių veiksmų pareiškėjai atliko, o kitus atliko jų įstatyminė atstovė, nes savo civilinių teisių ir pareigų jie negalėjo vykdyti dėl amžiaus. Ta aplinkybė, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimu R. S. nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog ji priėmė valdyti bei tvarkyti savo interesais palikimą, kuris atsirado po V. S. mirties (b. l. 8), nepašalina kitų įpėdinių – šiuo atveju jos nepilnamečių vaikų Augustino ir E. S., teisės tokiu pat būdu priimti palikimą. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 35 patvirtintoje nepilnamečių turtinių teisių apsaugos paveldėjimo turtiniuose santykiuose apžvalgoje (toliau – apžvalgoje) įpėdinio nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra sandoris – palikimo priėmimas. Įstatyme nenustatyta, kad palikimo priėmimo pagrindu atsirandančios įpėdinio nuosavybės teisės perėjimo momentas priklausytų nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar jo teisinės registracijos.

Apžvalgoje nurodyta, kad civilinio kodekso normos tiesiogiai nedraudžia nepilnamečio vardu palikimo priimti faktiškai pradedant valdyti turtą, tačiau taip pat pasisakyta, jog toks paveldėjimo būdas sukelia tam tikrą neapibrėžtumą, nes nepilnamečiui tęsiant gyvenimą kartu su vienu iš tėvų tame pačiame name (ar bute), kyla klausimai, ar likęs gyvas vienas iš tėvų faktiškai turtą pradėjo valdyti tik savo, ar ir nepilnamečio vaiko vardu, kaip atskirti vaiko ir tėvo turto dalis, kaip nepilnametis tampa atsakingas palikėjo kreditoriams, taigi nepilnametis tampa atsakingas palikėjo kreditoriams visu savo turtu, be to, pažeidžiama CK 3.188 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta prievolė palikimą vaiko vardu priimti tik teismo leidimu. Pažymėtina, kad ne tik 1964 m. civiliniame kodekse, galiojusiame iki 2001 m. liepos 1 d., bet ir 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme Nr. VIII-1864 numatyta, kad civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Atsižvelgiant į tai, tenka pripažinti, kad šiuo atveju teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad nepilnamečiai priėmė palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti, jie netampa atsakingi palikėjo kreditoriams visu savo turtu, kadangi palikimo atsiradimo momentu galiojančio civilinio kodekso 594 str. 1 d. nustatyta, jog „paėmusis palikimą įpėdinis atsako už palikėjo skolas jam perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės ribose“. Šiuo atveju nebus pažeista ir CK 3.188 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta prievolė palikimą vaiko vardu priimti tik teismo leidimu, kadangi savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą tėvai be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės nuo civilinio kodekso, įtvirtinusio šią normą, dienos (2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 2 str.). Tokia pareiga nebuvo numatyta palikimo priėmimo momentu galiojusiame 1964 m. civiliniame kodekse. Be to, apžvalgoje pasisakyta, kad nepilnamečio teisė į palikimą gali būti įgyvendinama faktinio palikimo priėmimo būdu ir teisme prašoma nustatyti turintį juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktą, o teismai tokiose bylose ne tik nustato juridinį faktą, bet ir atlieka tą pačią kontrolės funkciją, kaip ir bylose dėl leidimų priimti ar atsisakyti priimti palikimą išdavimo.

Pažymėtina ir tai, kad pagal 1964 m. civilinį kodeksą buvo nustatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas (84 str. 1 d.), o pagal civilinį kodeksą, įsigaliojusį 2001 m. liepos 1 d., bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (1.125 str. 1 d.), todėl vertintina, jog, net ir paaiškėjus, kad mirusysis turėjo kreditorių, senaties terminas pareikšti ieškiniui dėl skolinių reikalavimų yra praleistas, todėl ir dėl to nepilnamečių interesai teismui nustačius, kad jie priėmė palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti, nebus pažeisti. Be to, palikėjo kreditoriai pareikšti savo pretenzijas priėmusiems palikimą įpėdiniams arba testamento vykdytojui ar palikimo atsiradimo vietos notarų biurui arba pareikšti teisme ieškinį paveldimam turtui turi teisę per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. civilinio kodekso 595 str. 1 d.). Pagal dabar galiojantį civilinį kodeksą palikėjo kreditoriai reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto turi teisę pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir tik tada, jei nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. (5.63 str. 1, 4 d.). V. S. mirė prieš daugiau nei dešimt metų.

P. H., Sutarčių bei Turto areštų registrus, nustatyta, kad juose nėra duomenų apie V. S., iš Nekilnojamojo turto registro nustatyta, kad V. S. priklausančiam žemės sklypui nėra įregistruotas areštas ar hipoteka. Tai dar kartą patvirtina, kad nepilnamečiams gali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jie priėmė mirusio tėvo palikimą faktiniu valdymu.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad palikimo atsiradimo momentu galiojančio civilinio kodekso 587 str. 2 d. numatyta, jog vienas iš atsiradusio palikimo priėmimo būdų yra pradėjimas faktiškai jį valdyti; įrodytas nepilnamečių naudojimasis mirusio tėvo daiktais, jam priklausiusiais namų apyvokos, žemės sklypo duodamais vaisiais, kartu su įstatymine atstove turto pradėjimas valdyti bei juo rūpintis yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjai po tėvo mirties aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią, siekdami įgyti teises į atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias bei galinčias kilti iš palikimo, tai yra faktiškai pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį per įstatymo nustatytą terminą.

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 26 str. nurodyta, jog tėvai tvarko nepilnamečio vaiko turtą uzufrukto teisėmis, nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 26 str.). Reikia pažymėti, kad mirus nepilnamečių tėvui, kartu su vaikais paveldėtoja yra ir mirusįjį pergyvenusi sutuoktinė, vaikų turtą uzufrukto teise valdysianti R. S., todėl tarp jos ir vaikų galimas interesų konfliktas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje VTAS pateiktoje išvadoje nurodyta, kad R. S. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos dėl nesugebėjimo tinkamai rūpintis vaikais, R. S. pabrėžtinai išaiškintina, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymu patvirtinto civilinio kodekso 587 str., 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymu patvirtinto civilinio proceso kodekso 270 str., dvidešimt šeštuoju skirsniu, 272 str. 2 d. 9 p., Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., 444-448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nepilnametis A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjas E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantys (duomenys neskelbtini), savo interesais yra priėmę faktiškai valdyti ir tvarkyti palikimą, kuris atsirado po V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2001 m. vasario 10 d. (2001 m. vasario 12 d. mirties liudijimas, įrašo Nr. 3).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.